Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovui B. J. D. ir jo atstovui advokatui Kazimierui Juknai, atsakovės D. Maciunskienės individualios įmonės atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir avanso grąžinimo pagal ieškovo B. J. D. ieškinį atsakovei D. Maciunskienės individualiai įmonei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2010 m. kovo 1 d. sudarė sutartį-užsakymą Nr. 18, pagal kurią atsakovė per tris mėnesius įsipareigojo sutvarkyti ieškovo žemės sklypo sąlygų sąvadą, projektavimą, inventorizaciją, toponuotrauką, pridavimą vyr. architektui, o ieškovas avansu sumokėjo visą darbų kainą, tačiau neįvykdžiusi savo įsipareigojimų atsakovė 2012 m. vasario 20 d. sutiko sutartį nutraukti ir grąžino ieškovui dalį avansu sumokėtos darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad šalys sudarė projektavimo darbų rangos sutartį ir į tai, kad už darbų pabaigos termino pažeidimą atsako rangovas, atsakovė privalo grąžinti ir likusią avanso dalį, nes ieškovo kaltės dėl sutarties įvykdymo termino pažeidimo nėra. Tačiau ieškovo reikalavimas nutraukti rangos sutartį negali būti tenkinamas, nes sutartis jau yra nutraukta šalių sutarimu.

Teismo išvados grindžiamos šiais motyvais ir įrodymais.

Byloje kilo ginčas dėl projektavimo darbų rangos sutarties neįvykdymo priežasčių ir pasekmių. Rangos santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) bendrosios rangos sutarties ir atskiroms rangos rūšims taikomos taisyklės. Projektavimo darbų ranga yra viena rangos sutarčių rūšių. Šių taisyklių santykis nustatytas įstatymo: CK 6.644 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad rangos bendrųjų nuostatų normų nustatytos taisyklės atitinkamai taikomos atskiroms rangoms rūšims, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių normos. Tai reiškia, kad specialiojoje teisės normoje nustatyta taisyklė taikoma prioritetiškai, o bendrojoje – subsidiariai. Be to, jeigu atskiros rangos sutarčių taisyklės atitinkamo klausimo reglamentuoti nedraudžia, nereglamentuoja kitaip ar nereglamentuoja apskritai, taikoma rangos bendrųjų nuostatų normų nustatyta taisyklė.

Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Juose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, o taip pat nėra draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje šalių sudarytoje sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo ir jo padarinių. Tokiu atveju, sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas taikyti bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias nuostatas (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-241/2012).

Atsakovė savo atsisakymą grąžinti ieškovui visą avansą iš esmės grindžia tuo, kad sutarties negalėjo įvykdyti dėl ieškovo nebendradarbiavimo vykdant sutartį ir tuo, kad ieškovo interesais ji atliko darbų už negrąžintą 2000 Lt sumą, todėl mano, kad pagal CK 6.658 straipsnio 4 dalį, atsisakydamas sutarties ieškovas privalo atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus ir negali reikalauti šios sumos grąžinti. Tačiau atsakovės nurodoma CK 6.658 straipsnio 4 dalis šiuo atveju negali būti taikoma, nes ši norma taikoma tik tais atvejais, kai užsakovas atsisako sutarties nepasibaigus joje nustatytam darbų įvykdymo terminui kol darbas nebaigtas, o ne tais atvejais, kai darbų atlikimo terminas jau yra pasibaigęs.

Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovas sutarties atsisakė ne per sutartyje nustatytą darbų atlikimo terminą, o tik po to, kai atsakovė žymiai pažeidė sutarties įvykdymo terminą. Šalių sudarytos sutarties 1.1 punkte nustatytas trijų mėnesių darbų atlikimo terminas (b. l. 23-21) baigėsi 2010-06-01, o atsakovei apie nevykdomą sutartį ieškovas pranešė 2011-11-15 priminimu, kuriame dar buvo nustatytas papildomas terminas sutarčiai įvykdyti arba pasibaigus šiam terminui grąžinti visą avansą (b. l. 22). Dar vėlesnis (2012-01-06) ieškovo pareiškimas patvirtina, kad atsakovei neįvykdžius sutarties ir per papildomai nustatytą terminą ieškovas atsisakė sutarties ir paprašė grąžinti 4500 Lt avansą (b. l. 67), o 2012-02-20 atsakovės nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus, kuriame mokėjimo paskirtis nurodyta „sutarties nutraukimas“, patvirtina ne tik pinigų grąžinimo faktą, bet ir tai, kad atsakovė sutiko nutraukti šalių sudarytą sutartį ir dėl to grąžino dalį avanso - 2500 Lt (b. l. 9). Iš šių įrodymų visumos akivaizdu, kad ieškovas sutarties atsisakė ne dėl kitų priežasčių kol atsakovė turėjo teisę per sutartyje nustatytą terminą užbaigti darbą, o būtent dėl to, kad ji laiku nepradėjo vykdyti ir iš viso neįvykdė sutarties. Vadinasi šiam ginčo santykiui taikyktina ne atsakovės nurodoma CK 6.658 straipsnio 4 dalis, o šio straipsnio 2, 3 dalys, kurios kaip tik ir suteikia teisę užsakovui (šioje byloje ieškovui) atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius tuo pagridu, kad rangovas (šioje byloje atsakovė) nepradėjo laiku vykdyti sutarties nei iki sutartyje nustatyto termino, nei iki papildomai ieškovo nustatyto termino pabaigos.

CK 6.652 straipsnio 4 dalis numato, kad tais atvejais, kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Pabrėžtina, kad tam tikrais atvejais užsakovas iš tiesų privalo rangovui sumokėti už faktiškai atliktus darbus kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, tačiau tiek pagal minėtą CK 6.652 straipsnio 4 dalį, tiek pagal CK 6.671 straispnį, tokia užsakovo pareiga sumokėti rangovui už atliktą darbą kyla tik tuomet kai nutraukiant sutartį užsakovas reikalauja perduoti jam darbų rezultatą. Tik tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Tačiau CK 6.652 straipsnio 4 dalyje ir 6.671 straipsnyje įtvirtintas reglamentavimas nenumato užsakovos pareigos priimti rangovo atliktus darbus kai sutartis nutraukiama dėl rangovo pažeisto darbų atlikimo galutinio termino. Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas turi pareigą priimti atliktus rangovo darbus tik tuo atveju, kai darbai yra atlikti rangos sutartyje nustatytais terminais. Vadinasi atsakovės teisė nutraukiant šalių sudarytą rangos sutartį reikalauti sumokėti jai už faktiškai atliktus darbus nėra absoliuti ir priklauso ne vien nuo to ar atskovė, nors ir praleidusi terminą, atliko kokius nors darbus, bet ir nuo to ar ieškovas pasinaudoja savo teise ir reikalauja jam perduoti pažeidžiant darbų atlikimo terminus atliktų darbų rezultatą. Šiuo atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš atsakovės padaryto sutarties pažeidimo praleidus visą darbo atlikimo galutinį terminą, dėl kurio jam sutarties įvykdymas prarado prasmę, nes nustatytu terminu negavęs atsakovės darbų rezultato jis negalėjo gauti paramos verslui. Todėl ieškovas neturi pareigos priimti atsakovės atliktų darbų rezultato ir turi teisę nepriimti darbų, kuriuos atsakovė atliko praleidusi šį terminą. Tai reiškia, kad ieškovas neturi ir mokėti už tokius darbus, kurių neprivalo priimti. Tačiau šiuo atveju praleidus galutinį terminą atsakovės atlikti darbai ieškovo buvo apmokėti avansu, todėl nepriimdamas šių darbų rezultato jis turi teisę ne atsisakyti sumokėti už atsakovės atliktus darbus, o susigrąžinti jau sumokėtą avansą kaip nuostolius, patirtus dėl atsakovės sutarties galutinio įvykdymo termino pažeidimo.

Atsakovės argumentus dėl ieškovo nebendradarbiavimo ir pagalbos atskovei neteikimo vykdant sutartį teismas atmeta kaip nepagrįstus ir neturėjusius įtakos šalių atsisakymui nuo sutarties. Pabrėžtina, kad CK 6.660 straispnis iš tiesų numato užsakovo pareigą teikti rangovui pagalbą, o jeigu dėl šios pareigos nevykdymo rangovas negali atlikti sutartyje numatytų darbų, suteikia teisę rangovui reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktų darbų dalį, tačiau šia teisės norma rangovas gali pasinaudoti tik tuo atveju kai užsakovas savo pareigos nevykdo ir pagalbos neteikia rangos sutarties galiojimo metu. Todėl šioje byloje atsakovės nurodomas ieškovo nebendradarbiavimas būtų reikšmingas jeigu būtent dėl to atsakovė nebūtų įvykdžiusi rangos sutartyje numatytų darbų per sutartyje nustatytą terminą ir toks ieškovo pagalbos neteikimas atsakovei būtų nustatytas sutarties galiojimo metu. Tačiau šiuo atveju pabrėžtina, kad šalių pateikti susirašinėjimo dokumentai dėl sutarties vykdymo (b. l. 22, 35, 67) ir dalies avanso grąžinimas (b. l. 9) aiškiai patvirtina, kad šalys pačios abipusiu sutarimu nutraukė jų sudarytą projektavimo darbų rangos sutartį dar 2012-02-20, kai atsakovė dėl neįvykdytos sutarties grąžino ieškovui 2500 Lt, tiesiogiai nurodydama, kad nutraukia sutartį. Tuo tarpu savo argumento, kad ieškovas tik 2012 metais panaikino įrašą apie hipoteką, dėl ko nebuvo galima iš esmės vykdyti sutarties, atsakovė neįrodė. Priešingai, pačios atsakovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio dumenų banko išrašas patvirtina, kad įrašas apie ieškovo nekilnojamojo turto hipoteką galiojo tik iki 2011-06-30, o hipotekos išregitravimo pagrindas yra 2011-04-27 teismo nutartis (b. l. 36-38). Vadinasi šis įrodymas patvirtina ne atsakovės, o ieškovo paaiškinimus, kad ieškovas iš karto po atsakovės prašymo pasirūpino hipotekos išregistravimu dar 2011 m. vasarą, o ne 2012 metais, kaip teigia atsakovė. Be to, šis išrašas atsakovės atstovo yra atspausdintas tik 2013-04-11, kai ši civilinė byla jau buvo iškelta, o jokių kitų įrodymų, kad atsakovė dar sutarties galiojimo metu būtų domėjusis sutarties vykdymui reikalingais Nekilnojamojo turto registro duomenimis apie ieškovo nekilnojamąjį turtą, byloje nėra. Tai reiškia, kad ieškovo turto įkeitimas nebuvo kliūtis atsakovei įvykdyti šalių sutartį nei iki ieškovo papildomai nustatyto termino sutarčiai įvykdyti pabaigos, t. y. iki 2011-12-01, nei iki atsakovės sutikimo nutraukti sutartį, t. y. iki 2012-02-20, kadangi sutarties galiojimo metu ieškovas teikė atsakovei pagalbą ir pasirūpino hipotekos išregistravimu. Tuo tarpu aplinkybės, kad kitą kliūtį, dėl kurios negalėjo įvykdyti sutarties, atsakovė nustatė dar rangos sutarties galiojimo metu, ji neįrodė. Visų pirma, jau minėta, kad šalys pačios abipusiu sutarimu nutraukė jų sudarytą projektavimo darbų sutartį dar 2012-02-20. Antra, atsakovės 2012-01-09 rašte, adresuotame ieškovui, ji aiškiai nurodo, kad vienintelė kliūtis vykdyti sutartyje numatytus darbus yra ieškovo turtui įregistruota hipoteka ir jokių pretenzijų ieškovui, kad jo pastatai įsiterpia į kelio ribas šiame rašte nėra (b. l. 35). Trečia, atsakovės pateikta 2012-09-08 sąskaita faktūra Nr. 0130 patvirtina, kad 2000 Lt už kadastrinius matavimus ir topografinį planą individualiai įmonei „JIKS“ atsakovė sumokėjo 2012-09-08. Visuma šių aplinkybių ir įrodymų patvirtina, kad 2000 Lt už kadastrinius matavimus ir topografinį planą atsakovė sumokėjo praėjus pusei metų po to, kai pati sutiko su ieškovo reikalavimu ir nutraukė šalių sutartį dar 2012-02-20. Todėl atsakovė negali reikalauti iš ieškovo sumokėti už darbus, atliktus po to, kai abi šalys sutartį nutraukė. Pagal CK 6.222 straipsnio 1 dalį, nutraukus sutartį šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Vadinasi atsakovė, kuri sutarties nutraukimo metu nebuvo įvykdžiusi sutartyje numatytų įsipareigojimų ir turėjo avansu gautą visą sumą, privalo grąžinti viską ką gavo iš ieškovo, t. y. visą avansą. Todėl net jeigu atsakovė ginčo dalyku esančius 2000 Lt sumokėjo ieškovo interesais, tai neatleidžia jos nuo pareigos grąžinti šią sumą ieškovui, nes sutarties įvykdymas šių pinigų sumokėjimo metu ieškovui buvo nereikalingas ir atsakovė tą žinojo. Tai reiškia, kad ji savo rizika sumokėjo 2000 Lt kai pati šalių sutartis jų sutarimu jau buvo nutraukta.

Kita vertus, atsakovės pateikiami įrodymai, kad 2000 Lt ji panaudojo būtent šalių sutarties įvykdymui ir būtent ieškovo interesais, nėra pakankami šiai aplinkybei įrodyti. Pabrėžtina, kad nei iš 2011-02-01 dvišalės atsakovės sutarties su IĮ „JIKS“ turinio (b. l. 11-12), nei iš 2012-09-08 sąskaitos faktūros Nr. 0130 (b. l. 10) savaime negalima spręsti, kad ši sutartis buvo sudaryta siekiant įvykdyti būtent šios bylos šalių sudarytą rangos sutartį ir būtent dėl to atsakovė turėjo 2000 Lt dydžio išlaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės pateiktoje sutartyje su IĮ „JIKS“ nurodytas sutarties objektas yra žymiai platesnis nei šios bylos šalių sudarytos rangos sutarties objektas, ir apima tokius darbus, kurių ieškovui pagal šalių sudarytą rangos sutartį nereikėjo (pvz. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, pasiūlymai notarui dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, riboženklių atstatymas). Be to, atsakovės ir IĮ „JIKS“ sutartyje nėra nurodyta, kad ji sudaroma siekiant įvykdyti kitas sutartis, tame tarpe ir šios bylos šalių rangos sutartį. Atitinkamai ir minėtoje 2012-09-08 sąskaitoje faktūroje Nr. 0130 nurodyti duomenys, kad atsakovė sumokėjo 500 Lt už kadastrinius matavimus ir 1500 Lt už topografinį planą, savaime neįrodo, kad tai yra užmokestis už darbus vykdant būtent šios bylos šalių sudarytą sutartį, o ne kitus atsakovės ir IĮ „JIKS“ tarpusavio įsipareigojimus, kadangi šioje sąskaitoje faktūroje nėra nurodyta, kad kadastriniai matavimai ir topografinis planas yra būtent ieškovo žemės sklypo. Pats ieškovo sklypo topografinis planas nei ieškovui, nei į bylą nebuvo pateiktas, todėl neaišku ar atsakovė jį iš viso turi, ar 1500 Lt sumokėjo būtent už ieškovo žemės sklypo topografinį planą. Ant atsakovės pateikto ieškovo žemės sklypo plano yra nurodyta jo sudarymo data – 2010 m. lapkričio mėnesis (b. l. 39), tačiau tai tik paneigia atsakovės argumentus, kad jos pateikta 2011-02-01 dvišalė sutartis su IĮ „JIKS“ buvo sudaryta siekiant įvykdyti sutartį su ieškovu, nes žemės sklypo planas sudarytas daug anksčiau nei atsakovės sutartis su IĮ „JIKS“. Savo argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė papildomų įrodymų apie savo bendradarbiavimą su IĮ „JIKS“ ir apie tai už kokius konkrečiai darbus (kokių nekilnojamojo turto objektų) atsakovė mokėjo šiai įmonei pagal pateiktą sąskaitą faktūrą.

Pabrėžtina ir tai, kad nutraukus rangos sutartį atsakovės siekis išsaugoti iš ieškovo gautą avanso dalį yra nepagrįstas dar ir todėl, kad atsakovė ieškovui negrąžina nei sumokėtų pinigų, nei atsakovės teigimu atliktų darbų rezultatų. Tuo tarpu atlygį už atliktą darbą rangovas gali gauti tik perdavęs atliktų darbų rezultatą užsakovui.

Atsižvelgiant į nurodytus teismo argumentus ir išvadas, ieškinio dalis dėl ieškovo sumokėto ir jam negrąžino avanso dalies priteisimo tenkintina, o ieškinio dalis dėl rangos sutarties nutraukimo atmestina kaip perteklinis ieškovo reikalavimas, kadangi sutartį šalys jau yra nutraukusios pačios abipusiu sutarimu.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovas pagrįstai prašo priteisti tokias palūkanas. Tačiau ieškovas nurodo neteisingą priteistinų palūkanų dydį, nes pagal 6.210 straipsnio 2 dalį, 6 procentų dydžio metinės palūkanos priteisiamo tik tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai. Šiuo atveju ieškovas, kaip rangos sutarties šalis, nebuvo verslininkas, todėl pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, jam priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos.

Nepaisant to kad ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas pripažįsta, kad bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos formaliai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šio ieškinio esmę sudaro ieškovo siekis susigrąžinti iš atsakovės 2000 Lt, kurie jam ir yra priteisiami, o perteklinis reikalavimas nutraukti sutartį, kuri jau yra nutraukta, nereiškia, kad dalis ieškinio buvo aiškiai nepagrįsta. Šioje byloje ginčo dalykas yra 2000 Lt, kuriuos ieškovas teismo sprendimu susigrąžina, todėl ginčas tarp šalių yra galutinai išspręstas ir laikytina, kad sprendimas yra priimtas tik ieškovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o visos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės atsisakymo grąžinti visą avansą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į šiuos argumentus, ieškovui ir valstybei priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.

Ieškovas šioje byloje sumokėjo 72 Lt (b. l. 4, 17) žyminio mokesčio ir turėjo 600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už patikslinto ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme (b. l. 68), kuriuos prašo priteisti (b. l. 69), todėl viso iš atsakovės ieškovui priteistina 672 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje sudaro 15,90 Lt), todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 385 str., teisėjas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti, iš atsakovės D. Maciunskienės individualios įmonės, kodas 165209290, 2000 Lt (du tūkstančius litų) negrąžinto avanso už nutrauktą 2010-03-01 sutartį-užsakymą Nr. 18, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, - 2013 m. vasario 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 672 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui B. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės D. Maciunskienės individualios įmonės, kodas 165209290, 15,90 (penkiolika litų 90 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Res­pub­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esan­čią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią ban­ke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba į sąskaitą Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, įmokos pavadinimas – bylinėjimosi išlaidos, įmokos ko­das – 5660, įpareigojant mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.