Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-12-04 · Administracinė byla Nr. I-835-414/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-12-04
Bylos Nr.
I-835-414/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis (pirm.), Janina Vitunskienė, Kęstutis Gudynas
Pareiškėjas
E. P.
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
J. M. P.
Kategorijos
  • 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr.I-835-414/2009 Procesinio sprendimo kategorija 11.9. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gruodžio mėn. 04 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, kolegijos teisėjų Janinos Vitunskienės ir Kęstučio Gudyno, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjai E. P., jos atstovei adv. Juzefai Brinevičienei nedalyvaujant, dalyvaujant Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Daivai Mūrienei, nedalyvaujant J. M. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises, tretysis suinteresuotas asmuo J. M. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja prašė teismą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atkurti A. L. vardu nuosavybės teises į J. R. iki 1940 m. liepos mėnesio nuosavybės teise turėtą 0,49 ha žemę ( duomenys neskelbtini ), (dabar esančią adresu ( duomenys neskelbtini )) ir perduoti jas A. L. įpėdinei E. P.. Ji paaiškino, kad 1993 m. rugsėjo 9 d. jos mama A. L. Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvo J. R. turėtą iki 1940 m. žemę ( duomenys neskelbtini ) (dabar esančią ( duomenys neskelbtini )). Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. spalio 24 d. raštu Nr. 486 Mokesčių inspekciją informavo, kad pil. A. L. sklypo ( duomenys neskelbtini ) atstatymas bus sprendžiamas atlikus tikslius geodezinius matavimus. Todėl, jos nuomone, jau 1996 metais Kauno miesto žemėtvarkos skyrius turėjo visus A. L. nuosavybės teises į J. R. valdytą žemės sklypą patvirtinančius dokumentus, trūko tik geodezinių matavimų. Tačiau net ir gavęs geodezinius matavimus, Kauno žemėtvarkos skyrius iki A. L. mirties nuosavybės teisių jai neatkūrė. Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 7 d. rašte Nr. S1-704 (1.10), adresuotame A. L., nurodė, kad įstatymų numatytais terminais (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikti nuosavybės teisę į žemę įrodantys dokumentai, todėl A. L. netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Analogiškas aplinkybes atsakovas nurodė ir 2009 m. vasario 13 d. rašte Nr. S2-32S(1.7), adresuotame pareiškėjos atstovei advokatei. Pareiškėja daro prielaidą, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje gali būti pradingę dar 1996 metais joje buvę A. L. nuosavybės teises į J. R. žemę patvirtinantys dokumentai, todėl nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos. Dar 1992 m. liepos 17 d. Kauno rajono Garliavos gyvenvietės viršaitis patvirtino susitarimą, kuriuo R.-L. A., J.; Rinkevičiūtė-L. M., J.; R. J., J.; R.-P. J. M., S. susitarė į buvusio savininko R. J. žemės valdą nuosavybės teises atstatyti atitinkamomis dalimis. Kitiems susitarimo dalyviams mirus, šiai dienai, pareiškėjos manymu, pretendentės atkurti nuosavybės teises yra ji – R.-L. A. dukra ir J. M. P.. Atsakovo veiksmai – iki šiol A. L. vardu neatkuriant nuosavybės teisių į J. R. 0,49 ha žemės ( duomenys neskelbtini ), nepriimant jokio sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo – laikytini vilkinimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad A. L. 1993 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo pačios, o ne tėvo J. R. turėtą žemę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos mama įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į J. R. turėtą žemę, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į šią žemę yra nepagrįstas. Apie tai pareiškėjos atstovė advokatė buvo informuota Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. S2-325(1.7). Prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. R. žemę 1991 m. gruodžio 19 d. padavė tik anūkė J. M. P., todėl tik ji - J. M. P. yra tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos turėtą 0,49 ha žemę, esančią ( duomenys neskelbtini ) (dabar priskiriamą Kauno miestui).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko J. R. žemę 1991 m. gruodžio 19 d. padavė tik anūkė J. M. P., pretenduojanti atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos turėtą 0,49 ha žemę, esančią ( duomenys neskelbtini ) (dabar priskiriamą Kauno miestui). Pareiškėjos motina A. L. 1993 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo pačios, o ne tėvo J. R. turėtą žemę Kauno mieste ir pateikė pažymas iš archyvų, iš kurių akivaizdu, jog žemės savininkas buvo J. R. (bl. 9-11). Kauno miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba 1996 m. spalio 24 d. raštu Nr. 486 Mokesčių inspekciją informavo, kad pil. A. L. sklypo ( duomenys neskelbtini) atstatymas bus sprendžiamas atlikus tikslius geodezinius matavimus (bl. 14), tačiau Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. vasario 7 d. rašte Nr. S1-704 (1.10), adresuotame A. L., nurodė, kad įstatymų numatytais terminais (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) nepateikti nuosavybės teisę į žemę įrodantys dokumentai, todėl A. L. netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, jog jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nebus pateikta dokumentų, kad buvo kreiptasi į teismą dėl termino atnaujinimo nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams pateikti, Kauno apskrities viršininkas priims įsakymą dėl nuosavybės teisių neatkūrimo į prašyme nurodyto savininko A. L. turėtą žemę (bl. 18). Tokiu būdu, ginčas šioje byloje yra kilęs tik dėl to ar A. L. mirusi 1998 03 16 tinkamai išreiškė valią atkurti nuosavybės teises į tėvo J. R. turėtą 0,49 ha žemę Kauno mieste (bl. 9).

Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose, aprobuotose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 11 24 pasitarime, nurodyta, kad asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pareiškėjui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, tačiau patys nepareiškę valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo jiems, nepripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą. Tačiau asmenys, kurie pretendento prašyme dėl nuosavybės teisių atkūrimo nurodyti kaip pretendentui žinomi piliečiai, turėję teisę į turto sugrąžinimą, ir kurie savo valią dėl nuosavybės teisių jiems atkūrimo nuosavybės teisių atkūrimą vykdančioms institucijoms išreiškė kitais būdais (pvz., tarpusavio ir su pretendentu pasirašytu susitarimu, nurodančiu, į kurias to paties turto dalis jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, susitarimu dėl sugrąžintos žemės valdymo bendrosios nuosavybės teise ir pan.), pripažįstami pretendentais į nuosavybės teisių atkūrimą.

Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad pretendentės A. L. prašymas atkurti nuosavybės teises į savo pačios, o ne tėvo J. R. turėtą žemę Kauno mieste yra ydingas, tačiau 1992 m. liepos 17 d. Kauno rajono Garliavos gyvenvietės viršaitis patvirtino susitarimą, kuriuo R.-L. A., J.; R.-L. M., J.; R. J., J.; R.-P. J. M., S. susitarė į buvusio savininko R. J. žemės valdą nuosavybės teises atstatyti atitinkamomis dalimis (bl. 23). Šį susitarimą pasirašiusi J. M. P., kuri atsakovo teigimu yra vienintelė tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises į J. R. iki nacionalizacijos turėtą 0,49 ha žemę, esančią ( duomenys neskelbtini ) (dabar priskiriamą Kauno miestui), nes tik ji viena išreiškė tokią valią iš susitarimą pasirašiusių asmenų, pripažino A. L. teisę pretenduoti į tėvo J. R. turėtą žemę Kauno mieste, tokią poziciją išreiškė ir 2009 09 24 teismo posėdžio metu (bl. 47), todėl darytina išvada, jog A. L. yra tinkama pretendentė atkurti nuosavybės teises į tėvo J. R. turėtą žemę Kauno mieste. Pareiškėjos, kaip A. L. įpėdinės pagal įstatymą (bl. 37) reikalavimas atkurti A. L. vardu nuosavybės teises į J. R. iki 1940 m. liepos mėnesio nuosavybės teise turėtą 0,49 ha žemę ( duomenys neskelbtini ), (dabar esančią adresu ( duomenys neskelbtini )), pagrįstas LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1997 09 29 nutarimu Nr. 1057 3 p. prasme, kitokių priežasčių, trukdančių atkurti nuosavybės teises atsakovo atstovė nenurodė, dėl to skundas tenkintinas, Kauno apskrities viršininkas įpareigotinas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti A. L. vardu nuosavybės teises į J. R. iki 1940 m. liepos mėnesio nuosavybės teise turėtą 0,49 ha žemę ( duomenys neskelbtini ), (dabar esančią adresu ( duomenys neskelbtini )) ABTĮ 90 str.Skundo reikalavimas atkurtas nuosavybės teises perduoti A. L. įpėdinei E. P. netenkintinas, nes jis išeina iš Kauno apskrities viršininko administracijos kompetencijos ribų, o nuosavybės teisių perdavimas įpėdiniams sprendžiamas Civilinio kodekso normų pagrindu.

Pažymėtina, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisių į žemę atkūrimo bylose, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Iš Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies matyti, kad joje kalbama tik apie sprendimus, priimamus žemės reformos metu. Tuo tarpu, privalomo nurodymo ikiteismine tvarka skųsti institucijų neveikimą nuosavybės teisių atkūrimo procese nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad pagal šią nuostatą gali būti skundžiamas jau atliktas konkretus pareigūnų (institucijų) veiksmas. Tais atvejais, kai valstybės ar savivaldybių institucija (pareigūnas) iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo procese vengia atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus arba vilkina atlikti tokius veiksmus (nerengia teritorijos detaliojo plano, grąžintino žemės sklypo plano ir panašiai), toks neveikimas skundžiamas tiesiogiai teismui, netaikant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme stadijos.

Iš pareiškėjos skundo teismui matyti, jog nors atsakovas ir buvo informavęs pareiškėją, kad jai nebus atkurtos nuosavybės teisės ir per tris mėnesius bus priimtas atitinkamas sprendimas (bl. 18), tačiau tokio sprendimo nepriėmus, pareiškėja skundė atsakovų vilkinimą ar vengimą atlikti tam tikrus veiksmus nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procese, t.y. atsisakymą priimti administracinį aktą, kuriuo iš esmės būtų pasisakyta dėl nuosavybės teisių į žemę atstatymo ar atsisakymo nuosavybės teises atkurti. Todėl atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, darytina išvada, jog pareiškėja, siekdama išspręsti kilusį ginčą, neturėjo laikytis ikiteisminės jo nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1006/2006, 2007 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007).

Vadovaujantis ABTĮ 85-87 str., 90 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Skundą patenkinti iš dalies. Įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatyta tvarka priimti sprendimą atkurti A. L. vardu nuosavybės teises į J. R. iki 1940 m. liepos mėnesio nuosavybės teise turėtą 0,49 ha žemę ( duomenys neskelbtini ), (dabar esančią adresu ( duomenys neskelbtini )).

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėKęstutis Gudynas