- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-343-252/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08736-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. A., J. Š., J. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui
- Pareiškėjas
- Panevėžio apygardos prokuratūros
- Kategorijos
- 3.4.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-38-2236/2019 pagal pareiškėjos Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės L.B. pareiškimą dėl fizinio asmens – V. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, suinteresuotiems asmenims V. A., J. Š., J. A., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų skyriui,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė pateikė pareiškimą pripažinti V. A. neveiksnia tam tikrose asmeninių turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse.
Žemesnės instancijos teismas
2. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė ir teismui pateiktas 2018 m. balandžio 11-18 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Teismas 2018 m. gegužės 23 d. nutartimi paskyrė V. A. psichinei būklei nustatyti pakartotinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriui.
4. Nustatytu terminu V. A. į ekspertinę įstaigą nenuvyko ir informavo pirmosios instancijos teismą, kad nesutinka su ekspertizės atlikimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartimi V. A. paskirta pakartotinė stacionari teismo psichiatrijos ekspertizė jos psichinei būsenai nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Utenos ekspertiniam skyriui. Nutartimi V. A. pasiųsta šešioms savaitėms šios ekspertizės atlikimui į Utenos ekspertinį skyrių ir informuota, kad teismo ekspertų nurodytu laiku, ji privalo nuvykti į šią ekspertizę įstaigą, stacionarios teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui.
6. Teismas konstatavo, kad V. A., būdama informuota apie pakartotinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo vietą ir laiką į ekspertizę vykti atsisakė. Jokių svarbių priežasčių, dėl kurių V. A. negalėtų nuvykti ekspertizės atlikimui, nenustatyta. Teismas vertino, kad V. A. vengia teismo psichiatrijos ekspertizės.
7. 2018 m. gegužės 22 d. teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė S. G., išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų ir V. A. paaiškinimus, išreiškė kai kurias abejones dėl 2018 m. balandžio 11-18 d. ekspertizės akto išvadų.
8. Teismas darė išvadą, kad detaliam ištyrimui V. A. psichinei būklei nustatyti ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės nepakanka, o yra būtinas nuodugnus, visapusiškas ir ilgesnis V. A. psichinės būklės tyrimas, kas yra galima tik paskyrus stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atskiruoju skundu V. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjos prašymą dėl ekspertizės skyrimo.
10. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės dėl kurių ši ekspertizė turėtų būti atlikta ir kodėl nustatytas būtent šešių savaičių jos atlikimo terminas.
11. Pažymi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ji vengia ekspertizės. Savo atsisakymą vykti į pakartotinę ekspertizę ji motyvavo tuo, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo pagrįstumą, tad ji neprivalo įrodinėti, jog supranta savo veiksmų reikšmę ir geba juos valdyti.
12. Mano, kad teismas nepagrįstai šiuo atveju taikė CPK 437 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą normą. Net ir sprendžiant jog priverstinai turi būti siunčiama pakartotinei teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, ji galėtų būti tik ambulatorinė.
13. Atkreipia dėmesį, kad ekspertei teismo posėdžio metu kilo abejonė dėl byloje esančio ekspertizės akto, tad seka, kad jai įrodžius, jog šiame akte pateikta išvada neatitinka tikrovės, ir ji gali pasirūpinti savimi visose gyvenimo srityse, kažkodėl iškilo būtinybė ją šešioms savaitėms siųsti į ekspertinę įstaigą.
14. Be to, pažeistas CPK 467 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas prieš priimant nutartį dėl stacionarinės ekspertizės skyrimo apklausti byloje dalyvaujančius asmenis. Ji 2019 m. vasario 6 d. teismo posėdyje nedalyvavo.
15. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ji turi fizinės sveikatos problemų, kurių gydymas Utenos ekspertiniame skyriuje nebus užtikrinamas. Be to, priimant skundžiamą nutartį nebuvo išspręstas jos nepilnamečio sūnaus priežiūros klausimas. Neįvertinta, kad šiuo metu derinamas mediacijos dėl sūnaus išlaikymo ir bendravimo laikas.
Šalies argumentai
16. Apeliantė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais dar kartą išsakė savo nesutikimo su minėta nutartimi argumentus ir prašė prijungti prie bylos naujus įrodymus.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atskirąjį skundą Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeista.
18. Nurodo, kad byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina egzistuojančius medicininius kriterijus spręsti dėl V. A. veiksnumo ribojimo. Kadangi V. A. vengė atlikti pakartotinę ekspertizę, tolimesnis bylos nagrinėjimas neįmanomas, todėl teismas pagrįstai skyrė stacionarinę ekspertizę.
19. Teismo posėdžio, vykusio 2019 m. vasario 6 d., metu V. A. interesus atstovavo advokatė, todėl jos argumentai dėl CPK pažeidimų yra nepagrįsti. Siuntimas pas oftalmologą nepatvirtina apie diagnozuotus apeliantei sveikatos sutrikimus ir gydymo būtinybę.
20. Pabrėžia, kad į bylą yra įtrauktas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio skyrius, kurio kompetencijoje ir yra nepilnamečio vaikų interesų apsauga, todėl apeliantės nepilnamečio sūnaus interesų ir laikinosios globos klausimas yra šios tarnybos specialistų kompetencijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
22. Apeliacijos dalykas - pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria V. A. paskirta stacionari teismo psichiatrinė ekspertizė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
23. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Vertinimą ar asmuo, turintis psichikos sutrikimų ar proto negalią, gali suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, turi pateikti šios srities ekspertai teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje. Tačiau teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais bylos įrodymais.
24. Iš 2018 m. balandžio 11-18 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. A. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas, diagnozė: paranoidinė šizofrenija su ryškiu asmenybės defektu. Ekspertizės akte detalizuota kokių turtinių santykių ir kokių asmeninių neturtinių santykių srityse V. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
25. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad viena iš eksperčių teismo posėdžio metu išsakė abejones dėl jos atliktos ekspertizės išvadų ir pasisakė, kad V. A. manomai gali iš dalies suprasti savo veiksmus tam tikrų turtinių santykių srityse ir sprendė, kad yra būtina atlikti pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
26. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su civilinės bylos duomenimis, šalių į bylą pateiktais procesiniais dokumentais, kuriuose atsispindi jų pozicija ginčo klausimu, sprendžia, kad skundžiama nutartimi stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė paskirta byloje nenustačius jos skyrimo būtinybės.
27. Pagal CPK 467 straipsnio 4 dalį, jeigu, atliekant ambulatorinį tyrimą, gautų duomenų nepakanka ekspertizės išvadai dėl asmens psichikos būklės, teismo nutartimi gali būti skiriama stacionarinė ekspertizė. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas esant abejonėms dėl pirminės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadų, skyrė pakartotinę ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Iš skundžiamos nutarties motyvų, akivaizdu, kad stacionari ekspertizė skirta tuo pagrindu, kad apeliantė neatvyko į pakartotinę ekspertizę.
28. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirąjį skundą pateikusios V. A. pozicija, kad esant abejonių ar ekspertai pagrįstai nustatė, kad V. A. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti tam tikrose srityse, neleidžia spręsti, kad vien tiriamo asmens neatvykimas į ekspertinę įstaigą yra pagrindas jį patalpinti į stacionarą tokiam tyrimui atlikti ir, kad papildomiems duomenims nepakanka ambulatorinio tyrimo. Juolab, kad pirminę ekspertizę atlikę ekspertai nenurodė, kad yra būtinas ilgesnis tiriamosios stebėjimas, o taip pat nenustatė ir rekomendacijų skirti V. A. stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
29. Stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimas susijęs su prigimtinės žmogaus teisės – teisės į laisvę suvaržymu, t.y. su priverstiniu hospitalizavimu, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais, kas šiuo atveju nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamos nutarties motyvai nėra pakankami stacionarinei teismo psichiatrijos ekspertizei V. A. paskirti.
30. Iš apeliacinės instancijos teismui teiktų apeliantės procesinių dokumentų galima spręsti, kad ji iš esmės ambulatorinei ekspertizei neprieštarauja, todėl pirmosios instancijos teismas turi dar kartą išaiškinti apeliantei tokio tyrimo būtinybę ir svarbą, nes tik tokio pobūdžio tyrimas atitiks proceso operatyvumo principą, neprieštaraus pačios apeliantės interesams bei užtikrins bylai teisingai išspręsti būtinų duomenų gavimą. Teismas turi pareigą išklausyti pačios apeliantės ir išsiaiškinti priežastis dėl kokių priežasčių ji nenuvyko į Vilnių pakartotinei ekspertizei atlikti (lėšų stygius kelionei ar kt.). Teismo ir pareiškėjo pareiga yra užtikrinti apeliantei galimybę nuvykti į psichiatrinę įstaigą pakartotinei ekspertizei atlikti.
31. Įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tai, kad apeliantė turi nepilnametį sūnų, kurio įstatyminė atstovė yra iki šiol, ir atsižvelgdamas į stacionarinės teismo psichiatrijos ekspertizės skyrimo tikslus, paskirtį bei stacionarinės ekspertizės išimtinio taikymo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo.
32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl dėl jų plačiau nepasisakytina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl pakartotinės (ambulatorinės ar stacionarinės) psichiatrinės ekspertizės skyrimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.