Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-06-14 · Administracinė byla Nr. I-2327-968/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-06-14
Bylos Nr.
I-2327-968/2017
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
Ž. B.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2327-968/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00314-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas Ž. B. su skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1–17, 23–39) kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 41 000 Eur neturtinės žalos už tai, kad nuo 2013-06-13 iki 2014-06-14 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo kalinamas perpildytose kamerose, kurios buvo neremontuotos, jose buvo pelėsio ir buitinių parazitų, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija ir temperatūra, buvo drėgna, nebuvo iškvietimo mygtukų arba jie neveikė, kamerų natūralus apšvietimas neatitiko reikalavimų, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Ploto trūkumas kamerose nebuvo kompensuojamas jokiomis socialinės reabilitacijos programomis, kultūros, sporto, mokslo ar kitais renginiais. Kamerose buvo tik 2 kėdės, o už kamerų lango stovėjo šiukšlių konteineris. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, be to, juose nebuvo veidrodžio ir higienos reikmenų lentynėlės. Nusiprausti pareiškėjas galėjo tik kartą per savaitę, tačiau dažnai nebūdavo karšto vandens, dušo patalpos buvo murzinos, kranai sulūžę. Pasivaikščioti gryname ore pareiškėjas galėjo tik 1 val. per dieną, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo prasta, Lukiškių TI-K stogų, sienų bei kanalizacijos konstrukcijose buvo asbesto. Pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne bei rankšluosčiais, jam trūko tualetinio popieriaus. Lukiškių TI-K nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Lukiškių TI-K duodamas maistas buvo nekaloringas, neskanus, jo trūko, maistas buvo dalijamas nehigieniškomis sąlygomis, atšalęs. Be to, pareiškėjui neskirdavo maisto jo etapavimo iš Lukiškių TI-K metu. Dėl šių neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas teigia patyręs psichologinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, buvo pažemintas jo orumas.

Atsiliepimas

3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 50–62) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2013-06-13 iki 2014-06-14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Šis sutrumpintas terminas turėtų būti taikomas pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui tenkantis Lukiškių TI-K kamerų plotas visiškai atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui bei universalus valiklis. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, o nuo 2015 m. – su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti šalto vandens tiekimo sistema. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše, tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore, tai atitinka teisės aktuose numatytus rėžimo reikalavimus. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Lukiškių TI-K sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti apmokėjus už skalbimo paslaugą, kuria suimtieji ir nuteistieji gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei asmuo neturi sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami sausi. Lukiškių TI-K administracijoje nėra įregistruota pareiškėjo prašymų, susijusių su rūbų ar patalynės skalbimu. Lukiškių TI-K laikomų asmenų valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Prieš išduodant maistą, jo kokybė yra patikrinama. Maistas dalijamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį, visas maistas yra sveriamas, tikrinamos porcijos. Pagamintas maistas išduodamas laikantis higienos reikalavimų, termosai, kuriuose laikomas maistas, atidaromi tik maisto dalijimo metu, todėl išduodamas maistas yra šiltas. Maisto dalintojų sveikatos būklė tikrinama. Skiriamų maisto produktų kiekis išduodamas, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis. Lukiškių TI-K nurodo, kad patyrė 4,50 Eur bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo.

4. Byla pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 6 dalies nuostatas yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (b. l. 120), todėl bylos šalys į teismo posėdį nekviečiamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

5. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 41 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad nuo 2013-06-13 iki 2014-06-14 Lukiškių TI-K jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Dėl ieškinio senaties

6. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, be kita ko, patirtą laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2014-01-26. Lukiškių TI-K atsiliepime teismo prašo taikyti trejų metų ieškinio senatį.

7. CK nustatyta, kad: ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (1.124 straipsnis); reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (1.125 straipsnio 8 dalis); ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (1.127 straipsnio 1 dalis); jei pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (1.127 straipsnio 5 dalis); ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (1.126 straipsnio 2 dalis). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013 pažymėjo, kad įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, kad po tam tikro įstatyme nustatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tokiu atveju pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Dėl to, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2009-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

8. Pareiškėjas skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų teismui išsiuntė tik 2017-01-26 (žr. žymą ant voko (b. l. 19)), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo galimo savo teisių pažeidimo laikotarpiu nuo 2013-06-13 iki 2014-01-26. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per šiuos 3 metus būtų veikęs protingai ir sąžiningai, būtų ėmęsis aktyvių teisėtų veiksmų iki šios bylos iškėlimo, siekdamas ginti savo pažeistas teises.

9. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr. EŽTT 1975-02-21 sprendimą G. prieš Jungtinę Karalystę). Tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr. EŽTT 1996-10-22 sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

10. Teismo vertinimu, CK 1.124 straipsnyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas yra pakankamas, siekiant pasinaudoti savo pažeistų teisių gynybos priemonėmis teisme. Pareiškėjas šioje administracinėje byloje teismui nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino žalai dėl netinkamų kalinimo sąlygų prisiteisti atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Skunde pareiškėjas teigia, kad kalinimo sąlygos buvo žeminančios jo orumą ir kad dėl savo pažeistų teisių pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus. Taigi, jei pareiškėjas jautė tokius išgyvenimus, jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali būti pažeidžiamos. Neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai konkrečiu atveju neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (lot. įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo (žr., pvz., LVAT 2015-04-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015). Byloje nenustačius objektyvių aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, teismas neturi pagrindo praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti ex officio (lot. pagal pareigas). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2013-06-13 iki 2014-01-26, atmestina.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

11. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų iš Lietuvos valstybės prašo priteisti neturtinę žalą, be kita ko, patirtą laikotarpiu nuo 2014-01-26 iki 2014-06-14. Dėl šio reikalavimo ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

12. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

13. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, prašymo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).

14. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-26 iki 2014-06-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas šiomis dienomis: 2014-06-05 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, kurios plotas 7,45 m², kameroje buvo 1 asmuo; 2014-06-06 perkeltas į kamerą Nr. 258, kurios plotas 34,71 m², joje buvo laikomas iki 2016-06-14, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 5–9 asmenys. Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-01-26 iki 2014-06-14 Lukiškių TI-K buvo laikomas 10 dienų. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia (lot. be kita ko) reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas visą ginčui aktualų jo buvimo Lukiškių TI-K laiką (t. y. nuo 2014-06-05 iki 2014-06-14), todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Lietuvos valstybės veiksmų, susijusių su pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą užtikrinimu.

15. Skunde pareiškėjas nurodo, kad tualetas Lukiškių TI-K įrengtas gyvenamojoje kameroje, jis neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, juo naudojantis nebuvo privatumo.

15.1. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktą, kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie būtų higieniški ir užtikrintų privatumą. EŽTT 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieš Bulgariją, nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniškais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumą; humaniška gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kūno švarą. Atviras tualeto įrengimas kameroje ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš asmens bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis išlieka visą laiką visiškai matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą/akutę (žr., pvz., 2009-03-12 sprendimą byloje M. prieš Rusiją, 2007-07-19 sprendimą byloje T. prieš Rusiją, 2012-01-10 sprendimą byloje A. ir kt. prieš Rusiją ir kt.). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama taip pat nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

15.2. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat 2017-03-14 pranešime Nr. 24-1352 „Dėl Ž. B. skundo“ (b. l. 66–70) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115 ir Nr. 258 sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara, kameros Nr. 115 sanitariniame mazge papildomai įrengtos užuolaidos. Taigi sanitarinio mazgo patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Konstatavęs, kad sanitarinio mazgo įrengimas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 115 ir Nr. 258 neatitiko teisės aktų reikalavimų, teismas atskirai nebepasisakys dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu (veidrodžio ir lentynėlės nebuvimu).

16. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo įrengtos tik dvi kėdės, nors kameroje buvo laikoma daugiau asmenų, todėl nebuvo galimybės visiems atsisėsti prie stalo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti taburečių tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti bei higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl kamerų ploto nėra galimybės jų įrengti papildomai. Kitaip tariant, Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtas visas pagal teisės aktus privalomas kietasis inventorius ir tik dėl mažo kamerų ploto nėra galimybės įrengti papildomo kietojo inventoriaus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo aprūpinimo baldais atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog tokios pozicijos laikosi ir LVAT, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

17. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo antisanitarinės sąlygos: kameros buvo neremontuotos, nuo sienų luposi dažai, jose buvo pelėsio ir buitinių parazitų, nebuvo užtikrinta tinkama ventiliacija ir temperatūra, buvo drėgna, kamerų natūralus apšvietimas neatitiko reikalavimų, o dirbtinis apšvietimas buvo per stiprus. Be to, už lango stovėjo šiukšlių konteineris, nuo kurio sklido blogas kvapas.

17.1. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Laisvės atėmimo vietų teritorijoje buitinių atliekų konteinerių aikštelės įrengiamos ne arčiau kaip 20 metrų atstumu nuo gyvenamųjų pastatų, aikštelės turi būti asfaltuotos arba betonuotos, konteineriai turi būti sandarūs, su dangčiais (18.5 punktas). Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas). Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Šiltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų temperatūra turi būti 18–28? C, santykinė drėgmė – 35–65 proc., oro judėjimo greitis – 0,15–0,25 m/s, o šaltuoju metų laiku, – 18–22? C, 35–60 proc. ir 0,05–0,15 m/s (26 punktas). Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla (60 punktas).

17.2. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento 2017-03-13 raštas Nr. 2.10-2681(16.16.1.10.12) (b. l. 48), kuriame nurodyta, jog ginčo laikotarpiu nebuvo gauta Ž. B. skundų dėl laikymo Lukiškių TI-K sąlygų. Analogiški duomenys pateikti ir Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2017-03-10 pažymoje Nr. 24-1315 (b. l. 65). Tuo tarpu iš atsakovės atstovo teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 71–93, 96–106) matyti, jog Lukiškių TI-K kameroje Nr. 258 (duomenų apie kameroje Nr. 115 ginčo ar jam artimu laikotarpiu atliktus patikrinimus byloje nėra) atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu nustatyta, kad kameros Nr. 258 apšvietimas ir oro judėjimo greitis atitiko teisės aktų reikalavimus, kamera vėdinama per langą, kuris atsidaro (2014-02-05 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-71 (b. l. 89–90). Atitinkamai atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus bei į tai, jog daugiau duomenų, kad pareiškėjo buvimo kamerose Nr. 115 ir Nr. 258 metu būtų nustatyti kokie nors higienos normų reikalavimų pažeidimai, byloje nėra, pareiškėjo argumentai dėl Lukiškių TI-K kamerų vėdinimo, drėgmės, temperatūros, apšvietimo, remonto bei pelėsio atmestini kaip nepagrįsti.

17.3. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo buitinių parazitų. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl buitinių parazitų naikinimo Lukiškių TI-K laikytini prieštaringais, kadangi, viena vertus, pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K apskritai nevykdė jokios deratizacijos ir (ar) dezinsekcijos, kita vertus, nurodo, jog Lukiškių TI-K atliekama buitinių kenkėjų kontrolė buvo neveiksminga. Dėl šios priežasties kritiškai vertintini ir pareiškėjo argumentai, kad iš karto po buitinių kenkėjų kontrolės asmenys buvo gražinami į tą pačią kamerą. Be to, pareiškėjas skunde nenurodė, kada (bent apytiksliai) ir kurioje kameroje tokie veiksmai galimai buvo atliekami. Atsiliepime į pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K nurodo, kad dėl vabzdžių ir graužikų naikinimo darbų buvo sudaręs sutartį su licencijuota įmone. Byloje pateikta 2013-12-30 su UAB „Dezinfa“ sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis 2014 m. laikotarpiui (b. l. 113–115). Teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad Lukiškių TI-K sistemingai vykdo tokio pobūdžio priežiūrą ir profilaktiką. Todėl pareiškėjo argumentai dėl buitinių parazitų kamerose buvimo taip pat atmestini. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi ir LVAT (žr., pvz., 2016-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-618-552/2016 ir kt.).

17.4. Pasak pareiškėjo, už lango stovėjo šiukšlių konteineris, nuo kurio sklido blogas kvapas. Skunde pareiškėjas nedetalizuoja, kokiu laikotarpiu vyko šie jo nurodyti veiksmai, taip pat prie kurios kameros lango galimai buvo netinkamai laikomos buitinės atliekos. Byloje nėra šiuos pareiškėjo teiginius patvirtinančių įrodymų. Be to, byloje pateiktas Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-04-03 patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-458, kuriame konstatuota, jog Lukiškių TI-K kiemo teritorija tvarkinga, įrengto sąvartyno/sąšlavyno nenustatyta (b. l. 103). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo buitinių atliekų laikymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore jis galėjo tik 1 val. per dieną, pasivaikščiojimo kiemelių būklė buvo prasta, juose buvo nešvaru, suoleliai sulaužyti, nebuvo šiukšlių dėžių, peleninių. Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų, taip pat sienų bei kanalizacijos konstrukcijose buvo asbesto.

18.1. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002)1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 valandas ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose, o ne, kaip nurodo pareiškėjas, laiko praleidimui lauke. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

18.2. Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 18.4 punktu, laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai; pasivaikščiojimo kiemai periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Atitinkamai, pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punktą, pasibaigus pasivaikščiojimo laikui, suimtieji privalo sutvarkyti pasivaikščiojimo kiemelį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nedetalizavo, kurie konkrečiai kiemeliai buvo blogos būklės. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemeliai ginčo laikotarpiu buvo techniškai netvarkingi ir (ar) kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Kaip minėta, pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų (įskaitant ir pasivaikščiojimo kiemelių būklę) ginčo laikotarpiu į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių būklės atmestini kaip nepagrįsti.

18.3. Kritiškai vertinti ir pareiškėjo teiginiai dėl asbesto buvimo Lukiškių TI-K pasivaikščiojimo kiemelių stogų dangoje, taip pat sienų bei kanalizacijos konstrukcijose. Pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nedetalizavo, kuo remdamasis teigia, kad Lukiškių TI-K statybos procese yra panaudotas asbestas. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog gofruoti ir kiti lakštai, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai iš asbesto Lukiškių TI-K nėra naudojami.

19. Skunde taip pat teigiama, kad pareiškėjui dušu buvo leidžiama naudotis tik kartą per savaitę, tačiau dažnai nebūdavo šilto vandens. Be to, dušo patalpos buvo netvarkingos, o praustuvai sulūžę. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti, byloje nėra. Skunde pareiškėjas nenurodė, kada Lukiškių TI-K visai nebuvo karšto vandens, nedetalizavo, kaip dažnai tokia situacija kartodavosi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl naudojimosi dušu tvarkos ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ir (ar) kitas institucijas. Tuo tarpu iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro aktų matyti, jog Lukiškių TI-K dušo patalpos valomos dezifekantų turinčiais valikliais, dušų kranai nesulūžę, užtikrintas šalto ir karšto vandens tiekimas (b. l. 96–97, 98–99, 105–106). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos atmestini, kaip nepagrįsti.

20. Skunde pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K duodamo maisto energinė vertė buvo menka (1 300–1 500 kcal), jis buvo neskanus, nekokybiškas, jo trūko. Maisto dalijimo metu nebuvo užtikrinti higienos reikalavimai, maistas būdavo atšalęs. Be to, pareiškėjui neskirdavo maisto jo etapavimo iš Lukiškių TI-K metu.

20.1. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 86 punkte nustatyta suimtųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų tardymo izoliatorių parduotuvėse, todėl trūkstant maisto pareiškėjas galėjo šia teise pasinaudoti.

20.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatomis, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, kuriose nustatyta, kad nedirbančių vyrų fiziologinė mitybos norma per parą sudaro 2 298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių reikalavimus.

20.3. Pareiškėjas skunde teismui nurodo, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K maistas buvo menkavertis. Šie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai, kadangi nėra paremti jokiais įrodymais. Skunde pareiškėjas nedetalizavo, kokie galimai netinkami maisto produktai jam buvo pateikiami ir kokių maisto produktų trūko, nepaaiškino, kuo remdamasis teigia, kad maisto kaloringumas buvo tik 1 300–1 500 kcal. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamo maisto svoris ir kokybė yra nuolat tikrinami, maistas išduodamas konkrečios talpos samčiais, atitinkančiais reikalingą svorį. Maistas laikomas termosuose iki pat jo išdavimo, todėl jis asmenims išduodamas šiltas. Maistą dalijančių asmenų sveikatos būklė yra tikrinama, jiems išduodama speciali apranga. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-09-01 įsakymu Nr. V-675 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 15:2005 „Maisto higiena“ nuostatas pirštines mūvėti būtina tik liečiantis prie paruošto vartoti maisto, kuris yra skirtas vartoti neapdorotas šiluma ir nenuplautas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K pažeidė kokias nors higienos normas, susijusias su maisto dalijimu.

20.4. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam maistas nebuvo skiriamas jo etapavimo iš Lukiškių TI-K metu, pažymėtina, jog ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2014-01-26 iki 2014-06-14, pareiškėjas iš Lukiškių TI-K etapu nebuvo išvykęs, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

21. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K taip pat nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius. Atsiliepime į pareiškėjo skundą bei Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-14 pranešime Nr. 24-1352 „Dėl Ž. B. skundo“ (b. l. 66–70) nurodoma, kad apatiniai suimtųjų drabužiai kartą per savaitę yra skalbiami nemokamai. Be to, suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę gali pasinaudoti teikiama mokama asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslauga, o neturintieji asmeninėje sąskaitoje pinigų gali teikti prašymus dėl viršutinių drabužių išskalbimo nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami jau sausi. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl drabužių skalbimo nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos suimtiesiems skalbti ir džiovinti drabužius. Ši aplinkybė užfiksuota ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-05-17 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-13.16-523 (b. l. 71–72) bei 2014-02-10 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-96 (b. l. 98–99).

22. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir rankšluosčiais, jam taip pat trūko tualetinio popieriaus.

22.1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, mėnesiui išduodami 2 rankšluosčiai, 2 pagalvės užvalkalai ir 4 paklodės (vietoje 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei). Pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas tik vienas pagalvės užvalkalas ir viena paklodė, rankšluostis ir antklodės užvalkalas nebuvo išduoti, vėliau esą buvo išduotas tik virtuvinis rankšluostis. Atsakovės atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą abstrakčiai nurodo, kad pareiškėjui patalynė buvo išduodama pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau nedetalizuoja, kokia ir kiek patalynės pareiškėjui galėjo būti išduota, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Dėl rankšluosčių išdavimo normų atsakovės atstovas apskritai nieko nepasisakė. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017-03-14 pranešime Nr. 24-1352 „Dėl Ž. B. skundo“ (b. l. 66–70) nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems išduodamų patalynės ir drabužių kiekiai buvo fiksuojami armatūrinėse kortelėse, kurios įstaigoje saugomos tik vienerius metus po asmens išvykimo, todėl duomenų apie pareiškėjui išduotą patalynę Lukiškių TI-K pateikti negali. Įvertinęs šias byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2014-01-26 iki 2014-06-14, į teismą kreipėsi nepraleidęs teisės aktuose nustatyto senaties termino (žr. šio teismo sprendimo 11 punktą), todėl tai, kad Lukiškių TI-K vidiniu dokumentu (direktoriaus 2003-11-25 įsakymu Nr. 1-84, kuris byloje nėra pateiktas) nusistatė trumpesnį suimtųjų ir nuteistųjų asmens byloje esančių duomenų saugojimo terminą, negali būti laikoma kliūtimi pareiškėjui apginti savo galimai pažeistas teises. Remiantis EŽTT ir LVAT praktika, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., EŽTT 2012-01-10 sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją, prašymo Nr. 42525/07; LVAT 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Taigi šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėją aprūpino pagal teisės aktus priklausančia patalyne ir rankšluosčiais, tenka atsakovės atstovui. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne ir rankšluosčiais, nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl, darytina išvada, kad ši pareiškėjo teisė ginčo laikotarpiu buvo pažeista.

22.2. Pasak pareiškėjo, dviem savaitėms jam buvo išduodama tik pusė rulono tualetinio popieriaus, kurio jam neužteko. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (2010-02-25 įsakymo Nr. 1R-38 redakcija) nustatyta, kad vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui nebuvo išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį nėra, šie pareiškėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti.

23. Pareiškėjas skundžiasi, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų arba jie neveikė. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktu, tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Minėtų taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K gyvenamosioms patalpoms nėra taikomas reikalavimas dėl signalizacijos mygtukų įrengimo, kadangi tai susiję su patalpos rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu, tuo tarpu aptariamos taisyklės numato, kad jos nėra taikomos jau pastatytiems tardymo izoliatoriams. Tokios pozicijos savo praktikoje laikosi LVAT (žr. 2015-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A236-858/2015, LVAT 2014-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-150/2014). Kita vertus, Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad gyvenamosiose kamerose aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys išsikviesti budintį pareigūną, yra įrengti. Pareiškėjas skunde nenurodė, konkrečios situacijos (kada ir kokiomis aplinkybėmis), kurios metu ginčo laikotarpiu jam buvo iškilusi grėsmė, dėl kurios reikėtų kviesti budintį pareigūną, byloje tokių duomenų taip pat nėra. Taigi pareiškėjo argumentai dėl pavojaus mygtukų įrengimo kamerose laikytini abstrakčiais ir nėra susiję su pareiškėjo teisių pažeidimu.

24. Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad kamerų ploto trūkumas Lukiškių TI-K nebuvo kompensuojamas jokiomis socialinės reabilitacijos programomis, kultūros, sporto, mokslo ar kitais renginiais, kurių labai trūko. Šie pareiškėjo argumentai yra prieštaringi ir vertintini kritiškai. Minėta, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytą minimalų vienam asmeniui tenkantį kameros plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista (žr. šio teismo sprendimo 14 punktą). Pareiškėjas teigia, kad jokios papildomos veiklos Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintos (b. l. 27), tačiau taip pat skunde nurodo, jog kiekvieną dieną sportuodavo (b. l. 32). Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų buvęs aktyvus ir išreiškęs norą dalyvauti kokiose nors socialinėse ir (ar) kitokiose programose, Lukiškių TI-K administracija tokių jo prašymų nėra gavusi.

25. Pasak pareiškėjo, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K buvo sutrikdyta jo sveikata – dėl per stipraus dirbtinio apšvietimo nuolat skaudėjo akis ir galvą, o dėl antisanitarinių sąlygų kamerose skaudėdavo gerklę ir kildavo temperatūra. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų būtų pablogėjusi jo sveikata. Be to, šiame spendime nustatyta, kad konstatuoti kokius nors pažeidimus, susijusius su Lukiškių TI-K kamerų Nr. 115 ir Nr. 258 apšvietimu, temperatūra, vėdinimu ir drėgmės normomis, nėra pagrindo (žr. šio teismo sprendimo 17.2 pastraipą). Į bylą pateiktame Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2017-03-13 rašte Nr. S-1387 (b. l. 47) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu su skundais dėl pablogėjusios sveikatos nesikreipė. Taigi byloje nėra duomenų apie kokius nors negrįžtamus pareiškėjo sveikatos pakitimus, kuriuos nulėmė netinkamos kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K ginčo laikotarpiu.

26. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą, teisės į tinkamą aprūpinimą patalyne ir rankšluosčiais) mastą ir trukmę, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 50 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 ir 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. B. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rytis Krasauskas