- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-07
- Bylos Nr.
- 1S-77-875/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Masiulis
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutarties ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. (duomenys neskelbtini) su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnį.
2. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuojant, kad dėl pareiškime nurodytų aplinkybių negali būti pradėtas baudžiamasis procesas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėta, kad pareiškėjo išdėstyti teiginiai yra sietini išimtinai su pareiškime minimų teisėjų vykdomos procesinės veiklos vertinimu.
3. Nesutikdamas su prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu (duomenys neskelbtini) jį apskundė, tačiau (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutartimi prokuroro nutarimas buvo paliktas nepakeistu ir pareiškėjo skundas atmestas. Nutartyje konstatuota, kad aplinkybės dėl galimo teisėjo (duomenys neskelbtini) ir kitų teisėjų kolegijos narių, kurie nagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) piktnaudžiavimo jau buvo vertintos medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjui akcentuojant, kad jis turi teisę kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri galėtų įvertinti, ar teisėjo elgesys atitiko Teisėjų etikos kodekso nuostatas ir ar jų nepažeidė. Skunde nurodyti argumentai vertinti kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė, kuri yra pagrįsta tik subjektyviu faktų interpretavimu ir nepagrįsta bei nepatvirtinta jokiais objektyviais duomenimis. Be to, nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad (duomenys neskelbtini) skunde minima teisėjų kolegija, nagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdama savo tiesiogines pareigas, savo veiksmais tyčia siekė piktnaudžiauti tarnyba, neatliko funkcijų ir pareigų, padarė pareiškėjo nurodomą nusikalstamą veiką. Atsakant į skundo argumentą dėl baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo ir jo išteisinimo, ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 173 straipsnio nuostatos įsakmiai nustato, kokias funkcijas atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjas, todėl pareiškėjo pateiktas prašymas atnaujinti baudžiamąją byla ir jį išteisinti nenagrinėtinas, nes šio klausimo nagrinėjimas nepriklauso ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutartį, pradėti ikiteisminį tyrimą, pripažinti jį nukentėjusiuoju ir atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jį išteisinant ir įvertinant (duomenys neskelbtini) parodymus.
4.1. Skunde nesutinka su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentu, kad jis nesugeba nuosekliai ir aiškiai atskleisti savo skundo esmės ir, kad teismui neaišku, kokie klausimai teikiami skundo nagrinėjimui, kadangi skunde aiškiai nurodė, kad minėta teisėjų kolegija atvirai ignoravo jo pateiktus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) yra melagis, nieko apie juos nepasisakė ir jį nuteisė. Negana to, kolegijos pirmininkas (duomenys neskelbtini) žodžiu išaiškino, kad buvo nuteistas už tai, kad „(duomenys neskelbtini)“, ir vertėtų pakeisti savo poziciją. Kokių dar reikia pateikti įrodymų, kad teisėjai sąmoningai ir tyčia piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir jį nuteisė iš esmės keršto motyvais.
4.2. Nesutinka ir su ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentu, kad jo visus argumentus jau išnagrinėjo prokuroras ir juos atmetė, kadangi prokuroras sutiko, kad minėta teisėjų kolegija padarė nusižengimą, tačiau jie neva nepadarė tokio pobūdžio ir mąsto teisės pažeidimų, kurie atitiktų nusikalstamų veikų požymius. Nurodo, kad jau buvo kreipęsis ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri nusprendė, kad nieko neteisėto (duomenys neskelbtini) nepadarė, jis neva norėjo padėti, kad jis susiprastų, kad teisėsaugos kritikuoti nevalia.
4.3. Nurodo, kad ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje nurodyti argumentai, kad jo paminėti faktai yra deklaratyvūs argumentai ir, kad aprašyti faktai yra nepagrįsti bei nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, yra teisėjos (duomenys neskelbtini) nusikalstama veikla, nes visus jo išvardintus faktus labai lengva patikrinti, tai nėra jo haliucinacijos, o realūs įvykę faktai - teismui pateiktas ir (duomenys neskelbtini) „moralo“ garso įrašas. Būtent šiuos faktus teisėja ir turėjo vertinti. Žinoma, kad jo lūkesčių neatitinka teismas, kuris jau daug metų slepia ir dengia sunkią (duomenys neskelbtini) nusikalstamą veiklą ir būtent tokia veikla ir turėjo būti vertinta. Visi jo išdėstyti faktai yra objektyvūs duomenys ir teismo pareiga juos vertinti. Priešingai, nei nurodė teisėja (duomenys neskelbtini), visi jo nurodyti faktai patvirtina, kad minima teisėjų kolegija, nagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), atlikdama savo tiesiogines pareigas, savo veiksmais tyčia siekė piktnaudžiauti tarnyba, neatliko funkcijų ir pareigų bei padarė jo nurodomą nusikalstamą veiką.
4.4. Skunde teigia, kad teisėjai sąmoningai ir tyčia veikia nusikalstamai, ignoruodami jo pateiktus įrodymus, todėl (duomenys neskelbtini) išvengia atsakomybės. Teismas privalėjo pasisakyti apie jo pateiktus įrodymus ir nurodyti nutartyje, bet apie tai nei žodžio. Tai rodo, kad teisėjai nevertina pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisako. Tik paneigus jo pateiktus įrodymus, kad (duomenys neskelbtini) skundas melagingas ir jis atlieka kitus jo nurodytus nusikalstamus veiksmus, galėjo būti pripažintas kaltu. (duomenys neskelbtini) apygardos teismo nutartis akivaizdžiai neteisėta, nes šiurkščiai pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas - teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, tyčia neteisėtai tvirtindamas, kad jie neturi jokios reikšmės. Kaip gali neturėti reikšmės įrodymai, kurie įrodo, kad jis buvo nuteistas pagal melagingus (duomenys neskelbtini) skundus ir parodymus. Teismas privalėjo šiuos nurodytus faktus patikrinti ir dėl jų pasisakyti nuosprendyje. Todėl prašo atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį išteisinti.
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
6. BPK 1 straipsnio l dalyje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė sukelia itin sunkias teisines pasekmes, ji gali būti taikoma tik baudžiamojo įstatymo numatytais atvejais, kai kitomis teisinėmis priemonėmis negalima apginti įstatymų saugomų teisių. Atitinkamai BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas, t. y. ikiteisminis tyrimas nepradedamas (BPK 168 straipsnio 1 dalis), o pradėtas – nutraukiamas (BPK 212 straipsnio 1 punktas). BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad baudžiamasis procesas negalimas, jei veika neatitinka nusikalstamos veikos požymių, o pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą – jei yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl to paties asmens kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka, kad pagal jo pareiškimą ir skundą nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal BK 228 straipsnį.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundu ir atsisakymo pradėti ikiteisminio tyrimą medžiaga konstatuoja, jog prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarime bei ikiteisminio tyrimo teisėjos (duomenys neskelbtini) nutartyje išsamiai pasisakyta, kodėl (duomenys neskelbtini) pareiškime bei skunde nurodyti duomenys nesudaro pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo. Su tuo sutinka ir pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, kadangi procesiniuose sprendimuose, kuriuose atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, išdėstyti pakankamai išsamūs ir motyvuoti argumentai, pagrįsti byloje esančiais faktiniais duomenimis.
9. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, E. S., tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama ne tik kaip turtinė, bet ir kitokio pobūdžio žala. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kitokio neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal susiformavusią teismų praktiką kitokio, t. y. neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–484/2008).
10. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (E. Ž. Teisingumo Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011 m. gegužės 5-10 d. sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo išsamiai išanalizuotos minėtuose procesiniuose sprendimuose, aukštesnysis teismas pritardamas prokuroro bei ikiteisminio tyrimo teisėjos argumentams jų nebekartoja ir pasisako tik dėl esminių skundo argumentų.
11. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal BK (duomenys neskelbtini) už tai, kad (duomenys neskelbtini) <...>. Visos jo pareiškime ir skunduose nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos (duomenys neskelbtini) duodant parodymus kaip kaltinamajam. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo patikrintas apeliacinės instancijos teismo - (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, susidedančios iš pirmininko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas buvo atmestas konstatuojant, kad apylinkės teismas objektyviai, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, bei pagrįstai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) paskleisdamas straipsnius apie (duomenys neskelbtini), pastarąjį apšmeižė ir padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK (duomenys neskelbtini). Svarbu tai, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimas buvo patikrintas ir kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai (duomenys neskelbtini) nutartimi išnagrinėjus ir atmetus nuteistojo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą.
12. Pažymėtina, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis, nutartis yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip nei įstatyme numatyta tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų.
13. (duomenys neskelbtini) bandydamas inicijuoti baudžiamąjį procesą iš esmės nesutinka jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu ir skunde nurodo argumentus, susijusius būtent su (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl šmeižto (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Iš skundo matyti, kad (duomenys neskelbtini) nesutinka su (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų kolegijos jo pateiktų įrodymų vertinimu ir nurodo, kad teisėjų kolegija, kurios pirmininkas (duomenys neskelbtini), ignoruodami jo pateiktus įrodymus, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi ir padarė nusikalstamą veiką, tačiau pakartotinai pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą ir nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia (duomenys neskelbtini) kaltę, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs šio teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, nutartyje motyvuotai paneigė nuteistojo esminius apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų. Atkreiptinas dėmesys ir į kasacinio teismo nutartyje aptartą (duomenys neskelbtini) kasacinio skundo argumentą dėl šališko, formalaus bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasaciniam teismui nurodant, kad (duomenys neskelbtini) argumentai iš esmės yra deklaratyvūs, siejami su įrodymų vertinimu. Be to, skunde pareiškėjas nurodo, kad jau kreipėsi ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, kuri nusprendė, kad nieko neteisėto (duomenys neskelbtini) nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pakartotinai spręsti dėl (duomenys neskelbtini) skunde nurodytų argumentų dėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos įrodymų, susijusių su baudžiamąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimu, bei konkrečiai teisėjo (duomenys neskelbtini) veiksmų, kurie buvo įvertinti ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kaip tą nurodo pats pareiškėjas, apygardos teismas neturi pagrindo. Įvertinus šias faktines aplinkybes šiai dienai nėra jokių objektyvių duomenų teigti, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjų kolegijos pirmininko veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnyje požymių. Tokiu būdu, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas visiškai pagrįstai, prokuroro sprendimas aiškus, motyvuotas ir pagrįstas, o apylinkės teismas visiškai pagrįstai pritarė prokuroro padarytai išvadai. Pažymėtina, kad įpareigoti prokurorą pradėti konkretų ikiteisminį tyrimą dabartinis teisinis reguliavimas teismui teisės nesuteikia.
14. Skundo argumentas, kad ikiteisminio tyrimo teisėja (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad jo paminėti faktai yra deklaratyvūs argumentai ir, kad aprašyti faktai yra nepagrįsti bei nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, yra teisėjos (duomenys neskelbtini) nusikalstama veika, nes visus jo išvardintus faktus teisėja turėjo vertinti, negali būti vertinami kaip nusikalstama veika, kadangi ikiteisminio tyrimo teisėja ir neturėjo iš naujo vertinti įrodymų, kurie buvo patikrinti visų instancijų teismuose.
15. BPK 444 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kada baudžiamoji byla gali būti atnaujinta. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) argumentas, jog teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino kitaip, nei būtų palankiau (duomenys neskelbtini) (nuteistajam), nesuteikia pagrindo tokių aplinkybių pripažinti kaip naujai paaiškėjusių. Visos nuteistojo skunde aptartos aplinkybės buvo žinomos bei įvertintos bylą nagrinėjant instancine tvarka, t. y., tiek argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, tiek dėl teisėjo (duomenys neskelbtini) ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nuosprendį priėmęs teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, o apeliacinės instancijos tinkamai jį peržiūrėjo ir vien tik (duomenys neskelbtini) subjektyvus manymas, kad jis nuteistas nepagrįstai, nesudaro pagrindo pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. O be to, kaip ir teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, ikiteisminio tyrimo teisėjas nesprendžia klausimo dėl bylos atnaujinimo, kadangi tai nėra priskirta jo kompetencijai.
16. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta medžiaga, konstatuojama, jog tiek prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi pagrįstai atsisakyta tenkinti (duomenys neskelbtini) skundą. Pažymėtina, kad reikalavimas atskleisti nusikalstamas veikas derinamas su ekonomiškumo ir koncentruotumo principais. Šie principai reiškia, kad turi būti atliekami ne bet kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, o tik būtiniausi, nes antraip būtų bergždžiai švaistomos valstybės biudžeto lėšos. Šioje byloje atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, siekiant nustatyti galimai padarytą nusikalstamą veiką, sprendimai priimti tinkamai įvertinus tyrimo metu nustatytas aplinkybes, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl juos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą ir palikti galioti (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.