Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-04-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-274-972/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-04-03
Bylos Nr.
eII-274-972/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00135-2026-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Pažeidėjas
R. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-274-972/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00135-2026-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026 m. balandžio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2026 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-841-2026 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas 2025 m. gruodžio 29 d. R. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis 2025 m. gruodžio 29 d. 07.35 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio maksimali masė yra 2 900 kg, ir tempė priekabą „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios maksimali masė yra 2 700 kg, neturėdamas teisės vairuoti tokio transporto priemonių junginio. Tokiais veiksmais R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-841-2026 R. M. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.

2026 m. vasario 12 d. teisme gautas Institucijos persiųstas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundas dėl 2026 m. sausio 20 d. nutarimo, juo prašoma nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti jos taikymo terminą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad net ir nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų šiuo konkrečiu atveju, teisės vairuoti atėmimas sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes. Institucija neįvertino padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, jo (pareiškėjo) asmenybės, tinkamai neindividualizavo jo atsakomybės. Jis iš karto sutiko su padarytu pažeidimu ir savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo bei pareigūnams padėjo išsiaiškinti visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Šią aplinkybę Institucija pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Jis (pareiškėjas) nesiekė pažeisti galiojančių taisyklių, o tai, kad daro pažeidimą, sužinojo tik policijos pareigūnui išaiškinus tvarką. Priekabą „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo aukciono būdu užsienyje. Ji buvo atgabenta į jo (pareiškėjo) gyvenamąją vietą, o 2025 m. rugsėjo 30 d. ją įregistravo AB „Regitra“. Registracijos metu pasiteiravo AB „Regitra“ darbuotojo, ar su turima B kategorija jis gali tempti šią priekabą. Jam buvo paaiškinta, kad turėdamas teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, tuščią priekabą tempti gali, tačiau pakrautos priekabos tempti negalėtų, nes tam reikėtų kitos kategorijos. Tai jis (pareiškėjas) paaiškino ir jį sustabdžiusiems pareigūnams bei bylos nagrinėjimo ne teisme metu. Supranta, kad privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti transporto priemones, suvokia, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau susiklostė situacija, kai įmonės, atsakingos už vairuotojų pažymėjimų išdavimą, teisės vairuoti sugrąžinimą ir pan., darbuotojas suteikė klaidingą arba netikslią informaciją, o visa atsakomybė ir neigiamos pasekmės teko tik asmeniui, kuris sąžiningai rėmėsi gauta informacija. Jis (pareiškėjas) turėjo pagrindą tikėti suteikta informacija, todėl prašo vertinti jo veiksmus kaip atliktus neturint tyčios pažeisti teisės aktų reikalavimus. Po priekabos įregistravimo su ja nevažiavo ir jos nenaudojo, būtent 2025 m. gruodžio 29 d. buvo pirmas kartas, kai jis prisikabino ir tempė šią priekabą, neketino ja vežti jokio krovinio, jo tikslas buvo pavažiuoti trumpą atstumą ir nugabenti priekabą prie savo įmonės buveinės aikštelės. Iš automobilio „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo matyti, kad parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (G) yra 2 321 kg, o didžiausioji leidžiamoji masė (F.1) – 2 900 kg, priekabos „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijime nurodyta, kad parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė (G) yra 622 kg, o didžiausioji leidžiamoji masė (F.1) – 2 700 kg. Jis (pareiškėjas) važiavo vienas ir tempė tuščią priekabą, taigi, bendra paruošto eksploatuoti sąstato masė buvo 2 943 kg. Formaliai vertinant, jo vairuojamos transporto priemonės ir priekabos bendra didžiausioji leidžiamoji masė buvo 5 600 kg, tačiau objektyviai tokio svorio nesiekė. Jis nevairavo kitos rūšies transporto priemonės, t. y. motociklo ar sunkvežimio. Jokių kitų KET pažeidimų vairuojant transporto priemonių junginį nebuvo nustatyta. Jis (pareiškėjas) deda pastangas įgyti teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones. Domėjosi galimybe įgyti teisę vairuoti B96 kodo junginį, tam tereikia išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą AB „Regitra“. Bet kokiu atveju jis įgis reikalingą vairavimo kategoriją, nes jam vykdant savo veiklą būtina naudotis priekaba, ja vežtis darbo įrankius, medžiagas, taigi toks įvykis jo gyvenime daugiau nebepasikartos. Jis neteistas, nėra baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, byloje nėra duomenų, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Norėdamas parodyti, kad nevengia atsakomybės, jau sumokėjo Institucijos paskirtą 300 Eur baudą. Jo (pareiškėjo) vairavimo stažas – 25 metai, jis turi teisę vairuoti B1 ir B kategorijų transporto priemones. Tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nors kiekvieną dieną ir daug važinėja skirtingomis transporto priemonėmis. Per visą 25 metų vairavimo patirtį nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, todėl gali būti laikomas pakankamai pavyzdingu vairuotoju, o jo padarytas aptariamas nusižengimas – atsitiktiniu, padarytu sąžiningai suklydus.

Šalies argumentai

Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindinė veikla – grindų klojimas, yra teigiamai charakterizuojamas asmenų, su kuriais tenka ar teko bendradarbiauti, 10 metų gyvena santuokoje, su žmona augina vaiką, kartu su jais gyvena ir sutuoktinės vaikas iš ankstesnių santykių. Jo sutuoktinė nedirba, serga (duomenys neskelbtini), jai iki 2027 m. balandžio 14 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygis. Jis (pareiškėjas) yra socialiai integruotas, atsakingas visuomenės narys, jo gyvenimo būdas nėra pavojingas visuomenei, juo žmonės pasitiki, ir jis pateisina pasitikėjimą, todėl teismas turi pagrindą tikėti, kad jis padarė išvadas ir daugiau analogiškų pažeidimų nedarys. Teisė vairuoti transporto priemones jam yra esminė sąlyga tęsti profesinę veiklą ir vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, už kurių nevykdymą numatytos netesybos. Grindų klojimo darbų atlikimas yra neatsiejamas nuo nuolatinio mobilumo. Jo darbas apima nuolatinius vykimus pas klientus, objektų apžiūras, darbų apimčių derinimą, darbą objekte, taip pat darbo įrankių ir medžiagų atsivežimą. Didelių gabaritų darbo įrankių bei reikalingų medžiagų transportavimas viešuoju transportu ar taksi yra neįmanomas, be to, dėl įrankių vertės ir anksčiau patirtų vagysčių rizikos jų objekte nepalieka ir visuomet vežasi su savimi. Dažnai per vieną dieną dirba keliuose objektuose. Netekęs teisės vairuoti, nebūtų pajėgus tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, o tai lemtų finansinių sankcijų taikymą, klientų pasitikėjimo praradimą ir ilgalaikę žalą jo vykdomai veiklai. Jis nebegautų jokių pajamų, kurios reikalingos 4 asmenų šeimai išlaikyti, vykdyti finansinius įsipareigojimus. Iš darbinės veiklos gaunamos pajamos yra vienintelės jo gaunamos pajamos, kitų pajamų šaltinių neturi. Pakankamos ir stabilios pajamos yra būtinos, siekiant užtikrinti savalaikį įmokų mokėjimą už vienintelį šeimos būstą. Mėnesinė kredito įmoka sudaro 246 Eur, likusi neišmokėta kredito suma yra beveik 31 000 Eur. Taip pat būtinos pakankamos pajamos, leidžiančios tinkamai tenkinti vaikų poreikius, atitinkančius jų amžių ir brandą. Jis (pareiškėjas) su šeima gyvena už miesto ribų, sodų bendrijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur susisiekimas viešuoju transportu yra ribotas. Jo sūnaus ugdymo įstaiga – (duomenys neskelbtini) pagrindinė mokykla – yra nutolusi apie 4 km nuo gyvenamosios vietos. Sūnui yra 7 metai, todėl dėl amžiaus ir saugumo priežasčių jis negali savarankiškai nuvykti į ugdymo įstaigą. Taip pat sūnus lanko Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokyklą, adresu (duomenys neskelbtini). Treniruotės vyksta Klaipėdoje ir dažniausiai vakarais, todėl reikia pasirūpinti sūnaus nuvežimu ir parvežimu. Dėl sutuoktinės (duomenys neskelbtini) ligos bei esamų kitų gretutinių ligų jai reikalingas nuolatinis medicininis stebėjimas ir reguliarūs vizitai pas gydytojus. Netekus teisės vairuoti, tinkamas ir savalaikis rūpinimasis sutuoktinės sveikata būtų reikšmingai komplikuotas, o tai sukeltų neproporcingai sunkias pasekmes ne tik jam (pareiškėjui), bet ir jo šeimos narei. Pasak pareiškėjo, jokių neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, Institucija to nenurodė, bet šiuo atveju jis yra nubaustas daug griežčiau nei baudžiama už pavojingus KET pažeidimus, taip sutapatinant jo padarytą pažeidimą su daug pavojingesniais. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, siekia itin formalaus įstatymo taikymo, kai formali, realaus pavojaus teisėms ir teisėtiems interesams nekelianti žmogiška klaida nulemtų neadekvačias pasekmes.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2026 m. sausio 20 d. nutarimą be pakeitimų. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad B kategorija reikalinga vairuoti automobilius, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau tokiu atveju viso junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą AB „Regitra“. SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai. AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad R. M. vairavo transporto priemonę „Kia Carnival“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 2 900 kg, ir tempė priekabą „Brenderup“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė yra 2 700 kg. Taigi, bendroji junginio didžiausioji leidžiamoji masė sudarė 5 600 kg (2 900 kg + 2 700 kg), t. y. viršijo 4 250 kg. Dėl šios priežasties R. M. privalėjo turėti teisę vairuoti junginius, priklausančius BE kategorijai. Institucijos nuomone, nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad tokios aplinkybės, kaip nuoširdus gailėjimasis, būtinybė turėti teisę vairuoti dėl darbo ar rūpinimosi artimaisiais, savaime nesudaro pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju R. M. nenurodė jokių ypatingų, išimtinių ar itin reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Skundžiamu nutarimu pareiškėjui paskirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė minimaliam terminui yra adekvačios ir proporcingos. Skiriant jas, buvo įvertintas pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidėjo asmenybė bei nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad paskirta nuobauda yra nukreipta į administracinės atsakomybės tikslų įgyvendinimą – skatinti laikytis teisės aktų reikalavimų, gerbti visuomenėje nustatytas taisykles ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams. R. M. privalėjo žinoti KET, SEAKĮ reikalavimus, taip pat galėjo ir turėjo suvokti savo veiksmų neteisėtumą, numatyti galimas neigiamas pasekmes, tarp jų ir gresiančią baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.

R. M. ir Institucijos atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Jiems tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, jie išreiškė sutikimą, prašymą, kad skundas būtų nagrinėjamas jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėtina minėtiems asmenims nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis, 630 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2026 m. sausio 20 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, R. M. veikoje yra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai ir jis pagrįstai už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Skundu prašoma pakeisti priimtą nutarimą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jo taikymo terminą.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar neskyrimo priimamas atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad R. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams – yra neproporcinga jo padarytam pažeidimui. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir R. M. neskirti administracinio poveikio priemonės, kuri numatyta kaip privaloma skirti ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, atsižvelgia į tai, kad nors pareiškėjas ir vairavo transporto priemonių junginį, neturėdamas teisės jo vairuoti, tačiau turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, teisės vairuoti nebuvo praradęs, todėl jo vairavimo žinios, įvertintos įstatyme numatytu lygmeniu, šiuo atveju negali būti vertinamos kaip prarastos ar kaip visiškai niekinės. Taip pat pažymėtina, kad jokių kitų KET pažeidimų, vairuojant šį transporto priemonių junginį, nebuvo nustatyta, t. y. R. M. nevairavo būdamas neblaivus, neviršijo nustatyto greičio, nepažeidė jokių kitų kelių eismo saugumo reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilyje pareiškėjas važiavo vienas ir tempė tuščią priekabą, faktiškai bendra parengto eksploatuoti transporto priemonių junginio masė, kaip matyti iš registracijos liudijimų duomenų, buvo 2 943 kg. Todėl šiuo atveju šis padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, jei asmuo būtų vairavęs išvis neturėdamas teisės vairuoti B kategorijos transporto priemonių, būtų padaręs ir kitų anksčiau paminėtų KET pažeidimų. Teismas taip pat atsižvelgia ir į R. M. asmenybę – pareiškėjas yra ilgametis, 25 metų vairavimo patirtį turintis vairuotojas, be už aptariamą nusižengimą paskirtos nuobaudos, turi vieną galiojančią nuobaudą už nešiurkštų KET pažeidimą, paskirtas baudas, taip pat ir skundžiamu nutarimu paskirtą 300 Eur baudą, yra sumokėjęs, jis vykdo individualią veiklą, darbinių funkcijų atlikimui būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, jis taip pat rūpinasi sergančia sutuoktine bei nepilnamečiu vaiku, 2026 m. sausio 31 d. pradėjo ruoštis teorijos egzaminui, siekdamas įgyti teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. R. M. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo neginčijo, pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus visus aptartus duomenis, darytina išvada, kad administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta R. M., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda – ir minėtos administracinio poveikio priemonės netaikymas atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 20 d. nutarimas keistinas, R. M. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-841-2026 administracinio nusižengimo byloje: R. M. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Viktorija Teišerskienė