Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs Utenos r., nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, išsiskyręs, baustas administracine tvarka (paskirtos baudos sumokėtos), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K.

2018 m. spalio 6 d., apie 23.51 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,14 promilės neblaivumas), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), namo kieme, konflikto metu, tyčia metė į nukentėjusiąją S. K. malką, pataikydamas jai į veidą, o jai nuo smūgio nukritus ant žemės, smaugė ją gulinčią ant nugaros bei sudavė jai rankomis nemažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiajai S. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl padarytų veiksmų. Nurodė, kad su nukentėjusiąja susipažino 2017 metais, kai ji atsiliepė į jo skelbimą TV kanale, kad kaltinamasis ieško moters. Kurį laiką bendravo, jų santykiai buvo normalūs, kaltinamasis gyveno pas nukentėjusiąją name, adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenant kartu, kaltinamasis atlikdavo ūkio darbus nukentėjusiajai, padėdavo jai, tačiau bendro ūkio jie nevedė, namais bendrai nesirūpino, jų finansai buvo atskirti, jis mokesčių nemokėjo, kaltinamasis atlikdavo tik tuos darbus, kuriuos jam nurodydavo nukentėjusioji. Jie nebuvo sugyventiniai, nukentėjusioji buvo jo meilužė. Raktų nuo nukentėjusiosios namų jis niekada neturėjo. Įvykio metu jie kartu nebegyveno, buvo susipykę, jis gyveno atskirai jau apie 2-3 savaites. Jų santykiai jau buvo sugriuvę iki nagrinėjamo įvykio. Įvykio vakarą atėjo pas nukentėjusiąją, atsinešė butelį šampano, gėlių puokštę ir sužadėtuvių žiedą, lauke pasidėjo butelį degtinės. Atėjo norėdamas pasipiršti nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios namuose nebuvo, jis nusprendė sunešti nukentėjusiajai atvežtas malkas į malkinę. Grįžus nukentėjusiajai, jie bendravo namų viduje, kaltinamasis pasipiršo, bet nukentėjusiosios atsakymas buvo neigiamas. Nukentėjusioji išgėrė porą taurių šampano, kaltinamasis išgėrė šampano, o po to, atšvęsdamas „skyrybas“, išgėrė ir degtinę. Nukentėjusioji degtinės negėrė. Tarp jų kilo konfliktas. Nukentėjusioji jį išvarė iš savo namų. Tada jis, panaudojęs atsuktuvą, atidarė nukentėjusiosios įėjimo į namą duris (nuotrauka, esanti b. l. 9, Nr. 4), sugadindamas pačias duris ir jų spyną, ir vėl pateko pas nukentėjusiąją į namus. Nukentėjusioji, varydamas jį iš namų, trenkė jam su šepečio kotu per galvą, sužalojo jį, dėl šio sužalojimo jį vežė į ligoninę. Jis, supykęs, būdamas namo kieme, metė malką. Metė, nenorėdamas pataikyti ir sužaloti nukentėjusiąją. Tai padarė netyčia. Matė, kad nukentėjusioji yra už jo nugaros, metė į tą pusę, kur buvo nukentėjusioji, bet mesdamas malką, į nukentėjusiąją nežiūrėjo, nebuvo į ją atsisukęs. Po to pamatė, kad pataikė nukentėjusiajai į akį, jai bėgo iš antakio kraujas, nukentėjusioji nugriuvo. Jis buvo šoke, ne viską prisimena. Atsimena, kad buvo priėjęs prie nugriuvusios nukentėjusiosios. Gali būti, kad jai gulint, smaugė nukentėjusiąją, sudavė jau ne mažiau kaip tris smūgius. Tiki nukentėjusiosios paaiškinimais. Tuomet nukentėjusioji nubėgo pas savo brolį, ten atvyko pareigūnais, kaltinamasis pats pas juos atėjo. Pripažįsta, kad įvykio metu buvo neblaivus, sutinka su nustatytu neblaivumo laipsniu. Pripažįsta abu byloje pareikštus civilinius ieškinius. Kitą savaitę turėtų pradėti dirbti, gaus pajamų ir atlygins juos. Planuoja, gavęs pajamų, išsinuomoti kambarį ir toliau gyventi Vilniuje. Šiuo metu gyvena maždaug 500 m atstumu nuo nukentėjusiosios gatvėje. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Atsiprašė nukentėjusiosios, nenorėjo jos sužaloti.

Dėl civilinio ieškinio apklausta nukentėjusioji S. K. nurodė, kad jį palaiko. Įvykio metu buvo sulaužytos jos durys (nuotrauka, esanti b. l. 9, Nr. 4). Paaiškino, kad bijo kaltinamojo, po nagrinėjamo įvykio jis buvo atėjęs pas nukentėjusiąją su virve, norėjo apsikarti. Nebesieja savo ateities su kaltinamuoju. Nori, kad jis išvyktų į Uteną, tai kaltinamasis žadėjo. Įvykio metu kartu negyveno.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. K. nurodė, kad 2018 m. spalio 6 d., apie 18.00 val., kai ji sugrįžo iš darbo į savo namus (duomenys neskelbtini), namo kieme jos jau laukė buvęs sugyventinis V. K., su kuriuo ji gyveno apie pusantrų metų, vedė bendrą ūkį, tačiau dažnai pykdavosi, jis dažnai išeidavo iš jos namų. Pasitikęs ją, V. K. jau buvo akivaizdžiai neblaivus, rankose laikė šampano butelį ir norėjo su ja susitaikyti. Jie kartu užėjo į jos namą. Ji išgėrė taurę šampano, tačiau tarp jų su V. K. įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas kilo dėl to, kad ji nesutiko toliau su juo gyventi, nenorėjo būti jo žmona. Po konflikto V. K. išėjo į lauką parūkyti, o ji liko namuose. Jam išėjus, ji užrakino namo duris, kad jis neužeitų, tačiau V. K. keikdamasis necenzūriniais žodžiais bandė įsiveržti į jos namus. Kai jis pateko į namo vidų, per namo duris, ji būdama su chalatu, basomis kojomis, iššoko pro namo langą į kiemą, nes bijojo, kad jis gali ją sumušti. Jai būnant lauke, V. K. išbėgo iš jos namų per duris ir pradėjo į ją mėtyti medines malkas. Su viena iš jų jis pataikė jai į kairę akį, dėl to jis prakirto jai kairį antakį, jai liko mėlynė po kairės pusės akimi, akis ištino, ji juto ir iki šiol jaučia stiprų fizinį skausmą. Po smūgio ji nukrito ant žemės, o V. K. pribėgęs prie jos, pradėjo ją rankomis smaugti. V. K. buvo sugriebęs ją rankomis už kaklo ir smaugė, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Po to užgriuvęs ant jos, jis pradėjo rankomis ją mušti. Kadangi ji tuo metu nesiorientavo aplinkoje po suduoto jai smūgio, tai ji tiksliai negali pasakyti, kaip jis ją mušė, tačiau jis jai sudavė ne mažiau trijų smūgių per įvairias kūno vietas, dėl to ji juto stiprų fizinį skausmą. Ji prašė V. K. ją paleisti ir nemušti jos, tačiau jis jos neklausė, tada ji pradėjo jam sakyti, kad jį myli jį, kad tik jis nusiramintų. Po jos žodžių V. K. nurimo ir ją paleido, o ji ištrūkusi pabėgo nuo jo į namo vidų ir iš ten, iššokdama pro langą nubėgo pas savo brolį J. J.. Jai atėjus pas brolį, jos veidas buvo kruvinas. Ji papasakojo broliui, kad ją sumušė jos buvęs sugyventinis V. K., po to brolio žmona J. J. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą. V. K. buvo atėjęs pas J. J. jai iš paskos, tačiau brolis jo neįleido į namus. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojo jiems, kas įvyko, greitosios medicininės pagalbos darbuotojas apžiūrėję ją nusprendė vežti į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, todėl ji kartu su pareigūnais nuvažiavo namo persirengti, o vėliau kartu su greitosios medicininės pagalbos automobiliu ją pristatė į ligoninę, kur ją apžiūrėjo gydytojai. Dėl patirtų sužalojimų ji pageidauja kreiptis į teismo medicinos ekspertus. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti V. K. (b. l. 30-31).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta nukentėjusioji S. K. nurodė, kad ji pasilieka prie savo anksčiau duotu parodymų apklausos metu. V. K. nėra jos sugyventinis, jis jos pažįstamas, meilužis. Pažįsta nuo 2017 metų. Savo name ji gyvena viena. V. K. gyvena be registracijos, apleistame name, netoli jos namo. Jie nieko bendro neturi. Jis tik paprašė laikinai palaikyti jo asmeninius daiktus jos name, nes name kur jis nakvoja labai drėgna. Jo daiktai yra įdėti į atskirą tašę. Jis yra „alfonsas“. Jis pastebėjo, kad ji yra viena, t. y. viena gyvena minėtame name, tai ir nusprendė priglausti save. Ji nenori su juo turėti nieko bendro. 2017 metais, vasaros metu televizoriuje nukentėjusioji rado V. K. skelbimą ir ji jam paskambino, nes norėjo, kad kažkas jai padėtų paūkininkauti. Jai reikėjo namuose pagalbininko, tačiau V. nėra jos sugyventinis. Jei ji porą kartų su V. permiegojo, tai dar nereiškia, kad jis yra jos sugyventinis. 2018 m. spalio 3 d. jis jai padovanojo auksinį žiedą ir paprašė ištekėti už jo, tačiau ji jam tą žiedą grąžino ir pasakė, kad tarp jų nieko bendro nėra. Jis pažadėjo išvažiuoti į Uteną, t. y. ten iš kur jis ir yra. 2018 m. spalio 6 d., apie 18.00 val., ji sugrįžo namo ir pamatė, kad V. K. jos namo kieme neša malkas į sandėlį. Jis jai pasakė, kad jis nori padėti jai. Jis buvo girtas. Ji jam pasakė, kad jo pagalbos jai nereikia. Ji užėjo į namą, o V. užėjo jai iš paskos. Jis atsinešė butelį šampano. Jie išgėrė šampano butelį. Po to ji jam pasakė, kad jis turi išeiti, kad jis jai nereikalingas, kad jie nieko bendro neturi. T. V. pasakė, kad jis dar turi vieną butelį degtinės ir kad nori paskutinį kartą su ja išgerti, pažadėjo daugiau jos netrukdyti, pažadėjo išvažiuoti į Uteną. Jis išėjo į lauką ir netrukus sugrįžo, atsinešė vieną butelį degtinės ir pats išgėrė beveik visą degtinę. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis išėjo į lauką, o ji užrakino įėjimo duris, nes nenorėjo daugiau o matyti savo name bei išmetė pro lango jo butelį su degtinės likučiais. V. labai supyko ir sulaužė namo įėjimo duris – 120 Eurų vertės. Dabar reikia keisti duris. Ji tuo metu suspėjo iššokti pro lango į kiemą, tačiau tuo metu V. tyčia pradėjo mėtyti medinės malkas į ją ir viena iš jų pataikė jai į kairę akį. Po smūgio ji nuo skausmo nukrito ant žemės, o V. K. tada pribėgo prie jos, sugriebė rankomis ją už kaklo ir pradėjo ją gulinčią ant žemės smaugti, tačiau po kurio laiko jis ją paleido, nes ji sugebėjo išprašyti jo, įkalbėti jį paleisti ją. Kai ji dar gulėjo ant žemės, jis sudavė jai nemažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas. Ji dėl šio įvykio patyrė 120 Eurų turtinę žalą, nes V. sulaužė jos namo įėjimo duris. Dėl šios sumos ji reiškia civilinį ieškinį. Prašė pripažinti ją civiliniu ieškovu. 2018 m. spalio 8 d. ji padarė abdukciją (b. l. 35).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, jog 2018 m. spalio d., į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, S. K. paaiškino, kad jos sugyventinis V. K. atėjo pas nukentėjusiąją namo, pradėjo konfliktuoti, buvo akivaizdžiai neblaivus, išmėtė jos namuose daiktus. Išėjus į lauką, metė su malka jai į veidą. Nukentėjusioji nubėgo pas kaimynę, nes V. K. paėmėm jos telefoną (b. l. 24).

Foto nuotraukoje prie tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti S. K. sužalojimai (b. l. 25).

2018 m. spalio 7 d. nukentėjusiosios S. K. pareiškime nurodyta, kad 2018 m. spalio 6 d., apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), jos buvęs sugyventinis V. K. žodinio konflikto metu metė į nukentėjusiąją medinę malką ir prakirto kairės pusės antakį, po to pradėjo smaugti rankomis ir sudavė ne mažiau trijų smūgių rankomis per įvairiais kūno vietas, dėl ko ji pajuto stiprų fizinį skausmą (b. l. 27).

VTMT Vilniaus skyriaus 2018 m. spalio 8 d. specialisto išvadoje Nr. G 3569/2018(01) nurodyta, kad S. K. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje bei su muštine žaizda ir odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais plaštakose. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodyti laiku ir būdu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos S. K. rankomis (b. l. 44-45).

Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad privatus asmuo 2018 m. spalio 6 d., 23.51 val. pranešė, jog pranešėjos kaimynę sumušė jos sugyventinis V. K. (b. l. 4).

Įvykio vietos apžiūros protokole su priedu (Fotolentele Nr. 1) užfiksuota nagrinėjamo įvykio vietos apžiūra (b. l. 5-15).

Daiktų apžiūros protokole su pridėtomis nuotraukomis užfiksuota marškinėlių trumpomis rankovėmis apžiūra (b. l. 17-21).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. K. 2018 m. spalio 7 d., 00.52 val. nustatytos 2,14 promilės (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Byloje esančių įrodymų visuma, tarp jų kaltinamojo V. K. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiosios pareiškimo, specialisto išvados, tarnybinio pranešimo, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo su priedais, alkotesterio kvito bei išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių duomenų bazės duomenys, sudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju yra įrodyta, jog 2018 m. spalio 6 d., apie 23.51 val., kaltinamasis V. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,14 promilės neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), namo, kuriame įvykio metu gyveno nukentėjusioji kieme, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilusio žodinio konflikto metu, V. K. metė į nukentėjusiąją S. K. malką, pataikydamas jai į veidą, o jai nuo smūgio nukritus ant žemės, smaugė ją gulinčią ant nugaros bei sudavė jai rankomis nemažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai S. K. poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujosruva akies obuolio junginėje bei su muštine žaizda ir odos nubrozdinimu kairio antakio srityje, taip pat poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais plaštakose; šie sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Tai, kad nagrinėjamu atveju tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, pastarosios namuose, kilo konfliktas, nėra ginčo. Taip pat byloje iš kaltinamojo paaiškinimų teisme bei nukentėjusiosios parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto ir nukentėjusiosios pareiškimo nustatyta, kad šio konflikto metu, išėjus į namo kiemą, kaltinamasis metė į nukentėjusiąją S. K. malką, pataikydamas jai į veidą, po ko ji pargriuvo. Be to, iš nuoseklių ir detalių nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu bei jos pareiškimo, iš dalies ir iš kaltinamojo paaiškinimų bei specialisto išvados nustatyta, kad nukentėjusiajai pargriuvus, prie jos priėjo kaltinamasis, kuris smaugė nukentėjusiąją, gulinčią ant nugaros, bei sudavė jai rankomis nemažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas. Nors kaltinamasis teigia neprisimenantis šių aplinkybių, jis neneigė, kad galėjo atlikti tokius veiksmus, o teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kuriuos, be kita ko, patvirtina ir kita bylos medžiaga (išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų, tarnybinio pranešimo, prie jų pridėtų nuotraukų duomenys). Kaltinamojo neblaivumą įrodo alkotesterio kvito duomenys, kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimai. Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei jai nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą – specialisto išvada, foto nuotrauka, pridėta prie tarnybinio pranešimo, nukentėjusiosios parodymai. Nors kaltinamasis ir nukentėjusioji anksčiau gyveno kartu, susituokę jie nebuvo, bendro ūkio iš esmės kartu nevedė, nagrinėjamo įvykio metu jie gyveno atskirai, vienas kito sugyventiniais nelaikė, todėl teigti, jog buvo smurtauta prieš kaltinamojo šeimos narį, nėra pagrindo.

Svarbu ir tai, jog kaltinamasis teigia netyčia sužalojęs nukentėjusiąją su malka. Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo tyčios, atsižvelgia į nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šis kaltinamojo veiksmas buvo atliktas po to, kai nukentėjusioji išvarė kaltinamąjį iš savo namų, po to, kai pastarasis į juos įsibrovė, išlauždamas durų spyną. Kaltinamasis pripažino, jog jis matė, kad už jo nugaros yra nukentėjusioji, kad metė į jos pusę, o nukentėjusiosios teigimu, buvo mesta netgi ne viena, bet kelios malkos, iš kurių viena pataikė jai į akį. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji po smūgio į akį, nugriuvo, taip pat kilusius padarinius (nukentėjusiajai padarytus sužalojimus), akivaizdu, kad malka buvo mesta tikrai stipriai. Įvertintini ir vėlesni kaltinamojo veiksmai: po gauto smūgio su malka nukentėjusioji nugriuvo, o kaltinamasis vietoje to, kad jai padėtų, dar atliko kitus smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją: smaugė ją, sudavė smūgius į įvairias kūno vietas; nukentėjusiajai teko bėgti pas savo brolį. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone, kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, dėl jo atliktų smaugimo bei smūgių sudavimo veiksmų aiškiai numatė, kad gali kilti padariniai ir nors jų galimai nenorėjo, bet tęsdamas savo smurtinius veiksmus, sąmoningai leido jiems kilti. Visa tai sudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.). Be to, jo veiksmų intensyvumas bei pobūdis, taip pat faktas, kad nukentėjusiajai jau gulint ant žemės, kaltinamasis tęsė savo smurtinio pobūdžio veiksmus, patvirtina, jog tai buvo ne gynyba, o puolimas, t. y. būtinosios ginties situacijos nebuvo (BK 28 str.).

Pažymėtina, kad pagal BK 19 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas. Iš kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad jo elgesiui įtakos neabejotinai turėjo jo neblaivumas, jis nevisiškai atsimena įvykio aplinkybes, tačiau tai, kaip minėta, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo V. K. tyčinė veika, tyčia nežymiai sutrikdant nukentėjusiosios S. K. sveikatą, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Teismui pateiktame kaltinime nagrinėjamo įvykio laikas buvo nurodytas 2018 m. spalio 6 d., apie 21.00 val., t. y. pagal nukentėjusiosios pareiškimo duomenis. Tačiau byloje nustatyta, kad bendruoju pagalbos telefonu nukentėjusiosios brolio žmona skambino iš karto, kai pas juos atbėgo nukentėjusioji, užfiksuotas laikas – 23.51 val. (b. l. 4), todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamas įvykio įvyko 2018 m. spalio 6 d., apie 23.51 val. Tai nekeičia kaltinimo aplinkybių iš esmės ir neturi įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui.

Bausmės skyrimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. K., teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe – tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nors kaltinamojo gynėjas prašė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, kuomet ji prieš kaltinamojo atliktus veiksmus, sudavė jam per galvą su šepečio kotu ir sužalojo kaltinamąjį, teismas šios situacijos taip nevertina (BK 59 str. 1 p., 2 p., 6 p.). Kompleksiškai vertinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis atėjo į svečius pas nukentėjusiąją, į jos namus, tarp jų kilus konfliktui, jis buvo išvarytas iš nukentėjusiosios namų. Nepaisant to, jis faktiškai jėga pateko į nukentėjusiosios namus, atsuktuvu išlaužęs jos namų spyną ir tokiu būdu atsidaręs namo duris, po ko nukentėjusioji buvo priversta imtis priemonių, kad išvarytų kaltinamąjį iš savo namų, kuris buvo fiziškai ženkliai stipresnis už ją, neblaivus, piktas ir agresyvus dėl tarp jų kilusio konflikto, aiškinantis asmeninius santykius, kuris baigėsi smurto panaudojimu prieš nukentėjusiąją. Dėl to vertinti nukentėjusiosios veiksmus, išvarant kaltinamąjį iš jos pačios namų, kuriuose kaltinamasis negyveno, ir į kuriuos jis ką tik buvo įsiveržęs, kaip provokuojantį ar rizikingą elgesį, nėra pagrindo.

Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas, nesunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis veikos padarymo metu buvo neblaivus, kilus žodiniam konfliktui su nukentėjusiąja, nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje atliko tęstinius smurtinio pobūdžio veiksmus: tyčia metė į nukentėjusiąją malką, smaugė ją gulinčią, smūgiavo į įvairias kūno vietas). Taip pat teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – brandaus amžiaus, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, dirbantis pagal verslo liudijimą, baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas, byloje nėra duomenų, kad būtų gydęsis dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms ar psichikos ligas.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju reikalinga kaltinamojo elgesio priežiūra ir korekcija dėl alkoholio vartojimo bei konfliktinių situacijų ir pykčio valdymo. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo yra darbingo amžiaus, nors šiuo metu nuolat darbų neturi, tačiau planuoja įsidarbinti, dirbti pagal sutartį, taip pat į aukščiau nurodytas aplinkybes dėl būtinumo stebėti ir prižiūrėti kaltinamojo elgesį, skirti jam viešuosius darbus netikslinga. Teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis šiuo atveju bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimą, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant V. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. K. per vieną mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per tris mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 str. 1-2 d., 5 d. 3 p., 6 d. 2-3 p.).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2018 m. spalio 7 d., 00.00 val., paleistas – 2018 m. spalio 8 d., 13.39 val. (b. l. 52, 55). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu ir 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamojo laikinajame sulaikyme (2 paros, prilyginamos 4 laisvės apribojimo dienoms) išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 102,90 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos dėl nukentėjusiosios S. K. gydymo, kuris yra pagrįstas į bylą pateiktais įrodymais ir tenkintinas visiškai (BPK 109 str., 115 str. 1 d.; CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.).

Be to, nukentėjusioji S. K. pareiškė 120 Eur civilinį ieškinį. Nurodė, kad dėl kaltinamojo sugadintų durų ji patyrė 120 Eur turtinę žalą. Pažymėtina, kad teismas baudžiamojoje byloje priteisia tik tokią turtinę arba neturtinę žalą, kurią nukentėjęs asmuo tiesiogiai patyrė dėl kaltininko nusikalstamų veiksmų, dėl kurių nagrinėjama baudžiamoji byla. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama dėl kaltinamojo smurto, panaudoto prieš nukentėjusiąją, V. K. pripažintas kaltu dėl to, kad nežymiai sutrikdė S. K. sveikatą. Tuo tarpu ši byla nėra nagrinėjama dėl kaltinamojo veiksmų, susijusių su nukentėjusiosios durų sugadinimu. Šie kaltinamojo veiksmai nėra tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas atmeta nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 120 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi šioje byloje nagrinėjama kaltinamojo nusikalstama veika (dėl smurto prieš nukentėjusiąją) tokia žala nebuvo padaryta (BPK 109 str., 115 str. 1 d.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. K. (b. l. 56), paliktina nepakeista iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

P. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant V. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. K. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. K. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo metu: 1) uždraudžiant V. K. turėti, naudotis, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, vartoti alkoholinius gėrimus; 2) įpareigojant V. K. per 1 (vieną) mėnesį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ir tęsti dirbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 3) per 3 (tris) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčio ir 66 straipsnio nuostatomis, į V. K. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. spalio 7 d., 00.00 val. ir 2018 m. spalio 8 d., 13.39 val. (2 paras, prilyginamas 4 laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš (duomenys neskelbtini), nesilankyti (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. K., palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš V. K. 102,90 Eur (vieną šimtą du eurus devyniasdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (į. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už S. K. gydymą).

Atmesti nukentėjusiosios S. K. civilinį ieškinį.

I. V. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.