- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- e2-1059-186/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00396-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Atsakovas
- V. P., F. K.
- Advokatai
- Jonas Kurlavičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Logistika“ ieškinį atsakovams F. K. (F. K.), V. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Baltic Logistika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 70 676,59 Eur žalos atlyginimo; 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovai (buvę įmonės vadovai), siekdami asmeninės naudos ir pažeisdami kreditorių interesus, sudarė sandorius, kurie prieštarauja juridinio asmens tikslams.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 70 676,59 Eur vertės atsakovų V. P. ir F. K. turtą, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Prašymą grindė tuo, kad atsakovai veikia nesąžiningai. Nepaisant teismo įpareigojimų ir paskirtų baudų, atsakovas F. K. neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų, visą savo turtą yra perleidęs. Atsakovė V. P. aktyviai perleidžia jai priklausančius žemės sklypus, kurie buvo suformuoti padalijus iš bendrovės įsigytą žemės sklypą. Esant tokioms aplinkybėms, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino – areštavo 70 676,59 Eur vertės atsakovams V. P. ir F. K. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar trūkstant – pinigines lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis.
Teismo vertinimu, ieškovės išdėstytos aplinkybės bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas ir dėl to nebūtų galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimas pareikštas fiziniams asmenims, pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis atsakovas F. K. nuosavybės teise registruotino nekilnojamojo turto neturi, atsakovei V. P. nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams įregistruota hipoteka, nutarties priėmimo dieną nėra žinoma apie atsakovų kitą turimą turtą. Todėl teismas ieškovės prašomą priteisti sumą (70 676,59 Eur) atsakovams laikė didele ir vadovavosi teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Didelė reikalavimo suma vertinama kaip viena iš aplinkybių, kuri padidina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę, tačiau savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nėra besąlyginis pagrindas areštuoti atsakovo turtą. Ieškovės minimos aplinkybės apie nekilnojamojo turto įkeitimą nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovės finansinė situacija yra sunki. Ieškovė neįvykdė pareigos pateikti kitus objektyvius duomenis apie atsakovės turtinę būklę, iš kurių būtų galima spręsti apie būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi UAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje patvirtino 68 522,95 Eur Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ir 2 153,64 Eur VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) netiesioginį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės V. P. 252 445,91 Lt (73 113,39 Eur), kitą netiesioginio ieškinio dalį atmetė. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. UAB „Baltic Logistika“ bankroto byloje patvirtintas 68 522,95 Eur VMI reikalavimas yra lygiai tas pats reikalavimas (dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio), dėl kurio VMI buvo pareiškusi netiesioginį ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015. 2015 m. vasario 10 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl V. P. gautinų sumų pervedimo į UAB „Baltic Logistika“ sąskaitą bendrovės įsipareigojimų dengimui. Vykdydamas trišalį susitarimą, 2015 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimu D. S. (D. S.) pervedė 95 000 Eur į KB Kredito Unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiskaitomąją sąskaitą. Iš 95 000 Eur sumos 73 113,39 Eur buvo skirti V. P. įsipareigojimų dengimui pagal 2015 m. sausio 22 d. priimtą Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Todėl V. P. prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 22 d. sprendimą UAB „Baltic Logistika“ atžvilgiu yra pilnai ir tinkamai įvykdyta.
3. Minėtoje civilinėje byloje VMI prašymu Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 7 d. nutartimi yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, dėl to jau yra areštuota dalis viso atsakovės turimo turto 68 929,56 Eur sumai. Tokiu būdu, prisidengiant kreditorių interesais, ieškovės iniciatyva jau antrą kartą yra areštuojamas atsakovės turtas siekiant užtikrinti to paties kreditoriaus, t. y. VMI tą patį reikalavimą – dėl UAB „Baltic Logistika“ nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio priteisimo. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje proceso stadijoje nėra proporcingas siekiamiems tikslams, neatitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principų bei nepagrįstai suvaržo atsakovės teises.
4. Teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo nepranešęs atsakovei, nežinodamas visų aplinkybių bei neturėjęs pagrindo konstatuoti (ir nekonstatavęs), kad ieškovės ieškinys atsakovei yra tikėtinai pagrįstas.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovė BUAB „Baltic Logistika“ prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovai byloje veikia nesąžiningai, yra sudarę sandorius, kurie sumažino išieškojimo galimybes. Atsakovė V. P. nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. sausio 28 d. perleido 7 žemės sklypus, likusiems žemės sklypams nustatyta hipoteka, dalis jų yra priskirta susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijoms, todėl nelikvidūs. Iš atsakovės pateiktos 2015 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditoriui buvo sumokėta 70 proc. kainos. Atsižvelgiant į bendrą atsakovei priklausančių sklypų vertę, kuri sudaro 163 193 Eur, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, ieškovės reikalavimams įvykdyti liktų tik 48 957,90 Eur. Įvertinus bylinėjimosi trukmę, galimus pasikeitimus nekilnojamojo turto rinkoje ir tą aplinkybę, kad vykdant priverstinį išieškojimą iš turto jo pradinė kaina sudaro 80 proc. turto vertės, galima daryti išvadą, kad atsakovės turimo turto gali nepakakti pareikštiems reikalavimams įvykyti. Atsakovė savo argumentų, kad ieškinio suma jai nėra didelė, nepagrindė jokiais įrodymais.
2. VMI kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra grindžiamas jokiais teismo vykdomaisiais dokumentais. 2015 m. kovo 20 d. D. S. mokėjimo pavedimu buvo atsiskaityta su KB Kredito Unija „Vilniaus taupomoji kasa“, o ne VMI.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas, areštuojant atsakovų turtą, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniais ir teisiniais pagrindais, patikrinant, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimą; 2015 m. vasario 10 d. trišalį susitarimą; 2015 m. vasario 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį; 2014 m. kovo 24 d. patvirtinimą dėl teismo sprendimo įvykdymo ir 2015 m. kovo 27 d. raštą dėl patvirtinime padarytos rašymo apsirikimo klaidos; Turto arešto aktų registro išrašą. Ieškovė prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pridėjo naują įrodymą – VMI 2015 m. birželio 22 d. kreditorinį reikalavimą.
Pagal CPK 314 straipsnį naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, tačiau šiuo atveju prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo sprendžiamas nepranešus atsakovams, todėl spręstina, kad apeliantė neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau. Ieškovė pateikė naują įrodymą siekdama atsikirsti į apeliantės argumentus. Šie įrodymai susiję su tikėtino ieškinio pagrįstumo vertinimu, šalys su šiais įrodymais yra susipažinusios, todėl jie prijungiami prie bylos ir vertinami kartu su kitais pateiktais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su tikėtinu ieškinio pagrįstumu, pažymėtina, kad į klausimą, ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus (lot. prima facie) ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos išnagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Tikėtinam ieškinio pagrįstumui įvertinti šioje byloje yra reikšmingas pareikšto ieškinio pagrindas ir dalykas. Ieškinyje teigiama, kad atsakovai kaip buvę įmonės vadovai turi atlyginti 70 676,59 Eur žalą, kuri tapatinama su bankrutavusiai įmonei pareikštų kreditorių reikalavimų suma.
Apeliantė nesutinka, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Apeliantės teigimu, šioje byloje iš jos siekiama antrą kartą prisiteisti iš esmės tą pačią sumą, kuri jau yra iš jos priteista kitoje civilinėje byloje. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-380-340/2015, iš dalies tenkindamas VMI netiesioginį ieškinį, priteisė trečiajam asmeniui UAB „Baltic Logistika“ iš atsakovės V. P. 73 113,39 Eur. Šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi paliktas nepakeistas, taigi, yra įsiteisėjęs. Minėtoje byloje VMI savo reikalavimą reiškė tuo pagrindu, kad UAB „Baltic Logistika“ turi 252 445,93 Lt (73 113,39 Eur) mokestinę nepriemoką, kurią sudaro pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir PVM delspinigiai, o atsakovė V. P. nėra atsiskaičiusi su pagal jai išrašytas UAB „Baltic Logistika“ PVM sąskaitas faktūras ir pastaroji nepareiškė reikalavimo savo skolininkei. Apeliantė teigia, kad minėtas teismo sprendimas yra įvykdytas, ir šią aplinkybę grindžia pateiktais įrodymais – 2015 m. vasario 12 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi, 2015 m. vasario 10 d. trišaliu susitarimu, 2015 m. kovo 20 d. mokėjimo pavedimu ir UAB „Baltic Logistika“ rašytiniu patvirtinimu dėl teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje byloje taip pat buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. atsakovės V. P. turto areštas, kurias atsakovė prašė panaikinti, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis ir tais pačiais įrodymais, t. y. kad vykdant 2015 m. vasario 10 d. trišalį susitarimą už V. P. buvo atsiskaityta su UAB „Baltic Logistika“. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi toks atsakovės V. P. prašymas buvo atmestas. Iš šios nutarties matyti, kad VMI informavo neturinti duomenų, jog vykdomasis raštas buvo įvykdytas. Ieškovės bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. gegužės 14 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pateiktų duomenų, VMI ieškovės bankroto byloje yra pareiškusi 68 522,95 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kurį beveik visą sudaro nesumokėtas PVM ir PVM delspinigiai. Šis VMI kreditorinis reikalavimas bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2 153,64 Eur reikalavimas ieškovės bankroto byloje buvo patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartimi. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės bankroto byloje VMI pareikštas kreditorinis reikalavimas yra tas pats, dėl kurio buvo reiškiamas netiesioginis ieškinys ankstesnėje byloje. Nors ieškovė teigia, kad VMI kreditorinis reikalavimas įmonės bankroto byloje nėra grindžiamas teismo vykdomuoju dokumentu, pažymėtina, kad minėtoje byloje, tenkinus VMI netiesioginį ieškinį, skola iš atsakovės buvo priteista ne VMI, o UAB „Baltic Logistika“ naudai. Taigi, ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad jos prašoma priteisti žala nėra iš esmės tapati VMI kreditoriniam reikalavimui, kurio įvykdymui teismas jau priteisė iš atsakovės V. P. atitinkamo dydžio skolą ieškovės naudai, darytina išvada, kad ieškinys apeliantės atžvilgiu nėra tikėtinai pagrįstas. Nesant vienos iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kiti apeliantės argumentai, susiję su grėsme būsimo sprendimo įvykdymui, nebeturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nepagrįstai pritaikė atsakovės V. P. turto areštą, todėl šioje dalyje skundžiama nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. P. atžvilgiu. Nors apeliantė prašė panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, pažymėtina, kad kitas atsakovas F. K. šios teismo nutarties neskundė, atskirajame skunde nėra pateikiama argumentų, kurie paneigtų būtinų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio atsakovo atžvilgiu egzistavimą, todėl likusioje dalyje skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl žyminio mokesčio
Atsakovė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą tokio pobūdžio bylose žyminis mokestis už apeliacinį (atskirąjį) skundą nemokamas. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi tai sudaro pagrindą sumokėtą žyminį mokestį grąžinti, išaiškinant apeliantei, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. 70 676,59 Eur vertės turto ir piniginių lėšų areštas, atsakovės V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės BUAB „Baltic Logistika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės V. P. atžvilgiu atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovei V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, sumokėto 2016 m. kovo 18 d. advokato Jono Kurlavičiaus mokėjimo pavedimu Nr. 03181753.
Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.