Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus (3 straipsnio 3 dalies 1 punktas) buvo perduodami pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės aktai nustatė, kad miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“ nustatyta tvarka. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą minėti butai nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn. Šį faktą patvirtino Šilutės rajono savivaldybės administracija. Ji nurodė, kad neturi duomenų apie šių nekilnojamojo turto objektų privatizavimą ir jie jos apskaitoje nėra apskaitomi.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos butų kodekso 5 straipsnį, butų fondą sudarė gyvenamieji namai, priklausantys valstybiniams kolūkiniams ir kitokiems valstybiniams - kooperatiniams susivienijimams, įmonėms ir organizacijoms. Sutinkamai su TSR Sąjungos ir Sąjunginių respublikų butų įstatymų pagrindais, tiems namams buvo taikomos visuomeniniam butų fondui nustatytos taisyklės. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įmonių ir kitą turtą, pagrindinį miestų butų fondą) savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Po kitų butų privatizavimo minėtame name nebuvo gauta duomenų, kad šiame pareiškime nurodyti butai buvo privatizuoti, perduoti Šilutės rajono savivaldybei ar kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Dėl to laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis Nr. 3K-3-856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008). Pagal VĮ Turto bankui pateiktus institucijų raštiškus atsakymus dėl minėtų nekilnojamojo turto objektų, taip pat yra duomenų, kad jie turi būti priskirti prie valstybei nuosavybės teise priklausančio turto. Taigi, šis turtas išliko valstybės nuosavybė.

Pareiškėjas nurodo, kad negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti ginčo turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl šiame pareiškime nurodytų nekilnojamųjų turto objektų.

Suinteresuotas asmuo Šilutės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškimą nurodo jam neprieštaraujanti.

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis daiktinės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su 11/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos.

Nekilnojamo registro duomenys patvirtina, kad šiame name kai kurie butai buvo privatizuojami pagal Butų privatizavimo įstatymą. Namas, kuriame yra minėti butai, iki 1992-07-28 buvo įregistruotas patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui. Dėl minėtų butų Nr. 6 ir Nr. 7 privatizavimo dokumentai iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo, VĮ Registrų centro gauti nebuvo.

Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018-10-16 rašto matyti, kad bute Nr. 7 daug metų niekas negyvena. Iš (duomenys neskelbtini)seniūnijos 2024-02-22 rašto matyti, kad butuose Nr. 6 ir 7 nėra asmenų, deklaravusių gyvenamąją vietą. Šilutės rajono savivaldybės administracija patvirtino, kad minėti butai nebuvo perduoti savivaldybės nuosavybėn, kad neturi duomenų apie šių nekilnojamojo turto objektų privatizavimą ir jie jos apskaitoje nėra apskaitomi.

Duomenų, kad po kitų butų minėtame name privatizavimo, butai Nr. 6 ir 7 būtų perduoti kitiems asmenims, byloje taip pat nėra. Kaip ir nėra duomenų apie minėtų butų naudotojus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000-09-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 konstatavo, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei. Dėl to laikytina, jog galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis Nr. 3K-3-856/2000; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis Nr. 3K-7-3 8/2008). Taigi, sutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad turtas išliko valstybės nuosavybė.

Esant šiems įrodymams, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su 11/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), su 11/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.