Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja G. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. rugsėjo 23 d. pagalbinių patalpų pastogėje (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamomis naudoti aktą Nr. SP1-3704 (toliau – ir Aktas).

Skunde paaiškino, kad Aktu komisija pripažino pareiškėjos namo bendraturtės J. T. įrengtas pagalbines patalpas ir bendro naudojimo koridorių pastogėje tinkamais naudoti. Pareiškėjos manymu, komisija pilnai ir visapusiškai neištyrė bei objektyviai neįvertino, ar statinys atitinka esminius statinio reikalavimus, yra pastatytas pagal suderintą projektą ir 1998 m. sausio 30 d. statybos leidimą Nr. R98-43. Nurodė, jog vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-215-426/2009, J. T. neištaisė nukrypimų nuo 1997 metais parengto palėpės projekto Nr. 13/97, nustatytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-446/2010. Teigė, jog 2008 m. gegužės 7 d. ir 2008 m. gegužės 10 d. atlikus viso namo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad J. T. įrengtos palėpės patalpos (pastogės patalpų plane pažymėtos indeksais 2-9, 2-10, a-3) neatitinka suderinto projekto. Sumontavus tūrinį stoglangį, pertvara, skirianti bendraturčių patalpas palėpėje 1-12 ir 2-9, liko pastumta ir įrengta ne virš pirmo aukšto mūro pertvaros, kaip numatyta projekte, o virš G. L. priklausančių patalpų. Pabrėžė, jog 1997 metų palėpės plano projekte, gautame iš Kultūros vertybių apsaugos departamento ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyvų, vakarinėje namo fasado dalyje tūrinis stoglangis nenumatytas. Teigė, jog Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-5055-02/2006) J. T. pateiktame 1997 metų palėpės projekto originale ir palėpės projekto korektūros 1999 metų plane stoglangis yra pažymėtas vakarinėje namo pusėje, tačiau projekte ir projekto korektūroje nėra namo vakarinės pusės fasado brėžinių su stoglangiu. Manė, jog šie faktai sudaro prielaidą manyti, kad minimas stoglangis pažymėtas vėliau ir nėra suderintas nustatyta tvarka. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2010 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-21739 (2.152.31-MP8) patvirtino, kad projekto originalas, kurį saugo projektuotojas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, turi būti identiškas patvirtintai projekto kopijai, saugomai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento archyve. Pažymėjo, jog įvedus tokius pakeitimus, privaloma gauti bendraturčių sutikimą, nustatyta tvarka suderinti projekto korektūrą, gauti leidimą. Teigė, jog įrengdama patalpas ir bendro naudojimo koridorių pastogėje, kurie neatitinka esminių statinio reikalavimų, J. T. nesilaikė 1997-1998 metais galiojusių statybinių normų RSN 151-92 „Miestų ir gyvenviečių sodybos“, RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, statinių techninio reglamento „Esminiai reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 203, bei dabartinių statybos techninių reglamentų STR 2.01.01 (1-5) 1999 „Esminiai statinio reikalavimai“, STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad bendraturčių patalpų ir bendro naudojimo koridoriaus besiribojančioms sienoms, pertvaroms ir luboms įrengti panaudotos degios medžiagos – medžio plaušo plokštės 3 mm storio (MPP plokštės – kartonas) – kitos, nei numatyta projekte – gipso kartono plokštės. Teigė, jog bendro naudojimo koridoriuje palėpėje a-3 atlikti elektros instaliacijos darbai, kurie nenumatyti projekte ir pažeidžia Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių reikalavimus, be to, nėra laiptų apsaugos aptvarų, apsaugančių nuo kritimo, paskutinė laiptų pakopa yra 30 cm aukščio, kas apsunkina naudojimąsi bendra laiptine. Skunde pažymėta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra Pasaulinio paveldo objekto – kultūros paminklo U1P – Vilniaus istorinio centro apsaugos zonoje, kurioje taikomas Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas. Pabrėžė, jog šis namas taip pat yra Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo UV70 teritorijoje, kurioje taikomas Vilniaus miesto vietinės reikšmės urbanistikos paminklo paminklosauginis režimas. Teigė, jog 1997 m. gruodžio 18 d. pagal suderintą projektą (reg. Nr. 1259) Kultūros vertybių apsaugos departamentas nustatyta tvarka 1998 m. sausio 28 d. išdavė leidimą Nr. 50 vykdyti buto (duomenys neskelbtini) palėpės pagalbinių patalpų įrengimą. Nurodė, jog minėtas leidimas galiojo iki 1999 m. sausio 28 d., apie jo pratęsimą Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritoriniame padalinyje duomenų nėra.