Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Arūnas Purvainis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2024 m. sausio 26 d. apie 08 val. 12 min. uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį nedidelės 211,29 Eur vertės turtą, o būtent: ji iš prekybos lentynų paėmė 2 vnt. dekoratyvinių žvakių, jazminų kvapo, bendros 9,98 Eur vertės, rankšluostį, 7,99 Eur vertės, rankšluostį, 13,99 Eur vertės, šaliką – movą, 9,99 Eur vertės, 2 vnt. saldainių „Žara. Tu - mano pasaulis“, bendros 4,38 Eur vertės, momentinį loterijos bilietą, 5 eurų vertės, 2 vnt. patalynės „Bamboo exlusive“, bendros 159,96 Eur vertės, prekes įsidėjo į pirkinių vežimėlį ir išėjo pro kasas už šias prekes nesumokėjusi.

Kaltinamoji D. S. kalta dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinama, prisipažino visiškai. Parodė, kad įvykio dieną ji apsipirkinėjo parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, turėjo finansinių sunkumų, todėl negalėjo susimokėti už visas prekes, kurias buvo susidėjusi į pirkinių vežimėlį, todėl už dalį jų susimokėjo, o kitas buvo palikusi vežimėlio apačioje ant dugno ir apkrovė jas kitomis prekėmis, už kurias susimokėjo. Kol pardavėja skenavo prekes ir buvo nusisukusi, ji paėmė loterijos bilietą ir jį įsidėjo į piniginę. Padarytą žalą parduotuvei atlygino. Nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (b. l. 84-86).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios D. S. parodymų jos kaltė, padarius minėtą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

2024 m. gegužės 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodyta, kad 2024 m. sausio 26 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), apie 08 val. 12 min., asmuo, kaip nustatyta peržiūrint vaizdo stebėjimo kameras, praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes: 2 vnt. žvakių, bendros 9,98 Eur vertės, rankšluostį, 7,99 Eur vertės, rankšluostį, 13,99 Eur vertės, šaliką, 9,99 Eur vertės, 2 vnt. saldainių, bendros 4,38 Eur vertės, bilietą, 5 eurų vertės, 2 vnt. patalynės, bendros 159,96 Eur vertės. Bendra pasisavintų prekių vertė - 211,29 Eur (b. l. 1-4).

2024 m. liepos 29 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-113).

2024 m. gegužės 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ apžiūra. Vaizdo įrašuose matyti, kaip 2024 m. sausio 26 d. 07:50:17 val. į parduotuvę ateina moteris, apsirengusi tamsios spalvos ilgą striukę, tamsiomis kelnėmis, šviesios spalvos batais. Ji pasiima prekių vežimėlį ir nueina į prekybos salę. Minėta moteris prieina prie prekių lentynų, kuriuose sudėtos įvairios prekės, nuo lentynų ima prekes ir dedasi jas į prekių vežimėlį. 08:08:25 val. matoma kaip moteris, priėjus prie prekių lentynų, nuo jų pasiima prekes ir užsikiša už kelnių. Vėliau moteris prieina prie kasų ir iš prekių vežimėlio deda dalį prekių ant kasų prekystalio (b. l. 22-29).

2024 m. gegužės 16 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo užfiksuota, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-jame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01- 1-18046-24, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį dėl gauto pareiškimo, kad parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo pasiėmė įvairių prekių, kurių vertė yra 211,29 Eur, ir su prekėmis išėjo pro kasas už jas nesumokėjęs. Prekės į prekybą negražintos. Naudojant policines priemones ir registrus, išanalizavus filmuotą medžiagą nustatyta, jog nusikalstamą veiką įvykdė D. S.. Ji yra gerai žinoma policijai dėl vagysčių iš parduotuvių (b. l. 30-32).

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Kaltinamosios D. S. kaltė įrodyta ne tik jos prisipažinimu apie tai, kad ji suvokdama savo veiksmų nusikalstamą pobūdį pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ – dvi dekoratyvines žvakes, du rankšluosčius, šaliką – movą, dvi pakuotes saldainių, loterijos bilietą, dvi patalynes, kurių bendra vertė 211,29 Eur, tačiau svetimo turto pagrobimas užfiksuotas ir vaizdo kameromis, vaizdo įrašuose matyti kaip kaltinamojo D. S. atėjusi į parduotuvę renkasi įvairias prekybos salėje esančias prekes, tačiau apmokėjimui pateikia tik dalį jų, kaltinamosios kaltę taip pat patvirtina ir pareiškime užfiksuoti duomenys, apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Dėl kaltinamosios D. S. veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotieji atstovai kreipėsi su pareiškimu į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamosios kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Tam, kad neteisėta kaltininko veika būtų pripažinta vagyste, būtina nustatyti nusikalstamos veikos požymių visumą. Vagystės objektyvieji požymiai yra šio nusikaltimo objektas – nuosavybė bei dalykas – svetimas turtas. Vagystės dalykas – tai konkretūs materialaus pasaulio daiktai. Taigi pagrobti galima tik svetimą turtą – daiktus, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui, ir kaltininkas turi tai suvokti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamoji D. S. veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, turėdama tikslą neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą, kėsinosi į svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą ir to norėjo. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 211,29 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl kaltinamosios D. S. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai

Kaltinamoji D. S. atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtą turtinę žalą (b. l. 104). Atsižvelgiant į tai, yra visos sąlygos užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis).

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji padarė vieną tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Ji anksčiau neteista, tačiau bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 70-72, 73-76).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji pripažino padariusi nusikalstamą veiką, gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 178 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda, nustatant 30 MGL baudos dydį (BK 47 straipsnis).

Kaltinamoji D. S. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajai paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir jai skirtina 20 MGL baudos bausmė.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jai bausmę – 30 (trisdešimties) MGL, tai yra tai yra 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. sumažintą bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą D. S. ikiteisminio tyrimo metu, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, panaikinti.

D. S. išaiškinti, kad jai paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjusi baudą, ji privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.