Kauno apylinkės teismo nutartis

pareiškėjo UAB „Mokilizingas” atstovui, suinteresuotam asmeniui antstolei Marijai Lekstutienei nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas” pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., T. Š. (skolininkui), antstolei Marijai Lekstutienei dėl skolininko turto dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Mokilizingas” atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo antstolė Marija Lekstutienė. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 str. 3 d.), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti.

Bendrosios nuosavybės teisė suprantama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.72 str. 1 d.). Įstatyme nustatytos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji dalinė nuosavybės teisė – kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios jungtinės nuosavybės teisė – kai nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 str. 1 d.). CK 3.117 str. numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios ir nuo šio principo galima nukrypti tik kodekse numatytais atvejais.

Pagal CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d., preziumuojama, kad turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. Tokiu būdu už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Marija Lekstutienė vykdo 2008 m. kovo 4 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-333-787 dėl 2862,68 Lt bei procesinių palūkanų išieškojimo iš T. Š. kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ naudai. Bylos duomenimis, skolininko vardu turto nėra registruota, jam priklausantys automobiliai yra areštuoti kitų antstolių, piniginių lėšų bankų sąskaitose nėra, o VSDFV duomenimis, skolininkas nedirba (b.l. 5). Skolininkas T. Š. 2013 m. rugpjūčio 24 d. yra sudaręs santuoką su E. V.. Skolininkas T. Š. nepateikė duomenų apie galimai sutuoktinių sudarytą povedybinę sutartį, todėl konstatuotina, kad tokios sutarties sutuoktiniai nėra sudarę.

Skolininko T. Š. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro 1/2 E. Š. darbo užmokesčio, nes sutuoktiniai nėra sudarę povedybinės sutarties, nustatančios, kad E. Š. darbo užmokestis yra jos asmeninė nuosavybė, arba konkrečią dalį, priskirtiną E. Š. nuosavybei. Byloje taip pat nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį. Nei skolininkas T. Š., nei suinteresuotas asmuo E. Š. nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, dėl kurių galima nepaisyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, kad darbo užmokestis gali keistis, nustatoma ne tiksli suma, o jo dalis, kuri, vadovaujantis sutuoktinių lygių dalių principu, priklauso skolininkui.

Skolininko T. Š. sutuoktinė dirba bei gauna su darbo santykiais susijusiais pajamas (b.l. 5). Šias aplinkybes E. Š. patvirtino ir teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Teisingiausias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas, kuris atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko bei jo sutuoktinės interesus, būtų nustatant, kad skolininko T. Š. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ E. Š. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog T. Š. nustatytina ½ E. Š. darbo užmokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290-291, 667 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mokilizingas“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko T. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.