- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-27
- Bylos Nr.
- P-602-58-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-06600-2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Veslava Ruskan (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Kategorijos
- 80.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1596/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 21 d. nutarimu pripažino pareiškėją Ž. V. (toliau – ir pareiškėja) kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 186² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jai administracinę nuobaudą – 100 litų baudą, o bylą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 50¹ straipsnyje, jos atžvilgiu nutraukė.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinė nuobauda pareiškėjai skirta už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 22 d., apie 14 val., antstolio D. B. kontoroje, esančioje (duomenys neskelbtini), varžytynių, kurių metu buvo parduodamas jai priklausantis žemės sklypas, metu, vartodama nepadorius žodžius, rodydama nepagarbą, garsiai šaukdama, stengdamasi įbauginti varžytynių dalyvius, grasindama susidorojimu įžeidė antstolio D. B. garbę ir orumą. Teismas nurodė, jog nors Ž. V. ir neigė įžeidinėjusi antstolį D. B., teismas tokiais jos paaiškinimais netiki, nes juos paneigia bylos baigtimi nesuinteresuotų asmenų – liudytojų L. M., V. C., P. C., P. V., D. N. bei G. S. parodymai teisme, iš kurių matyti, kad Ž. V. elgėsi agresyviai, triukšmavo, šaukė ant antstolio, vadino jį aferistu, dėl ko buvo iškviesta policija pažeidėjai nuraminti, be to, pasak šių liudytojų, pats antstolis elgėsi ramiai ir korektiškai, nė vienas iš liudytojų nepatvirtino pažeidėjos teiginių, jog jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas. Pažymėjo, jog tai, kad buvo įžeidinėjamas varžytynių dalyvių akivaizdoje, patvirtino ir pats antstolis D. B., kuris teigė buvęs išvadintas aferistu, nusikaltėliu, be to, antstolio įžeidinėjimo faktą patvirtino ir kontoros darbuotojos V. G. bei A. A., liudytojas policijos pareigūnas R. V., kuris į antstolio kontorą atvyko pagal iškvietimą, nurodė, jog Ž. V. šūkavo, trukdė vykdyti varžytynes, visus vadino vagimis. Konstatavo, jog teismas netiki pažeidėjos sūnaus V. V. bei jo žmonos N. K., taip pat šios pažįstamos V. M. parodymais, kadangi šių pažeidėjai artimų asmenų parodymai visiškai neatitinka byloje apklaustų nesuinteresuotų liudytojų parodymams. Pridūrė ir tai, jog antstolio D. B. pažeidėjai surašytame protokole Ž. V. veiksmai taip pat kvalifikuoti ir pagal ATPK 50¹ straipsnį, tačiau jos veiksmuose nėra šio pažeidimo, kuris numato administracinę atsakomybę už vengimą atlyginti turtinį nuostolį, nusikaltimu arba administraciniu teisės pažeidimu padarytą fiziniams asmenims ar įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, sudėties, todėl byla dalyje dėl šio pažeidimo nutraukiama.
II.
Pareiškėja Ž. V., nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimu, 2010 m. liepos 1 d. pateikė apeliacinį skundą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Ž. V. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti bei priimti atskirą nutartį dėl jos šeimos atžvilgiu vykdomo organizuoto nusikaltimo ir neteisėto persekiojimo, ir kreiptis į Teisėjų tarybą dėl drausmės bylų iškėlimo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininkui bei pirmininko pavaduotojui už teisėjo vardo žeminimą. Apeliaciniame skunde nurodė, jog byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, neįvertintos jos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo. Teigė, jog suklastotos sutarties pagrindu buvusio sodų bendrijos pirmininko naudai iš jos nepagrįstai išieškomas sklypas. Bylas nagrinėję teismai šios aplinkybės netyrė, sutarties originalo neišreikalavo. Po vyro mirties dėl bendrijos pirmininko įžeidimo jai nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla ir ji nuteista 7540 litų bauda, kurią išieškodamas antstolis D. B. areštavo ir pardavė varžytinėse visą jos žemės sklypą. Vėliau suklastojo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą. Pažymėjo, kad teisme dokumentai buvo klastojami, byla pradėta nagrinėti be teisėjo skyrimo nutarties. Nurodė, jog protokolą nepagrįstai surašė pats antstolis, kai tą galėjo padaryti policijos pareigūnai, bylą išnagrinėjusi teisėja taip pat buvo šališka, vykdė kažkieno nurodymus, o teisme apklausti liudytojai – suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi jie yra jos sklypo pirkėjai. Teigė, kad jos šeima yra nuolat nepagrįstai persekiojama antstolių, valdžios institucijų.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi Ž. V. apeliacinio skundo netenkino, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog Ž. V. apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ginčijo, motyvuodama tuo, jog jos sklypas varžytinėse parduotas nepagrįstai, suklastotų dokumentų pagrindu, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra nagrinėjamas ne Ž. V. anksčiau baudžiamojoje byloje paskirtos baudos ir jos išieškojimo pagrįstumo klausimas, o jos veiksmai varžytinių metu, todėl teisėjų kolegija dėl apeliantės teiginių, susijusių su baudžiamąja byla, sodų bendrijos pirmininko veiksmų vertinimu, bylas nagrinėjusių teismų veiksmų, susijusių su sutarties tyrimu, nepasisakė, konstatuodama, jog tai nėra šios – Ž. V. administracinio teisės pažeidimo – bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, jog faktą, kad Ž. V. padarė jai inkriminuojamą pažeidimą, patvirtina liudytojų V. G., R. V., V. C., P. C., P. V., D. N., G. S. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad Ž. V. trukdė varžytinių eigą, elgėsi agresyviai, grasino susidorojimu, vadino antstolį vagimi, aferistu. Tokie jos veiksmai akivaizdžiai yra neteisėti, rodo nepagarbą, įžeidžia antstolio garbę ir orumą. Akcentavo, jog minėti liudytojai nėra susiję jokiais ryšiais su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jų parodymai yra logiški, nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, jų dalyvavimo varžytinėse fakto pareiškėja neneigė, todėl nėra pagrindo abejoti jų parodymų patikimumu. Nurodė, jog vien tai, kad jie dalyvavo varžytinėse kaip potencialūs pirkėjai, nerodo jų šališkumo. Tuo tarpu pareiškėjos iniciatyva apklaustų liudytojų V. V. bei N. K. paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė, kadangi šie asmenys yra susiję giminystės ir svainystės ryšiais su atsakomybėn traukiama Ž. V. ir yra suinteresuoti padėti jai išvengti atsakomybės. Pažymėjo ir tai, kad Ž. V. argumentai dėl apylinkės teismo neatsižvelgimo į jos pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, atmestini kaip nepagrįsti, nes teismo posėdžio protokole užfiksuotos esminės teismo posėdyje kalbėjusių asmenų nurodytos aplinkybės, o apeliantės pareiškime nurodyti kai kurie teiginiai iš dalies juos papildo, kai kurie – nėra susiję su nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, tačiau vertinant bendrai – asmenų pasisakymų esmės nekeičia, be to, nedaro įtakos galutinio procesinio sprendimo teisėtumui. Pridūrė, jog apeliantė teigė, kad byla pradėta nagrinėti nesant skyrimo nutarties, tačiau iš byloje esančių rezoliucijų matyti, kad teismo pirmininko pavaduotojas šios bylos nagrinėjimą 2009 m. gruodžio 29 d. skyrė teisėjui Nr. 365, o 2010 m. vasario 2 d. rezoliucija – teisėjui Nr. 851, o toks bylų priskyrimas teisėjams nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, todėl priešingi apeliantės teiginiai laikytini nepagrįstais. Nurodė, jog apeliantės teiginiai dėl teisėjų suinteresuotumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, nes aplinkybė, kad pasikeitė bylą nagrinėjęs teisėjas, nesudaro pagrindo spręsti dėl naujai paskirtos teisėjos šališkumo – byloje esantys dokumentai patvirtina, kad teisėjai pasikeitė dėl to, kad anksčiau paskirtas teisėjas perėjo dirbti į kitą teismą, kas yra objektyvi priežastis, dėl kurios teisėjas nebegalėjo nagrinėti jam priskirtos bylos. Pridūrė, jog tai, kad pirmasis teisėjas įvardijo Ž. V. pažeidėja, o ne atsakomybėn traukiamu asmeniu, nors dar nebuvo priimto galutinio procesinio sprendimo, nedaro įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui, kadangi, visų pirma, apeliantę pažeidėja pavadino ne skundžiamą nutarimą priėmusi teisėja, be to, nagrinėjamoje situacijoje vien asmens pavadinimas pažeidėja, neleidžia spręsti dėl jos kaltės ir niekaip neįtakoja jos procesinių teisių, todėl šiuo atveju toks pažeidimas laikytinas formaliu. Akcentavo ir tai, kad Ž. V. nepagrįstai nurodė, jog antstolis neturėjo teisės jai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes tokia teisė jam numatyta ATPK 259¹ straipsnio 6 punkte.
IV.
Pareiškėja Ž. V. Lietuvos vyriausiajam administraciniame teismui 2011 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė 1) atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1596/2011; 2) išreikalauti iš Vilniaus apygardos teismo pirmininko A. Š. nutartį į jos 2011 m. lapkričio 17 d. prašymą ir įvertinti Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko A. Š. būsimą nutartį bei jo veiksmus, taip pat – įvertinti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko V. D. 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį ir jo veiksmus; 3) sustabdyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1596/2011 vykdymą, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išspręs klausimą dėl šios bylos atnaujinimo; 4) paaiškinti, kas yra atsakingas už bylų fabrikavimą. Pareiškėja taip pat prašo nurodyti pagal jos 2010 m. liepos 1 d. apeliacinį skundą išnagrinėtos bylos teisingą numerį bei – nepažeidinėti jos teisių gauti teisingą informaciją apie administracinės bylos nagrinėjimo datą.
Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia tuo, jog 2011 m. spalio 21 d. nutartimi nuo bylos nagrinėjimo nusišalino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Ričardas Piličiauskas, motyvuodamas tuo, jog yra bendravęs su ja administracinio pobūdžio klausimais, kas, pareiškėjos nuomone, patvirtina, jog R. Piličiauskas nesikreipė dėl baudžiamųjų bylų iškėlimo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininkui J. J. ir teisėjai J. E. pagal jos 2011 m. vasario 21 d. prašymą ir atsižvelgė į jos pastabą, išreikštą 2011 m. spalio 14 d. apeliaciniame skunde, kuriame ji nurodė užsakovą, pagal kurio nurodymus per jam pavaldžių teisėjų sprendimus jau daug metų vyksta susidorojimas su jos šeima, t. y. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininką A. Š. <...>. Teigia, jog R. Piličiauskas nuo bylos nagrinėjimo nusišalino, vengdamas tiesioginės atsakomybės, tačiau faktas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi Nr. N62-1596/2011, kuriai netinkamai pritaikė numerį, t. y. vietoj „A“ parašė „N“, paliko galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarimą, t. y. kitą dieną po to, kai ji 2011 m. lapkričio 17 d. pateikė Vilniaus apygardos teismo pirmininkui prašymą, kuriame ji, be kita ko, prašė teisėją atsakyti, kodėl jis taip rūpinasi dėl antstolio D. B. neliečiamybės, nors jo organizuotos varžytinės dėl jos turto buvo teismo pripažintos neteisėtomis <...> įrodo, kad jos versija dėl įtakingo užsakovo <...> yra teisinga ir pagrįsta. Teigia, kad atsakymo iš A. Š. į šį savo prašymą ji nėra gavusi, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis eilinį kartą patvirtina jos teiginį, kad jos šeima nuo 2000 m. yra persekiojama antstolių ir valdžios institucijų, t. y. dirbtinai jos atžvilgiu yra pritaikomi ATPK 186¹ ir 186² straipsniai, Baudžiamojo kodekso 232 (nepagarba teismui), 154 ir 155 (šmeižimas, įžeidinėjimas) straipsniai <...>. Mano, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai konstatavo, jog nepasisakys dėl jos teiginių, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir sodininkų bendrijos pirmininko veiksmais. Dėsto, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. D. pirmą kartą 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi administracinę bylą, iškeltą jai Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi perdavė nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui, antrą kartą l. e. p. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas V. N. 2010 m. rugpjūčio 25 d. raštu jos skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 16 d. nutarties, kuria atmestas jos skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. birželio 17 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo buvusio pirmininko V. L. veiksmų, prašė perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, trečią kartą V. D. – prašė 2011 m. lapkričio 11 d. raštą persiųsti kitam apygardos teismui nagrinėti jos skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jos 2010 m. sausio 7 d. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jos ieškinį dėl antstolio D. B. neteisėtais veiksmais padarytos jai žalos atlyginimo, dingimo, tačiau kartu V. Š. buvo leista parašyti 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 15 d. nuosprendį, kuriuo jai buvo priteista 1300 litų bauda ir ji pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso 232 straipsnį dėl nepagarbos Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pirmininkui J. J. ir teisėjai D. S., dengiantiems G. J. vardu 2000 metais suklastotą dokumentą <...>. Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo jai paaiškinti, kas yra atsakingas už jos atžvilgiu fabrikuojamas bylas <...>. Teigia, jog ne ji grasino antstoliui D. B., o pats antstolis, žinodamas, kad organizuoja neteisėtas varžytines dėl neteisėtai areštuoto žemės sklypo, dar 2008 m. grasino jai savo kontoroje <...>.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Procesą atsisakytina atnaujinti.
Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Iš pareiškėjos Ž. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad jame remiamasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, jog procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Akcentuotina, jog šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: a) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; b) kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; c) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis. Tačiau analizuojant prašymą minėto proceso atnaujinimo pagrindo buvimas nagrinėjamu atveju negali būti konstatuotas.
Nagrinėjamu atveju matyti, jog pareiškėja prašymą atnaujinti procesą iš esmės grindžia tuo, jog bylos prieš ją ir jos šeimą yra fabrikuojamos, ką patvirtina 2011 m. spalio 21 d. nutartimi pareikštas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko nusišalinimas nuo bylos nagrinėjimo, be to, jos ir jos šeimos persekiojimą per sau pavaldžius teisėjus organizuoja Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkas A. Š., ką ji bando pagrįsti dėstydama jos pareikštų prašymų ir su ja susijusių bylų nagrinėjimo eigą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nepagrįstai nepasisakė dėl jos teiginių, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir sodininkų bendrijos pirmininko veiksmais.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos prašyme pateiktus argumentus, pažymi, jog nė viena iš jos nurodomų aplinkybių negali būti pripažįstama naujai paaiškėjusia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, t. y. tokia aplinkybe, kuri egzistavo iki priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria buvo užbaigtas nagrinėjamoje byloje vykęs apeliacinis procesas, tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek apie 2011 m. spalio 21 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pareikštą nusišalinimą nuo bylos nagrinėjimo, tiek apie kitų jos prašyme minimų teisminių ar neteisminių sprendimų priėmimą jos atžvilgiu, kuriais ji grindžia savo versiją, kad bylos jos atžvilgiu yra fabrikuojamos, ji žinojo dar prieš 2011 m. lapkričio 18 d., ko savo prašyme atnaujinti procesą neneigia ir pati. Todėl darytina išvada, kad ji šią savo versiją galėjo kelti ir įrodinėti jos teisingumą bylos nagrinėjime iš esmės stadijoje, t. y. iki apeliacinio proceso pasibaigimo ir galutinio procesinio sprendimo priėmimo.
Pažymėtina, kad pareiškėjos motyvai dėl teisėjo nusišalinimo nuo bylos negali būti siejami su teismo sudėties neteisėtumu, priešingai, nusišalinimo institutas skirtas tam, kad būtų pašalintos bet kokios abejonės ir asmeniui būtų užtikrinta teisė į nešališką teismą, tokia teisė pareiškėjai ginčijamu atveju ir buvo užtikrinta. Todėl motyvai dėl teisėjo nusišalinimu negali būti siejami su būtinumu atnaujinti procesą šioje byloje.
Pareiškėjos tvirtinimai dėl bylų fabrikavimo negali būti vertinami kaip teisinę reikšmę turinčios aplinkybės, toks pareiškėjos tvirtinimas yra pagrįstas prielaidomis, kurios nėra susijusios su pareiškėjos nubaudimu pagal ATPK 186² straipsnį.
Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti susijusios su nagrinėjama byla, pareiškėjos nurodomos aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla, būtent su aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos traukiant Ž. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 186² straipsnį. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog tenkinti pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad minėto pagrindo atnaujinti procesą nesudaro ir ta jos nurodoma aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, nepasisakė dėl jos argumentų, susijusių su baudžiamosios bylos nagrinėjimu ir sodininkų bendrijos pirmininko veiksmais, nes, kaip matyti iš 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas tokį savo atsisakymą išsamiai motyvavo. Tuo tarpu tie pareiškėjos teiginiai, kad buvo suklysta jos nutarčiai suteikiant teisingą numerį, t. y. vietoj „A“ parašant „N“, bei jos prašymas išaiškinti, kas jos atžvilgiu fabrikuoja bylas, nelaikytini susijusiais su šios bylos nagrinėjimu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys. Akcentuotina, jog konkrečiu atveju teisėjų kolegija pasisako tik dėl pareiškėjos argumentų dėl proceso atnaujinimo, o ne dėl res judicata galią įgijusio įsiteisėjusio teismo sprendimo bendrąja prasme iš esmės, todėl minėti pareiškėjos teiginiai su galimybe taikyti proceso atnaujinimo institutą nesietini. Remiantis tuo, netenkintini ir kiti pareiškėjos prašyme atnaujinti procesą išdėstyti reikalavimai.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pareiškėjos prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestini, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos Ž. V. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą Ž. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1596/2011.
Nutartis neskundžiama.