- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-15
- Bylos Nr.
- A-525-1348-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- L. P.
- Advokatai
- Kazimieras Motieka
- Kategorijos
- 13.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“ skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. P. individualiai įmonei „Kompiuterinis langas“ dėl statybos leidimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Parabolė“ skundu (b.l. 4–7) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. birželio 18 d. L. P. individualiai įmonei „Kompiuterinis langas“ išduotą statybos leidimą Nr. 61/NS (toliau – ir Statybos leidimas).
Nurodė, kad Plungės mieste įrengė kabelinės televizijos tinklą pagal Plungės rajono savivaldybės mero 1994 m. spalio 7 d. potvarkį Nr. 110 „Dėl Plungės kabelinės televizijos įrengimo ir eksploatavimo“, o duomenų perdavimo (interneto) tinklą įrengė, gavęs Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos 2002 m. liepos 30 d. leidimą Nr. 60/2002. Kabelinės televizijos ir interneto tinklų kabelius paklojo išsinuomotuose iš AB „TEO LT“ ir namų patalpų sienose įmontuotuose ryšių kabelių kanaluose. Pažymėjo, jog L. P. individuali įmonė „Kompiuterinis langas“ (toliau – ir Įmonė), 2006 metais, neturėdamas namų savininkų sutikimo ir leidimo, savavališkai pradėjo įrenginėti orines elektroninio ryšio linijas. Už šią veiklą jam paskirta administracinė nuobauda, be to, jis įpareigotas iki 2007 m. sausio 12 d. nustatyta tvarka paruošti projektinę dokumentaciją ir gauti statybos leidimą, o jo negavus – savavališkai įrengtus tinklus demontuoti. Plungės miesto šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo statybai Administracija 2006 m. gruodžio 28 d. Įmonei išdavė statybos leidimą Nr. 211/NS. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-1578-583/2007) statybos leidimas Nr. 211/NS buvo panaikintas. Pažymėjo, kad Įmonė toliau vykdė Plungės miesto šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo rekonstrukcijos darbus ir tokiais veiksmais pažeidė UAB „Parabolė“ teises ir interesus, nes, neteisėtai įrengęs orines elektroninio ryšio linijas, perėmė dalį abonentų ir tokiu būdu padarė pareiškėjui žalą. Dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Plungės rajono apylinkės teismą, kuriame nagrinėjama civilinė byla (Nr. 2-36-514/2009). Administracija 2009 m. birželio 18 d. Įmonei išdavė naują statybos leidimą Nr. 61/NS. Tokiu būdu buvo siekiama įteisinti anksčiau atliktos savavališkos statybos padarinius ir toliau tęsti neteisėtą statybą. Remdamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A8-1698/2006, A6-1090/2006), pažymėjo, jog statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Be to, piktnaudžiaujant teise sukurtos teisinės pasekmės nepripažįstamos ir neginamos.
Atsiliepimas
Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą (b.l. 47–51) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Statybos įstatymo 3 straipsnis suteikia statytojo teisę Lietuvos Respublikoje Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniams ir juridiniams asmenims, o pagal šio straipsnio 2 dalį statytojas įgyja teisę statyti, kai yra nustatyta tvarka parengtas ir suderintas statinio projektas bei nustatyta tvarka gautas leidimas statyti. Pažymėjo, jog 2009 m. birželio 11 d. gavo Įmonės prašymą išduoti statybos leidimą Techninio projekto objektui – Plungės miesto šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo statybai. Plungės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2009 m. birželio 17 d. išnagrinėjo pateikto projekto dokumentaciją ir priėmė sprendimą išduoti statybos leidimą. Statybos leidimas yra teisėtas, nes Įmonė kartu su prašymu išduoti statybos leidimą pateikė parengtą ir suderintą statinio projektą. Be to, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (toliau – ir Ryšių reguliavimo tarnyba) atstovas 2009 m. birželio 10 d. nuolatinei statybos komisijai pateikė išvadą dėl statinio projektavimo atitikimo nustatytoms projektavimo sąlygoms, kurioje dėl šio projekto pastabų neturėjo. Išduodant Statybos leidimą, buvo pateiktas bendraturčių sutikimas atlikti rekonstrukcinius darbus. Nurodė, kad Įmonė kreipėsi į AB „TEO LT“ dėl vietos ryšių kabelių kanaluose nuomos, kuris 2009 m. vasario 26 d. raštu Nr. 04-2-09-39 atsakė, kad užsakyme nurodytais maršrutais gali išnuomoti vietą ryšių kabeliui kanaluose Projektavimo sąlygose Nr. 03-2-05-730 nurodytais maršrutais. Pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjo pateikta informacija dėl administracinės bylos Nr. I-1578-5883/2007, tačiau šioje byloje ginčijamo akto teisėtumas nėra susijęs su teismo sprendimu minėtoje byloje. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimą su šia byla galima susieti tik tuo, kad Statybos leidimas buvo išduotas, atsižvelgiant į teismo sprendimo motyvus. Pažymėjo, kad gyventojai pasirinko Įmonės teikiamas paslaugas, atsisakydami UAB „Parabolė“ teikiamų paslaugų, ir tai nėra pagrindas panaikinti Statybos leidimą kaip neteisėtą. Teigė, kad ryšių duomenų perdavimo tinklo infrastruktūros atnaujinimas ir plėtimas pasirinkimo ir konkurencijos aspektu yra naudingas visiems Plungės miesto gyventojams. Tuo tarpu pareiškėjo skundas grindžiamas nesąžininga konkurencine kova komunikacijos srityje. Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsniu, pažymėjo, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, kokios jo teisės pažeistos. Be to, pareiškėjas į Plungės rajono savivaldybę nesikreipė su atitinkamu projektu dėl duomenų perdavimo tinklo statybos. Pabrėžė, kad pareiškėjas pats pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, t. y. atliko darbus, neturėdamas nei Plungės rajono savivaldybės išduoto statybos leidimo, nei daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimų, kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami namo bendro naudojimo objektai. Teigė, kad Ryšių reguliavimo tarnybos 2002 m. liepos 30 d. leidimu Nr. 60/2002 nustatyta tik UAB „Parabolė“ veiklos sritis – steigti, eksploatuoti bendrąjį duomenų perdavimo tinklą bei teikti duomenų perdavimo paslaugas šiuo tinklu Kauno, Plungės, Raseinių ir Telšių miestuose. Toks leidimas nesuteikė UAB „Parabolė“ teisės pakloti interneto tinklų kabelius Plungės mieste, o išnuomotuose iš AB „TEO LT“ ryšių kabelių kanaluose naujų interneto kabelio tinklų paklojimas priskiriamas ne paprastajam remontui, o vertinamas kaip nauja statyba, todėl pareiškėjas turėjo gauti Administracijos statybos leidimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Įmonė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 55) su skundu nesutiko.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu (b.l. 88–92) skundą atmetė.
Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsnio 1 dalimi, pabrėžė, jog bet kuriuo atveju asmens teisę paduoti skundą administraciniam teismui suponuoja aplinkybės, kad jis gina būtent savo asmenines teises ar įstatymų saugomus interesus, o ne kitų asmenų ar viešąjį interesą, ir įrodo, jog šios jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai, susiję su Statybos leidimo išdavimu, gali būti pagrindu panaikinti skundžiamą Statybos leidimą tik tuo atveju, jei bus nustatyti konkretūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie gali būti siejami būtent su pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu. Vien pareiškėjo subjektyvus suvokimas apie jo interesų pažeidimą, net nustačius padarytus procedūrinius pažeidimus, negali būti pripažintas pakankamu pagrindu tenkinti jo reikalavimą. Nustatė, jog byloje esantis patikslintas ieškininis pareiškimas patvirtina, kad UAB „Parabolė“ savo pažeistas subjektines teises gina bendrosios kompetencijos teisme, kur reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo kildina iš neteisėtų Administracijos veiksmų, susijusių su 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo Nr. 211/NS išdavimu. Patikslintame ieškinio pareiškime nurodoma, jog UAB „Parabolė“ padaryta materialinė žala pasireiškė negautomis pajamomis dėl Įmonės perimtų abonentų. Atsižvelgė į Statybos įstatymo 3, 23 straipsnius bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatas ir pažymėjo, jog nors teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas nurodė eilę procedūrinių pažeidimų, atsakovo padarytų, išduodant Statybos leidimą, jis nenurodė, kokiu būdu Statybos leidimas turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjo subjektinėms teisėms. Tuo tarpu iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimo matyti, jog UAB „Parabolė“ nebuvo administracinės bylos dėl 2006 m. gruodžio 28 d. Įmonei išduoto statybos leidimo panaikinimo proceso šalimi. Pabrėžė, kad nors pareiškėjas bendrosios kompetencijos teisme įrodinėja, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, išduodant 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. 211/NS, jam buvo padaryta žala, pasireiškusi negautomis pajamomis, tokios aplinkybės buvimas negali būti sietinas su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu, atsakovui išduodant naują statybos leidimą. Be to, skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas yra įrengęs kabelinės televizijos tinklą Plungės mieste, negali būti laikytina esmine, suteikiančia teisę pareiškėjui ginčyti statybos leidimo išdavimo procedūras. Padarė išvadą, jog pareiškėjo atstovo nurodyti procedūriniai statybos leidimo išdavimo pažeidimai laikytini viešojo intereso gynimo dalyku, o, pareiškėjui neturint teisės ginti viešąjį interesą, reiškiamas reikalavimas laikytinas išeinančiu už šios bylos nagrinėjimo ribų ir nesudarančiu bylos nagrinėjimo dalyko. Kadangi pareiškėjas neįrodė, jog Statybos leidimu buvo pažeista jo subjektinė teisė, nėra teisinio pagrindo panaikinti Statybos leidimą.
Remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 5 dalimi, 45 straipsnio 1 punktu, aplinkybe, jog nors mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad Įmonė turėjo 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, buvo pateiktas bylos nagrinėjimo metu, kartu su juo nebuvo pateiktas prašymas raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, netenkino Įmonės prašymo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 97–102), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog naujo statybos leidimo išdavimas, nepašalinus savavališkos statybos padarinių, negali būti vertinamas kitaip, kaip dėl atsakovo kaltės besitęsiantis pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo procesas. Dėl tokių neteisėtų veiksmų pareiškėjas prarado dalį paslaugų rinkos ir negavo pajamų dalies (2009-03-31 žalos dydis siekė 31 094,20 Lt).
2. Žalos padarymą pareiškėjui sąlygojo tai, kad Įmonė, nesuderinusi projekto su pareiškėju, kaip to reikalavo Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1V-562 patvirtintos Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklės, pareiškėjo naudojamuose kabelių kanaluose patalpino savo kabelius. Tokiu būdu buvo pažeisti pareiškėjo kabeliai, dėl kurių remonto jam buvo padaryti nuostoliai, o pareiškėjas jo aptarnaujamuose gyvenamuose namuose negali prijungti naujų abonentų.
3. Pažymi, jog, panaikinus 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. 211/NS, Administracija privalėjo imtis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnyje numatytų veiksmų savavališkos statybos padariniams šalinti. Tačiau to nepadarė, todėl pareiškėjas 2009 m. kovo 31 d. ieškiniu kreipėsi į Plungės rajono apylinkės teismą dėl tokių padarinių pašalinimo.
4. Teigia, kad Statybos leidimas negalėjo būti išduotas dėl tų pačių priežasčių kaip ir ankstesnis statybos leidimas. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo nuostatas (20 str. 2 d. 3 p., 23 str. 6 d. 2 p.), Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 554 patvirtintų Daugiabučio namo savininkų bendrijos pavyzdinių nuostatų 28 ir 29 punktus, daro išvadą, jog Įmonės surinkti daugiabučių namų savininkų sutikimai (pateikti, siekiant gauti Statybos leidimą) gauti grubiai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Atitinkamai pažeidimai buvo padaryti ir su bendrijomis sudarant Elektroninių ryšių įrengimo ir eksploatacijos sutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 107–108) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, jog pareiškėjas imasi ginti viešąjį interesą, nors neturi teisės ar įgaliojimų tai daryti. Pažymi, jog Plungės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje (Nr. 2-36-514/2009) yra prijungtos VĮ Registrų centro Tauragės ir Telšių filialų pažymos, kad šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo negalima registruoti kaip nekilnojamojo daikto. Daro išvadą, jog kilnojamajam daiktui statybos leidimo išduoti negalima, o Telšių apskrities viršininko administracijos Statybos inspekcijos įpareigojimas Įmonei išsiimti statybos leidimą yra abejotinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl L. P. IĮ „Kompiuterinis langas“ išduoto Statybos leidimo statyti Plungės miesto šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklą Plungės mieste. Pareiškėjas UAB „Parabolė“ ginčija tokį Statybos leidimą, nurodydamas, jog jis priimtas tik siekiant įteisinti anksčiau atliktos savavališkos statybos padarinius ir toliau tęsti neteisėtą statybą, nes Įmonei 2006 m. gruodžio 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 211/NS buvo panaikintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimu (įsigaliojo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. gegužės 22 d. priėmus nutartį byloje Nr. A525-785/2008).
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis, pagal kurio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pavyzdžiui, bylos Nr. A11-443/2005, A502-304/2009, A502-857/2009), nurodytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu
Taip pat pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, nustatanti dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos, o būtent, besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (byla Nr. A438-1661/2008). Teismų praktikoje, asmens suinteresuotumas aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (byla Nr. A3-170/2004).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, šios bylos faktinę situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturėjo materialinio teisinio suinteresuotumo kreiptis su skundu į teismą dėl Statybos leidimo panaikinimo, byloje nenustatyta, jog, išduodant Statybos leidimą, buvo pažeistos kokios nors pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo materialinį teisinį suinteresuotumą iš esmės grindžia tuo, jog, išdavus statybos leidimą ir jo pagrindu atlikus statybos darbus, jis patyrė nuostolių, nes prarado klientų ir atitinkamą rinkos dalį. Pabrėžtina, jog tokios aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir jos gali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Priešingai, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kaip pareiškėjo nepasitenkinimas konkurencijos didėjimu jo veiklos srityje, kas iš esmės yra išimtinai pareiškėjo subjektyvaus vertinimo aplinkybė, kuri negali būti vertinama kaip pažeidžianti jo teises.
Be to, pareiškėjas nors ir teigė, jog Statybos leidimo pagrindu atliekant statybos darbus buvo pažeisti jo kabeliai, tokie teiginiai nėra konkrečiai pagrįsti bylos medžiaga, o nustatytų aplinkybių kontekste negalėtų būti vertinami kaip patvirtinantys, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės, būtent išduodant Statybos leidimą. Pareiškėjas taip pat savo skundą grindė tuo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 27 d. sprendimu buvo panaikintas Įmonei 2006 m. gruodžio 28 d. išduotas statybos leidimas Nr. 211/NS. Tokia aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi reikšmės šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, nes pareiškėjas, nagrinėjant nurodytą bylą, proceso šalimi nebuvo ir nagrinėjime nedalyvavo. Atitinkamai šios bylos aplinkybių kontekste reikšmės neturi ir tai, jog pareiškėjas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo ir žalos atlyginimo. Pastebėtina, jog šiuo atveju nagrinėjamas klausimas būtent dėl Statybos leidimo panaikinimo, o ne dėl ankstesnių administracinių aktų ir jų pagrindu atliktų veiksmų, ar jų pagrindų atsiradusios žalos atlyginimo. Pareiškėjas nepateikė jokių kitų įrodymų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog jo teisės buvo pažeistos, išdavus Statybos leidimą. Taip pat byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjui įstatymas suteikia teisę kreiptis į teismą, ginant viešąjį interesą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į aktualią administracinių teismų praktiką, faktines šios bylos aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad Statybos leidimu buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šioje byloje, pareiškėjo teisės negali būti apgintos vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų, todėl pareiškėjo skundas turi būti atmestas. Teisėjų kolegija, padariusi nurodytas išvadas, papildomai dėl pareiškėjo nurodytų, kaip jis teigia, procedūrinių pažeidimų, išduodant Statybos leidimą, nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Parabolė“ apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.