Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Petkevičienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Žulytės-Janulionienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovams Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja teismui pateikė skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos (dabar Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) 2018 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. VDD-4325 „Dėl besimokinančio statuso suteikimo“; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2018 m. liepos 23 d. suteikti bedarbio statusą; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpį nuo įstojimo į darbo biržą iki išregistravimo iš darbo biržos ir 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas dienos iki sumokėjimo dienos (imtinai) (b. l. 14–16). Teisme 2020 m. vasario 25 d. elektroninių ryšių priemonėmis gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašo: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos (dabar Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. VDD-4325 „Dėl besimokinančio statuso suteikimo“ dalį, aktualią pareiškėjai; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2018 m. liepos 23 d. suteikti bedarbio statusą; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokų įsiskolinimą už laikotarpį nuo įstojimo į darbo biržą iki išregistravimo iš darbo biržos ir 6 proc. metines palūkanas už vėlavimą sumokėti nedarbo socialinio draudimo išmokas dienos iki sumokėjimo dienos (imtinai).

Pareiškėja skunde nurodo, kad nuo 2018 m. liepos 19 d. yra bedarbė. Paaiškino, kad 2018 m. liepos 23 d. užsiregistravo Vilniaus teritorinėje darbo biržoje (toliau – ir Darbo birža). 2018 m. liepos 27 d. lankymosi pas priskirtą konsultantą Darbo biržoje metu ir 2018 m. liepos 31 d. el. paštu, kurį gavo iš Darbo biržos, sužinojo apie priimtą sprendimą dėl statuso. Paaiškino, kad Darbo biržos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. VDD-4325 (toliau – ir Sprendimas) jai suteiktas besimokančio asmens statusas, nes ji nuo 2018 m. liepos 1 d. studijuoja M. R. universitete nuolatine studijų forma. Paaiškino, kad iki tol, kol pareiškėja tapo bedarbe, jos darbo stažas buvo 10 metų. Teigia, kad dėl nepagrįsto teisinio reglamentavimo asmenys, studijuojantys nuolatine forma, netenka teisės į nedarbo išmokas. Pažymi, kad, praradusi darbą ir stodama į Darbo biržą, pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, jog, mokėjusi mokesčius į valstybės biudžetą, ji turės teisę į socialines garantijas. Mano, kad galiojantis teisinis reglamentavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatytą teisinį reguliavimą, jog negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę (šiuo atveju teisę į mokslą ir švietimą), netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (teisę į socialinę apsaugą darbo netekimo atveju). Patikslintame skunde pareiškėja nurodė, kad Užimtumo tarnyboje ji buvo užsiregistravusi nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. Nurodo, kad nuo 2019 m. vasario 8 d. nepertraukiamai dirba.

Vilniaus teritorinė darbo birža, kurios procesines teises po reorganizavimo perėmė atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiliepime nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28–29). Pažymėjo, kad iš pareiškėjos skundo motyvų matyti, kad atsakovės veiksmai ir priimti sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus, tačiau pareiškėja savo reikalavimus grindžia tuo, kad, jos nuomone, įtvirtintas teisinis reguliavimas ir juo vadovaujantis priimti atsakovės sprendimai pažeidžia jos teisę į socialines garantijas darbo netekimo atveju, kurią numato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis.

Užimtumo tarnyba 2020 kovo 2 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (el. b. l. 94–96). Pažymėjo, kad tuo metu, kai pareiškėja atvyko registruotis į Užimtumo tarnybą, ji studijavo aukštojoje mokykloje, todėl bedarbio statusas jai negalėjo būti suteiktas, kadangi toks asmuo laikomas besimokančiu. Teigia, kad Užimtumo tarnyba neturi jokios teisės keisti pareiškėjos statuso iš besimokančios į bedarbio statusą anksčiau nei nuo 2019 m. spalio 31 d.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrius atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. l. 77–79, 86–88). Nurodė, kad asmens teisė į nedarbo išmoką yra siejama su jo įsiregistravimu Užimtumo tarnyboje bei bedarbio statuso suteikimu. Pažymėjo, kad Utenos skyrius iš Užimtumo tarnybos nėra gavęs informacijos apie pareiškėjai suteiktą bedarbio statusą, todėl Utenos skyrius nėra priėmęs sprendimo dėl nedarbo išmokos skyrimo ar neskyrimo pareiškėjai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 37–38, el. b. l. 100–101).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja ir M. R. universitetas 2017 m. liepos 10 d. sudarė studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, sutartį Nr. STS-29712, pagal kurią pareiškėja buvo priimta studijuoti pagal Mokesčių ir finansų teisės programą magistrantūros studijų pakopoje nuolatine studijų forma (b. l. 6–7, 19–20). Lietuvos darbo biržos pateiktame pareiškėjos studijų išraše pateikti duomenys, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. studijuoja M. R. universitete nuolatinėje studijų formoje (b. l. 36). Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo „Dėl veiksmų su statusais ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ Nr. VDD-4325 5 priedo „Asmenų, kuriems suteiktas užimto, pensinio amžiaus, nedarbingo, besimokančio asmens ar asmens, praradusio bedarbio statusą, statusas, sąrašas“ Eil. Nr. 2 nurodyti pareiškėjos duomenys, įskaitant tai, kad ji yra besimokantis asmuo (b. l. 34–35). Taigi, pagal šią Sprendimo 5 priedo dalį, pareiškėja neteko bedarbio statuso.

Iš Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjai teisines pasekmes sukelia Sprendimo 5 priedo Eil. Nr. 2, kuriame išdėstytas sprendimas panaikinti pareiškėjai bedarbio statusą. Esant šioms aplinkybėms, toliau teismas sprendime pasisako dėl Sprendimo 5 priedo Eil. Nr. 2 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai suteikto bedarbio statuso panaikinimo pradėjus studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą. Pareiškėja skunde abejoja teisinio reglamentavimo, pagal kurį asmuo, studijuojantis aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, negali būti laikomas bedarbiu ir gauti nedarbo draudimo išmoką, konstitucingumu.

Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie atitinka bent vieną iš šių sąlygų: 1) iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius; 2) baigė privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba buvo paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatas, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmuo, kuris yra laikomas bedarbiu. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d) 22 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bedarbis yra asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, nesimoko pagal bendrojo ugdymo arba pagal formaliojo profesinio mokymo programas, išskyrus asmenis, kurie mokosi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, ar asmenis, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas savo lėšomis.

Taigi Užimtumo įstatyme iš esmės nustatytas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį darbo netekęs asmuo negali įgyti bedarbio statuso, jeigu jis studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, arba jį praranda, pradėjęs studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja iki 2018 m. liepos 19 d. turėjo darbo stažą, Byloje nustatyta, kad pareiškėja atitinka Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas nedarbo draudimo išmokai gauti, išskyrus tai, kad ji negali būti laikomas bedarbe pagal Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kad pareiškėja, turinti Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytą nedarbo socialinio draudimo stažą, neteko galimybės gauti nedarbo draudimo išmoką (buvo panaikintas jos bedarbio statusas), pradėjusi studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą.

Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pareiškėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-485-789/2018 suformuluotą prašymą (Reg. Nr. 1B-15/2018) (b. l. 43–45).

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI-485-789/2018 pateiktą prašymą, 2019 m. spalio 31 d. nutarime Nr. KT41-N12/2019 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas (2017 m. birželio 6 d. redakcija, TAR, 2017 m. birželio 14 d., Nr. 10024; 2017 m. gruodžio 21 d. redakcija, TAR, 2017 m. gruodžio 29 d., Nr. 21627) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbiu laikomas asmuo, kuris nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, prieštaravo (prieštarauja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsnio nuostatai „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti <...> socialinę paramą nedarbo <...> atvejais“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. KT41-N12/2019 taip pat pripažinta, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 24 straipsnio 4 dalies 4 punktas (2017 m. birželio 6 d. redakcija, TAR, 2017 m. birželio 14 d., Nr. 10024) tiek, kiek jame nustatyta, kad bedarbio statusas panaikinamas, kai bedarbis pradeda studijuoti aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsnio nuostatai „Valstybė laiduoja piliečių teisę gauti <...> socialinę paramą nedarbo <...> atvejais“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismas pažymi, kad Sprendimu pareiškėjai bedarbio statusas buvo panaikintas dėl to, kad pareiškėja studijuoja M. R. universitete pagal nuolatinės studijų formos programą. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2019 m. spalio 31 d. nutarime Nr. KT41-N12/2019 pateiktu aiškinimu, teismas vertina, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio ir konstitucinio teisinės valstybės principo, todėl pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia panaikinti Sprendimo dalį, kurioje Sprendimo 5 priedo Eil. Nr. 2 nurodyta pareiškėja. Panaikinęs Sprendimo dalį, atsižvelgęs į pareiškėjos patikslintame skunde nurodytą informaciją, kad nuo 2019 m. vasario 8 d. ji nepertraukiamai dirba, teismas tenkina pareiškėjos išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti atsakovę Užimtumo tarnybą nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d. suteikti pareiškėjai bedarbio statusą ir informuoti atsakovą Utenos skyrių apie pareiškėjai suteiktą bedarbio statusą ir jo laikotarpį.

Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, teisę į nedarbo draudimo išmoką turi teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems suteiktas bedarbio statusas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai bedarbio statusas buvo panaikintas neteisėtai, teismas nutaria, kad pareiškėja nuo bedarbio statuso panaikinimo dienos (2018 m. liepos 23 d. ) turėjo teisę gauti nedarbo draudimo išmoką. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokas apskaičiuoja, skiria ir moka Valdybos teritoriniai skyriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Valdyba ir jos teritoriniai skyriai yra atsakingi už nedarbo draudimo ir dalinio darbo išmokų apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas įpareigoti atsakovą Utenos skyrių, gavus Užimtumo skyriaus sprendimą dėl bedarbio statuso pareiškėjai suteikimo, apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai neišmokėtas nedarbo draudimo išmokas, kurios pareiškėjai nebuvo išmokėtos nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Pareiškėja skunde teismo taip pat prašo priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas pažymi, kad byloje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje, t. y. dėl individualaus administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjos nurodomos priteistinos palūkanos taikomi civiliniams prievoliniams santykiams. Esant šioms aplinkybėms, ši pareiškėjos skundo dalis netenkinama.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos E. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. VDD-4325 „Dėl veiksmų su statusai ir registracija teritorinėje darbo biržoje“ dalį – 5 priedo „Asmenų, kuriems suteiktas užimto, pensinio amžiau, nedarbingo, besimokančio asmens ar asmens, praradusio bedarbio statusą, statusas, sąrašas“ Eil. Nr. 2, kuriame nurodyta, kad pareiškėja E. P. neteko bedarbio statuso, kadangi ji yra besimokantis asmuo.

Įpareigoti atsakovę Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteikti pareiškėjai bedarbio statusą nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos skyrių, gavus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą suteikti pareiškėjai bedarbio statusą, apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjai nedarbo draudimo išmokas, kurios pareiškėjai nebuvo išmokėtos nuo 2018 m. liepos 23 d. iki 2019 m. vasario 7 d.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.