Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad šis, 2009 m. birželio 8 d., 12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savavališkai padėjo savo baldus Vilniaus universitetui priklausančiose patalpose (salėje).

II.

V. M., nesutikdamas su Komisijos 2009 m. spalio 1 d. nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad Komisija netinkamai ir neatidžiai ištyrė bylos aplinkybes, nes skundžiamame nutarime nurodyta, jog baldai buvo padėti 12 val., o policijai apie tai pranešta 11 val. Nurodė, kad jis nebuvo supažindintas su Komisijos posėdžio protokolu, todėl jis neturi informacijos apie vykusį posėdį, taip pat šiuo aspektu negalėjo patikrinti nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teigė, kad Komisija nutarimą priėmė remdamasi vien tik Vilniaus universiteto pateikta pozicija, jog patalpos, kuriose buvo laikomi daiktai, nėra bendro naudojimo. Nurodė, kad šiose patalpose nuo 2003 m. daiktus laikė ir kiti gyventojai, tačiau jiems baudos nebuvo skiriamos. Teigė, kad Komisija nepagrįstai paskyrė jam griežtesnę alternatyvią administracinę nuobaudą bei neatsižvelgė į tai, jog jis patalpas atlaisvino dar iki nutarimo priėmimo.

III.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija dėl V. M. ATPK 188 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo nustatymo ir kvalifikavimo bei administracinės nuobaudos individualizavimo, todėl jos nebekartoja. Teisėjų kolegija taip pat neanalizuoja ir nevertina apeliacinio skundo argumentų, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui, ir kurie šio teismo nutartyje buvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti.

Apeliaciniame skunde papildomai nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta V. M. kaltė (tyčia) ir žala, nebuvo analizuojamos aplinkybės, kad patalpų, pažymėtų a-33, juridinis statusas (paskirtis) nesikeitė nuo 1940 m. ir šios patalpos, tiek jo, tiek ir kitų gyventojų, buvo naudojamos taip, kaip ir anksčiau. Šiuo aspektu pasisakytina, kad atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. butą/patalpą – kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo 2000 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo – pardavimo sutartimi. Minėtas butas buvo įsigytas su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 56-1, 56-2, a-31, a-32, a-34 (b. l. 47 - 48). Patalpos, pažymėtos a-33, nuosavybės teise priklausančios Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise perduotos Vilniaus universitetui, nėra priskirtos bendro naudojimo patalpoms (b. l. 24 – 25). Iš patalpų plano matyti, kad patalpos, pažymėtos a-33, yra atskiros ir jos nėra reikalingos kitų patalpų naudojimui pagal paskirtį (b. l. 8). Iš to darytina išvada, kad V. M., įsigydamas butą su bendro naudojimo patalpomis, žinojo, kad patalpos, pažymėtos a-33, nėra bendro naudojimo, tačiau vis tiek tyčia jose pasidėjo savo baldus. Pažymėtina, kad tuo metu, kai V. M. pasidėjo savo baldus, šios patalpos buvo tuščios (atlaisvintos) ir užrakintos (b. l. 18, 22), taigi kiti gyventojai jose savo daiktų nelaikė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors V. M. savo veiksmais materialinės žalos nukentėjusiajam Vilniaus universitetui nepadarė, tačiau žala buvo padaryta jo teisei ir teisėtam interesui, kad jam patikėjimo teise perduotomis patalpomis niekas nesinaudotų ir, nenustatytu būdu atidarius užrakintas duris, savavališkai nelaikytų savo daiktų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad teismo posėdyje nedalyvavo Komisijos atstovas, taip pat nebuvo domimasi, ar V. M. buvo išsiųsti Komisijos posėdžių protokolai. Šiuo aspektu pasisakytina, kad Komisija neturi pareigos siųsti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui savo posėdžių protokolų. V. M. bylos nagrinėjimo Institucijoje metu naudojosi įgaliotinio pagalba (b. l. 13, 31), o bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu - profesionalia teisine pagalba (b. l. 38, 40 – 41, 59 - 61), todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę tiek asmeniškai, tiek per savo atstovus įgyvendinti savo teises ir susipažinti su bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. gruodžio 3 d. posėdžio protokole nurodyta, jog į teismo posėdį neatvyko Komisijos atstovas, nors jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, taip pat buvo klausta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo įgalioto atstovo nuomonės dėl galimumo nagrinėti bylą iš esmės Komisijos atstovui nedalyvaujant, ir šie nurodė, kad bylą nagrinėti galima (b. l. 59). Taigi apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nesidomėjo bylos nagrinėjimu Komisijoje, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutari a:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.