Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-1272-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-1272-653/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-04031-2011-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
UAB „Korektyva“
Ieškovas
UAB „Naujamiesčio būstas“
Kategorijos
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-1272-653/2013
Proceso Nr.2-01-3-04031-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 54.1;121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Jelena Šiškina rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Korektyva“ apeliacinį skundą dėl 2012 m. vasario 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-408-599/2012 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Korektyva“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

ieškovas ieškiniu prašė išieškoti iš atsakovo 1604,59 Lt įsiskolinimą, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2011-03-17 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 50-53)

Nurodė, kad ieškovas teikia eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas savo prievolės, t. y. laiku mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, tinkamai neįvykdė, todėl už laikotarpį nuo 2003-04-01 d. iki 2003-05-31 d. (imtinai) bei nuo 2008-05-01 d. iki 2011-04-30 d. (imtinai) susidarė 1604,59 Lt įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad atsakovo negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo pusrūsyje ir turi atskirą įėjimą, todėl šių patalpų naudotojai niekada nesinaudojo bendrosiomis namo patalpomis (t. y. laiptine, rūsiu ir kt.) bei kita infrastruktūra (t. y. vidiniu kiemu ir kt.), todėl išlaidų, susijusių su šio turto administravimu, eksploatavimu ir komunalinėmis paslaugomis, priskyrimas negyvenamųjų patalpų savininkui, t. y. atsakovui, prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principams. Ieškovas skaičiuoja mokesčius nuo bendrojo negyvenamųjų patalpų ploto, kuris sudaro 58,47 kv. m. plotą, o kadangi pagal Vilniaus miesto savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30 – 2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8 p. nuostatas, mokesčiai turi būti skaičiuojami ne nuo turimų patalpų bendrojo ploto, o nuo patalpų naudingojo (t. y. pagrindinio) ploto, kuris sudaro 38,35 kv. m. plotą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį tenkino dalinai. Nutarė išieškoti iš atsakovo UAB „Korektyva“ ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai 1569,63 Lt įsiskolinimą, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2011-03-17 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo, 68,00 Lt žyminį mokestį bei 335,50 Lt kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Likusioje dalyje ieškinį atmetė; nutarė išieškoti iš atsakovo UAB „Korektyva“ valstybės naudai 17,37 Lt pašto išlaidas.

Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui nuosavybės teise iki 2011-03-31 (įskaitytinai) priklausė 58,47 kv. m. bendro ploto (t.y. 38,35 kv.m. pagrindinis plotas) negyvenamosios patalpos – administracinės patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas teikė eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), ir išrašė atsakovui PVM sąskaitas – faktūras už suteiktas paslaugas. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų turinio nustatyta, jog atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2003-04-01 iki 2003-05-31 (įskaitytinai) bei nuo 2008-05-01 d. iki 2011-04-30 (įskaitytinai) sudaro 1.604,59 Lt sumą,

Teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas dalinai, nes atsakovas nuosavybės teise iki 2011-03-31 (įskaitytinai) valdė 58,47 kv. m. bendro ploto negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), todėl ir susidaręs įsiskolinimas atsakovui turėtų būti skaičiuojamas būtent iki šio laikotarpio, t.y. iki 2011-03-31 (įskaitytinai), o ne iki 2011-04-30 (įskaitytinai), kaip skaičiuojama ieškinyje, todėl ieškovo reikalavimus šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstus (CPK 176 str.–179 str.). Teismas darė išvadą, jog sutinkamai su LR Aplinkos ministro 1999-09-30 d. Įsakymu Nr. 310 patvirtinto Reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nuostatomis bei Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30–2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“ nuostatomis ieškovo nurodyti argumentai bei paskaičiavimai apie bendrąjį plotą, nuo kurio turi būti skaičiuojami visi mokesčiai, yra pagrįsti, o atsakovo argumentai apie tai, kad visi mokesčiai turėtų būti skaičiuojami ne nuo turimų patalpų bendrojo ploto, o nuo patalpų naudingojo (t. y. pagrindinio) ploto, kuris sudarytų 38,35 kv. m. plotą, yra nepagrįsti ir atmestini, nes atsakovas netinkamai traktuoja ir sutapatina minėtas sąvokas. Teismas darė išvadą, kad ieškovas pilnai įrodė bei pagrindė visas aplinkybes apie susidariusio atsakovo įsiskolinimo pagrįstumo ir teisėtumo paskaičiavimą (t. y. atskirų mokesčių tarifų, mėnesinių mokesčių pagrindimas ir kt.) už administravimo paslaugas, eksploatavimo paslaugas, mokesčius už atliktus remonto darbus, mokesčius už laiptinių valymą, mokesčius už šiukšlių išvežimą bei mokesčius už bendrą elektrą, t. y. jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovui suteikė atitinkamų paslaugų ieškinyje nurodytai sumai ir tinkamai nuo tinkamo ploto paskaičiavo atsakovui reikiamus mokėti mokesčius bei jų proporcijas ir tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai (t.y. ieškovo paskaičiavimai, lenteles, PVM sąskaitos – faktūros, raštai, mokėjimo-atsiskaitymo dokumentai, paaiškinimai ir kt.), todėl atsakovo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti (CPK 176 str. - 179 str.). Atsakovo argumentus apie tai, kad ginčo patalpos yra gyvenamojo namo pusrūsyje ir turi atskirą įėjimą, todėl šių patalpų naudotojai niekada nesinaudojo bendrosiomis namo patalpomis (t.y. laiptine, rūsiu ir kt.) bei kita mano infrastruktūra (t.y. vidiniu kiemu ir kt.), todėl išlaidų, susijusių su šio turto administravimu, eksploatavimu ir komunalinėmis paslaugomis, priskyrimas tokių negyvenamųjų patalpų savininkui, t. y. atsakovui, šiuo atveju prieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei proporcingumo principams bei įstatymų nuostatoms, teismas atmetė kaip nepagrįstus, kadangi LR CK 4.82 str. bei 4.84 str. nuostatose yra įtvirtinta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga ir butų bei kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, be to, butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo apmokėti administravimo išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.82 str. ir 4.84 str.) (CPK 176 str.-179 str.). Atsakovas nepateikė jokių rašytinių oficialių įrodymų apie tai, jog atsakovui nuosavybės teise priklausiusios ginčo patalpos buvo atidalintos ar kitokiu teisiniu būdu atskirtos, kaip atskiras nedalomas vienetas ar atskiras nekilnojamojo turto objektas, nuo visų kitų likusių namo bendraturčių. Teismas darė išvadą, kad ieškovas į šią civilinę pateikė PVM sąskaitas - faktūras už ginčo laikotarpį, išrašytas atsakovo vardu, todėl atsakovo argumentai šioje dalyje taip pat atmetė. Atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentai ir apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (t.y. 72,60 Lt ir 181,50 Lt), nes šios ieškovo turėtos išlaidos yra priskiriamos išlaidoms, susijusioms su šios civilinės bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d. 9 p.) (LAT 2005-05-02 d. Konsultacija Nr. A3-127, Teismų Praktika Nr. 23).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (b.l.229-231), kuriuo prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Nurodo, jog pagal teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo priteisti mokesčius už bendrąjį patalpų plotą. Be to Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30–2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8 p. mokesčiai privalo būti skaičiuojami ne nuo patalpų bendrojo ploto, bet nuo patalpų naudingojo (pagrindinio) ploto, kuris yra 38,35 kv.m. Apelianto manymu teismo nurodytose CK 4.82 str. ir 4.84 str. įtvirtintos normos nėra absoliučios ir turi būti aiškinamos vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais (CK 1.5 str. 4 d.). Pažymi, jog apelianto negyvenamosios patalpos yra namo pusrūsyje su atskiru įėjimu. Bendromis namo patalpomis apeliantas nesinaudoja.

Taip pat nurodo, jog ieškovo išlaidos teisines paslaugas teikiančiai įmonei negali būti priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 88 str.), šios išlaidos taip pat nėra išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu. Asmenys gali bylas vesti patys arba per savo atstovus (CPK 51 str.) Ieškovas bylą vedė pats. Todėl visos ieškovo išlaidos, išskyrus nurodytas CPK 88 str., laikytinos ieškovo sąnaudomis, kurių atlyginimo ieškovas gali reikalauti kitais teisės aktų numatytais būdais.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (b.l.245-248). Nurodo, jog patalpų naudingasis plotas nėra tapatus patalpų pagrindiniam plotui. Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30–2050 patvirtintuose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose numatyta, kad negyvenamosios patalpos naudingasis plotas – pagrindinės paskirties ir pagalbinių šiltų patalpų ploto suma. Teismas teisingai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus iš viešo registro dėl patalpų ploto, nes šiuose duomenyse nėra išskiriamas naudingas plotas.

Pažymi, jog namo, esančio adresu S(duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir administravimas, kitos paslaugos yra specifinės paslaugos ir jos nėra teikiamos tik konkrečiam patalpų savininkui asmeniškai. Ieškovas prižiūri ar administruoja minėto namo bendrojo naudojimo objektus, bet ne atsakovo patalpas. Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-7-515/2009, kur nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovas nurodo, jog vadovaujantis LAT 2005-05-02 konsultacija Nr.A3-127, tuo atveju, kai procesinius dokumentus teis­mui ren­gia as­muo, vyk­dan­tis tei­sė­tą veik­lą (in­di­vi­du­a­lią veik­lą pa­gal LR GPMĮ 10 str.; ju­ri­di­nis as­muo, vyk­dan­tis įsta­tuo­se ar ki­tuo­se do­ku­men­tuo­se nu­ma­ty­tą veik­lą (CK 2.47 straips­nis), ša­lies tu­rė­tos iš­lai­dos dėl pro­ce­si­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo ga­li bū­ti pri­ski­ria­mos prie ki­tų bū­ti­nų ir pa­grįs­tų iš­lai­dų, nu­ma­ty­tų CPK 88 str.1 d.8 p. Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas šių iš­lai­dų pri­tei­si­mo klau­si­mą, tu­ri įver­tin­ti, ar šios iš­lai­dos yra bū­ti­nos ir ra­cio­na­lios. Pažymi, jog ieškovas pateikė visus reikalingus dokumentus – teisinių paslaugų teikimo sutartis su UAB „Skolos.LT“, PVM sąskaitas –faktūras bei mokėjimo nurodymus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Byloje yra kilęs ginčas ar atsakovas turi atsiskaityti su ieškovu už eksploatavimo, komunalines ir priežiūros paslaugas namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpoms, bei nuo kurio patalpų ploto (bendrojo ar naudingojo) turėtų būti skaičiuojami mokesčiai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas klausimą rėmėsi CK 4.82 bei 4.84 str., todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina ar šios teisės normos buvo pritaikytos tinkamai.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu tai, kad namo bendraturčiai turi prisidėti prie išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius ir rinkliavas, kaupti lėšas namui atnaujinti ir išlaikyti bendrąją nuosavybę nepriklausomai nuo valdomų nuosavybės teise patalpų šiame name statuso (CK 4.76 str., 4.82 str., 4.83 str.). Tokia įstatymų leidėjo valia paaiškintina tuo, kad pagal CK 4.82 str. 1 d. butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Apeliantas taip pat naudojasi ir namo inžineriniais tinklais, vartoja pastato energetinius resursus. Akivaizdu, kad jų būkle turi rūpintis visų patalpų – ir gyvenamųjų, ir negyvenamųjų – savininkai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos mokėti mokesčius už namo, kuriame jis nuosavybės teise turi negyvenamąsias patalpas, savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, atmestini apelianto argumentai, jog jis neturi apmokėti bendrosios nuosavybės priežiūros ir išlaikymo išlaidas, nes bendromis namo patalpomis apeliantas nesinaudoja. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, sprendžiant kilusį ginčą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas ir tas apeliacinio skundo argumentas, jog vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30–2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų“ 8 p., mokesčiai privalo būti skaičiuojami ne nuo patalpų bendrojo ploto, bet nuo patalpų naudingojo (pagrindinio) ploto, kuris yra 38,35 kv.m. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad dėl naudingojo patalpų ploto yra pasisakyta kasacinio teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais 2009-11-27 nutartyje, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-7-515/2009, kur nurodyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu.

Atmestinas ir tas apelianto argumentas, jog teismas tinkamai nemotyvavo sprendimo priteisti mokesčius už bendrąjį patalpų plotą, nes kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas analizavo du teisės aktus – LR Aplinkos ministro 1999-09-30 d. Įsakymu Nr. 310 patvirtinto Reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nuostatas bei Vilniaus m. savivaldybės Administracijos direktoriaus 2005-12-19 d. įsakymu Nr. 30–2050 patvirtintų „Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai“ ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neteisingai sutapatina šiuose teisės aktuose minimą naudingojo ploto sąvoką.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su tuo apelianto argumentu, jog teismas nepagrįstai priteisė ieškovo teisines paslaugas teikiančiai bendrovei sumokėtas sumas, kaip kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, nes šiuos išlaidos nėra išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbos apmokėjimu, todėl apelianto manymu, laikytinos ieškovo sąnaudomis, kurių atlyginimo ieškovas gali reikalauti kitais teisės aktų numatytais būdais.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokesti ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, reglamentuoja CPK 88 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, gali pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardintos CPK 88 str. 1 d. 1-8 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Iš byloje esančios UAB „Skolos.LT“ išrašytų PVM sąskaitos – faktūrų (b.l.130;187) bei pridėtų 2010-05-02 ir 2010-11-02 teisinių paslaugų teikimo sutarčių (b.l.111-112), kurios buvo pateiktos į bylą ir matyti, kad ieškovas sumokėjo teisines paslaugas teikiančiai bendrovei už procesinių dokumentų teismui parengimą (b.l.2;130;187), taigi ieškovas patirtos išlaidas yra susijusios su nagrinėjama byla. Tokios ieškovo išlaidos priskirtinos prie kitų būtinų išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 9 p.), kurios yra pagrįstos UAB „Skolos.LT“ išrašyta ir ieškovo pasirašytomis sąskaitomis-faktūromis, todėl pagal CK 88 str., 93 str. turi būti atlygintos.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina