Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-04-26 · Administracinė byla Nr. P-438-172-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-04-26
Bylos Nr.
P-438-172-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Anatolijus Baranovas, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
R.Z.
Atsakovas
Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P8-172/2007Procesinio sprendimo kategorija 66.11 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. balandžio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R.Z. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-892/2006 pagal pareiškėjos R.Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama patvirtinti, kad nuo 1980 – 09 - 01 iki 1995 – 12 - 01 jos eitų pareigų oficialus pavadinimas nesutapo su faktinėmis pareigomis bei įpareigoti Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti laikotarpį nuo 1981-09-01 iki 1995-12-01 į jos vidaus tarnybos stažą.

Nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisijos posėdžio 2005-06-30 protokoliniu sprendimu (sprendimas gautas 2005-07-05) neįskaitė pareiškėjos nurodyto laikotarpio į jos vidaus tarnybos stažą. Pareiškėjos nuomone, nepagrįstai atsisakyta įskaityti į vidaus tarnybos stažą laikotarpį, kuriuo pareiškėja realiai atliko pareigūno funkcijas, t.y. buvo įgaliota vykdyti nutarimus dėl administracinių teisės pažeidimų (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312, 314 straipsniai), nors jos pareigos oficialiai ir vadinosi pasininkės bei mašininkės ir ji dirbo samdos pagrindais. Nurodė, kad 2003-04-29 įsigaliojus naujam Vidaus tarnybos statutui (toliau tekste – ir Statutas), į tarnybos stažą papildomai įskaičiuojamas darbo laikas milicijoje Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms (Statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tai, kad pareiškėja buvo atsakinga už nutarimų dėl administracinių teisės pažeidimų vykdymą patvirtina jos tarnybos byloje esanti charakteristika. Pareiškėjos įsitikinimu, jos realiai vykdomos pareigos visada buvo priskirtos pareigūno pareigoms. Dėl termino kreiptis į teismą pareiškėja nurodė, kad jis nepraleistas. Termino kreipimuisi į atsakovo komisiją nėra, o, gavus Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisijos sprendimą, į teismą kreiptasi nepažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Atsiliepimas

Atsakovas pareiškėjos skundą prašė atmesti.

Nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalimi, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Kadangi iki 1995-12-01 pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį, jos vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas nuo 1995-12-01. Pagal Statuto 37 straipsnio l dalies 5 punktą į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas darbo policijoje (milicijoje) laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Pasininkės ar mašininkės pareigos nebuvo ir nėra priskirtos statutinėms valstybės tarnautojo pareigoms. Tai - techninio, pagalbinio pobūdžio ir nesietinas su statutinių valstybės tarnautojų vykdomomis funkcijomis bei įgaliojimais. Atsakovo teigimu, pareiškėjos tarnybos byloje trūksta dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji ginčijamu laikotarpiu atliko funkcijas bei ėjo pareigas, kurias šiuo metu eina statutiniai valstybės tarnautojai. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėja dėl stažo įskaitymo yra praleidusi kreipimosi į teismą terminus, nustatytus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnyje, pareiškėjos atlyginimas visada priklausė nuo stažo, ji žinojo, kad jos prašomas įskaityti į vidaus tarnybos stažą laikotarpis jai neužskaitomas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – įpareigojo Vilniaus miesto vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į R.Z. vidaus tarnybos stažą laikotarpį nuo 1980-09-01 iki 1995-12-01.

Teismas, remdamasis pareiškėjos tarnybos bylos Nr. 994 duomenimis, nustatė, kad pareiškėja nuo 1980 m. lapkričio mėnesio pradėjo dirbti Vilniaus miesto l policijos komisariato pasų poskyrio pasininke, nuo 1992 m. gruodžio mėnesio dirbo Vilniaus miesto policijos komisariate savivaldybės policijos Žirmūnų policijos nuovados mašininke. Tarnybos byloje yra Vilniaus m. Šnipiškių PN l.e. komisaro inspektoriaus pareigas J. P. surašyta charakteristika (be datos), kurioje nurodoma, kad pareiškėja VR organuose dirba nuo 1980 m., rašoma, kad ji dirbo pasų poskyrio tarnyboje pasininke, tačiau nuo 1981 m. vykdė 1 - o PK administracinių bylų sekretorės pareigas. 1992 m. paskirta l PK Žirmūnų PN mašininke, tačiau nukreipta į Šnipiškių PN, kur toliau vykdė tas pačias administracinių bylų sekretorės pareigas. Charakteristikoje taip pat nurodoma, kad pareiškėja ,,vedė“ administracines bylas. Vidaus reikalų ministerijos Apsaugos policijos valdybos komisija 1997-04-14 paruošė išvadą „Dėl tarnybos stažo, suteikiančio teisę gauti procentinį priedą už ištarnautus metus vidaus reikalų sistemoje“ ir nustatė, kad pareiškėjos tarnybos vidaus reikalų sistemoje stažas skaičiuotinas tik nuo 1995-12-01. Pagal vidaus reikalų ministro 2001-11-28 įsakymo Nr. 626 „Dėl vidaus reikalų ministerijos tarnybos stažo nustatymo komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento bei vidaus reikalų sistemos statutinių valstybės tarnautojų tarnybos Lietuvos valstybei stažo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ nuostatas statutinio pareigūno tarnybos stažo dydį įsakymu nustato vadovas, turintis šio pareigūno priėmimo ir atleidimo iš valstybės tarnybos teisę, o su įsakymu dėl tarnybos stažo dydžio nustatymo statutinis pareigūnas supažindinamas pasirašytinai. Teismas nustatė, kad byloje duomenų, jog pareiškėja būtų buvusi pasirašytinai supažindinta su įsakymu dėl stažo apskaičiavimo, nėra. Nenustačius, kada pareiškėja sužinojo apie įsakymus dėl stažo skaičiavimo, teismo nuomone, nėra pagrindo teigti, kad praleistas terminas jiems apskųsti, be to, minėtu vidaus reikalų ministro 2001-11-28 įsakymu Nr. 626 patvirtintos tvarkos 8 punkte nustatyta, kad ginčus, kilusius dėl tarnybos stažo skaičiavimo, sprendžia vidaus reikalų sistemos įstaigos vadovo sudaryta komisija, o, statutiniam pareigūnui nesutikus su komisijos sprendimu, ginčas sprendžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi tik po komisijos sprendimo pareigūnas gali kreiptis į teismą, kaip šiuo atveju ir buvo, o kreipimosi į komisiją terminas nėra nustatytas.

Teismas, remdamasis bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymais, nustatė, kad pareiškėja nuo 1981 m. rugsėjo mėnesio dirbo darbą, reglamentuotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312 - 314 straipsniuose. Šiose kodekso normose numatyta, kad nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas). Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjos siunčiamus raštus pasirašydavo skyriaus viršininkas, tačiau, kaip parodė liudytojai, tą patį darbą dirbo ir kita pareigūnė. Kadangi ginčo laikotarpiu jokių pareigų aprašymo nebuvo (jų nepateikė ir atsakovas), pareiškėja negalėjo atsisakyti dirbti jai pavestą darbą, kurį turėtų atlikti pareigūnas. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsniu, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990-03-11) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Tai, kad pareiškėjos nuo 1981 m. rugsėjo l d. eitos pareigos vėliau buvo priskirtos pareigūno pareigoms, patvirtina Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-19 įsakymas Nr. V-350, iš kurio matyti, kad pirminius išieškojimo veiksmus priskirta atlikti tik pareigūnams. Teismas pabrėžė, kad, Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato komisija, sprendžianti ginčus dėl stažo skaičiavimo, rėmėsi tik rašytiniais įrodymais ir dėl to priėmė pagrįstą sprendimą, kad pagal rašytinius dokumentus stažas gali būti skaičiuojamas tik nuo 1995-12-01, tačiau, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, į tai, kad pareiškėja buvo priversta atlikti darbą, kuris jai pagal formaliai užimamas pareigas nepriklausė, nusprendė, kad į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą turi būti įskaitytas ir 1981-09-01 – 1995-12-01 laikotarpis, kai ji faktiškai atliko pareigūno pareigas.

Pareiškėjos reikalavimo patvirtinti, kad nuo 1981-09-01 iki 1995-12-01 jos oficialių pareigų pavadinimas nesutapo su faktinėmis pareigomis teismas netenkino, nurodęs, kad toks teiginys Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio prasme laikytinas tik skundo pagrindimu. Pažymėjo, kad administraciniai teismai nenustatinėja juridinę reikšmę turinčių faktų Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka.

III.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, visiškai atmetant pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovo manymu, teismo sprendimas dalyje, kuria nuspręsta įskaityti ginčo laikotarpį į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, priimtas netinkamai pritaikius ir išaiškinus materialinės teisės normas. Kaip ir paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui atsakovas nurodė, kad, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio l dalimi, vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą. Kadangi iki 1995-12-01 pareiškėja dirbo pagal darbo sutartį, jos vidaus tarnybos stažas skaičiuojamas tik nuo 1995-12-01. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktu, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms. Pasininkės ar mašininkės pareigos nebuvo ir nėra priskirtos statutinėms valstybės tarnautojo pareigoms, todėl nurodoma statuto nuostata šiame ginče netaikytina. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja, nebūdama pareigūne, neturėjo pareigūnui teisės aktais suteiktų specialių viešojo administravimo įgaliojimų, todėl negalėjo veikti jo vardu. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, nebūdama pareigūne, pareiškėja negalėjo vykdyti nutarimų, kadangi tai būtų prieštaravę imperatyvioms administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatoms. Tai, kad pareiškėja nevykdė nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose patvirtina ir liudytojų parodymai bei teismo sprendime konstatuotos aplinkybės, jog siunčiamus raštus pasirašydavo skyriaus viršininkas. Taigi būtent skyriaus viršininkas ir atlikdavo faktinį nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą, pavesdamas techninio, pagalbinio pobūdžio darbą pareiškėjai. Pagal Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnį pareigūno statusas yra pareigūno teisinė padėtis. Norėdamas tapti pareigūnu asmuo privalo atitikti įstatymų ir kitų norminių aktų keliamus reikalavimus, turėti tinkamą tarnybai išsilavinimą bei baigti bent specialius mokymo kursus. Taip pat yra būtinas priesaikos davimas bei pareiga, esant būtinumui, atlikti visus vidaus tarnybos pareigūnams teisės aktais priskiriamus veiksmus (viešosios tvarkos užtikrinimą, dalyvavimą specialiuosiuose planuose, reiduose ir t. t). Visos šios sąlygos įeina į pareigūno statusą ir laikytinos labai svarbiomis taip pat ir vidaus tarnybos stažo skaičiavimui, nes šis stažas suteikia išskirtines socialines garantijas, susijusias su statusu bei pareigų valstybei atlikimu. Administracinio pobūdžio dokumentų užpildymas nesuteikia pareigūno statuso. Pildydama atitinkamus dokumentus pareiškėja neįgijo pareigūno teisių, neturėjo įgaliojimų jai nepavaldžių asmenų atžvilgiu, nebuvo davusi priesaikos, neturėjo uniformos, negalėjo būti iškviesta ir atlikti bet kokių kitų pareigūnų kompetencijai priskirtų veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėja prašė jį atmesti.

Be argumentų, nurodytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, pažymėjo, kad statutinėse įstaigose visus raštus į kitas įstaigas visada pasirašydavo ir pasirašo viršininkas ar viršininko pavaduotojas, o darbuotojai ir pareigūnai yra vykdytojai, kurių pavardė pagal raštvedybos taisykles rašoma apatiniame rašto kampe. Tai nėra kriterijus, pagal kurį galimą spręsti klausimą dėl darbo priskyrimo atestuotiems pareigūnams. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad ji 1995 metais buvo atestuota, klausimas dėl darbo pobūdžio priskyrimo atestuotiems pareigūnams nebuvo ginčytinas, t.y. jos de fakto dirbamas darbas buvo įformintas de jure. Po 1995 metų pareiškėjos vykdomo darbo laikotarpis buvo įskaičiuotas į vidaus tarnybos stažą. Pareiškėja pabrėžė, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnį į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitomi ir tie laikotarpiai, kai asmuo dar nebuvo įgijęs pareigūno statuso.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 13 d. sprendimu atsakovo Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 2 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą pareiškėjos R.Z. skundą atmesti.

Teismas pabrėžė, jog pareiškėja siekia 1980 - 1995 metais vykdytas funkcijas (administracinių bylų tvarkymu, nutarimų vykdymu) priskirti milicijos (policijos) pareigūno funkcijoms, įtvirtintoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312, 314 straipsniuose (toliau – ATPK) ir įskaityti į pareigūno stažą. Teismas akcentavo, kad Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad ,,Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.“. Šios dalies 5 punkte nustatyta, kad į vidaus tarnybos stažo įskaitomas darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms.

Teismo nuomone, byloje nustatyta, kad pareiškėja nuo 1980 - 11 - 10 iki 1995 - 12 – 01 dirbo vidaus reikalų sistemoje laisvai samdomo darbuotojo pareigose (pasininke, mašininke) darbo įstatymų pagrindu (Darbo įstatymų kodeksas, Darbo sutarties įstatymas). Iš pareiškėjos paaiškinimų, byloje esančios charakteristikos ir liudytojų parodymų matyti, kad pareiškėja, paskirta į pasininkės, vėliau į mašininkės pareigas, dirbo darbą, susijusį su nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose įvykdymu: registravo administracinių teisės pažeidimų protokolus, kviesdavo pažeidėjus, ruošdavo ir siųsdavo pranešimus į jų darbovietes, suskaičiuodavo sumokėtas baudas ir pan. Šias funkcijas pareiškėja priskiria ATPK 312 ir 314 straipsniuose nurodytoms pareigūno funkcijoms. Su tokia pozicija sutiko ir pirmos instancijos teismas, tačiau Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos teigimu, pareiškėjos nurodytos funkcijos nepagrįstai priskirtos pareigūno funkcijoms. ATPK 312 ir 314 straipsniuose įtvirtintos nuostatos, kad ,,nutarimą skirti baudą vykdo tam įgaliotas organas (pareigūnas) <...>“, ,,<...> nutarimą priėmęs organas (pareigūnas) siunčia šį nutarimą pažeidėjo darbovietei <...>, (vykdymas, siuntimas) siejamos su tokio organo (pareigūno) tiesiogine įstatyme įtvirtinta kompetencija – atitinkamų pareiginių įgalinimų turėjimu. Šiuo atveju – teisės skirti administracinę nuobaudą turėjimu. Teismo manymu, pareiškėja neturėjo viešo administravimo įgalinimų jai nepavaldiems asmenims ir neturėjo teisės skirti baudas ir jas vykdyti. Jos atliktos funkcijos vertinamos tik kaip tam tikra pagalbinė veikla (raštų tvarkymas) pareigūnui (organui), vykdančiam paties priimtus nutarimus. Minėtų ATPK straipsnių nuostatos neapima raštų tvarkytojo, neturinčių atitinkamų įgalinimų, veiklos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė nutarimų vykdymo sąvoką. Pasininkės, mašininkės pareigos bei raštvedės (pareiškėjos nurodytos) pareigos nėra priskirtos pareigūnų pareigoms, todėl pareiškėjos nurodomas laikotarpis negali būti įskaitytas į darbo stažą. Dėl šios priežasties Vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas ir neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas pripažįstamas teisiškai ir faktiškai nepagrįstu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57, 81, 86-87, 143 straipsniai), yra naikinamas ir pareiškėjos skundas atmetamas.

IV.

Pareiškėja R.Z. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 m. liepos 12 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A(4)-892-2006 pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 1 dalies 10 punktą (kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą). Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėja teigia, jog ji nuo 1980-11-10 iki 1995-12–01 dirbdama vidaus reikalų sistemoje ir de fakto vykdydama administracinę praktiką, buvo tas įgaliotas vykdyti nutarimus skirti baudas pareigūnas, apie kurį minima Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 312 straipsnyje. Be įgaliojimų tiesiogiai vykdyti nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose (kai pažeidėjas sumoka baudą savanoriškai), pareiškėjai, jos teigimu, buvo taip pat pavesta funkcija nutarimą priėmusio pareigūno vardu (nes tik jis gali atstovauti policiją) siųsti nutarimus (kai pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą) pažeidėjo darbovietei, Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniam skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudos sumą, t. y. vykdyti nutarimą priverstinai, kaip tai numatyta ATPK 314 straipsnyje (speciali norma, reglamentuojanti atskirą išieškojimo variantą). Anot pareiškėjos, administracinę bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neteisingai išaiškino ATPK 312 bei 314 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, todėl padarė teisiškai nekorektišką išvadą apie pareiškėjos darbo pobūdį.

2. Kaip nurodo pareiškėja, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos darbo pobūdį, labai siaurai ir primityviai suprato vidaus reikalų sistemoje laikotarpiu nuo 1980-11-10 iki 1995-12–01 jos dirbtą darbą – administracinę praktiką. Pasak pareiškėjos, jos darbas apėmė tiek nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose vykdymą tiesiogine prasme, tiek ir kitas funkcijas – analizuoti, planuoti, kontroliuoti administracinę teiseną, bendrauti su kitomis institucijomis ir teismais, konsultuoti piliečius ir pareigūnus, surašančius protokolus, rengti informaciją vadovybei, kasdien stebėti, kaip priverstinai vykdo nutarimus pažeidėjų darbovietės, kontroliuoti išieškojimą, kas mėnesį rengti ataskaitas vadovybei, kalbėti susirinkimuose minėta tematika ir t.t. Tai buvo rimtas ir atsakingas darbas, neturintis nieko bendro su pasų išdavimu ir raštų spausdinimu. Šis darbas buvo skirtas teisės aktams įgyvendinti, todėl jis ir buvo priskirtas pareigūno pareigoms.

3. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino, kodėl atsakovai teismo proceso metu be jokių faktinių įrodymų tvirtino, kad aptariamas darbas negalėjo būti priskirtas pareigūnui, jeigu iš liudytojų parodymų ir pareiškėjos tarnybinės bylos buvo neginčijamai nustatyta, kad tą darbą 1980-ais metais vykdė milicininkė L., o nuo 1995 metų – policininkė Z., be to, po pareiškėjos dirbti to paties darbo buvo priimta policininkė I.V. Šiuo atveju, anot pareiškėjos, apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino itin svarbios aplinkybės kodėl pareiškėja 1995 metais, vykdydama administracinę praktiką, buvo atestuota, jeigu aptariamas darbas negalėjo būti priskirtas pareigūnui ir kodėl po 1995 m. to paties vykdomo darbo laikotarpis be jokių priekaištų iš atsakovo pusės buvo įskaičiuotas į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą. Šiuo atveju atsakovas nepateikė teismui jokių dokumentų, kuriais remiantis buvo pakeistas jo požiūris į aptariamo darbo priskyrimą pareigūnams 1995 metais ir šiuo metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, jog administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Kaip matyti iš pareiškėjos R.Z. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A(4)-892-2006, ji procesą administracinėje byloje Nr. A(4)-892-2006 prašo atnaujinti būtent Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami proceso atnaujinimo pagrindą pagrindžiantys įrodymai.

Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti ar nagrinėjant administracinę bylą Nr. A(4)-892-2006 galėjo būti padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant būtina įvertinti tai ar pareiškėja pateikė akivaizdžius tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagrindinė materialinės teisės norma, kuri turi esminę reikšmę sprendžiant administracinėje byloje Nr. A(4)-892-2006 nagrinėtą ginčą dėl laikotarpio nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d, įskaitymo į pareiškėjos vidaus tarnybos stažą, yra Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas.

Pažymėtina, jog ginčijamo atsakovo akto - Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Ginčų, kilusių dėl tarnybos stažo skaičiavimo, nagrinėjimo komisijos posėdžio 2005 m. birželio 30 d. protokolinio sprendimo, - kuriuo pareiškėjai buvo atsisakyta įskaityti jos nurodytą laikotarpį į vidaus tarnybos stažą, priėmimo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkto redakcija (patvirtinta Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538) numatė, kad:

„Vidaus tarnybos stažas pareigūnui skaičiuojamas tarnybos pradžia laikant jo priėmimo į vidaus tarnybą datą, į vidaus tarnybos stažą papildomai įskaitant (tarp jų ir laikotarpius, buvusius iki 1990 m. kovo 11 d.): [...] darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laiką Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms“.

Taigi šios materialinės teisės normos taikymo prasme svarbu nustatyti, kokias pareigas pareiškėja ėjo laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. ir ar šios pareigos skundžiamo atsakovo sprendimo dėl pareiškėjos vidaus tarnybos stažo priėmimo metu buvo priskirtos pareigūno pareigoms.

Teismui pateikta pareiškėjos R.Z. tarnybos byla patvirtina, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėja dirbo Vilniaus m. VK vidaus reikalų valdyboje pasininke (laikotarpiu iki 1992 m. gruodžio 10 d.) bei Vilniaus m. 1 PK Savivaldybės policijos Žirmūnų PN raštinės mašininke (laikotarpiu nuo 1992 m. gruodžio 10 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d.).

Įvertinus šią aplinkybę konstatuotina, jog pareiškėja teismui kartu su prašymu dėl procese atnaujinimo nepateikė jokių akivaizdžių įrodymų bei argumentų, kad šios pareigos ginčijamų atsakovo veiksmų atlikimo (atsisakymo įskaityti darbą laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. į vidaus tarnybos stažą) metu, pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus buvo priskirtos pareigūno pareigoms.

Todėl darytina išvada, kad pareiškėja savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo nepagrindė atitinkamais įrodymai, kaip to reikalauja ABTĮ 157 straipsnio 2 dalis. Atitinkamai nėra ir pagrindo teigti, jog nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A(4)-892-2006 ir taikydamas Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėjo padaryti esminį materialinės teisės normos pažeidimą.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors pareiškėja prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad jos laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. vykdytos darbo funkcijos neatitiko (ar ne visuomet atitiko) jos oficialias pareigas, tačiau ši aplinkybė nurodyto bylos aplinkybių vertinimo nekeičia. Pagal Vidaus tarnybos statuto 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą esminis kriterijus, į kurį turi būti atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl darbo atitinkamu laikotarpiu įskaitymo į vidaus tarnybos stažą, yra būtent asmens oficialiai tuo laikotarpiu eitos pareigos, į kurias jis buvo priimtas darbo santykius reguliuojančių įstatymų pagrindu. Tuo tarpu, kaip jau ir buvo minėta, pareiškėjos tarnybos byla įrodo, jog ji laikotarpiu nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 m. gruodžio 1 d. oficialiai buvo priimta į mašininkės bei pasininkės pareigas (iš esmės šios aplinkybės neginčija ir pati pareiškėja). Todėl darytina išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nagrinėdama administracinę bylą Nr. A(4)-892-2006 teisingai vertino bylos aplinkybes bei jų atžvilgiu tinkamai taikė materialines teisės normas.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos R.Z. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A(4)-892-2006 atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

Teisėjų kolegija nutaria:

atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjos R.Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A(4)-892/2006 pagal pareiškėjos R.Z. skundą atsakovui Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius