- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-06-09
- Bylos Nr.
- 1-1682-295/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14461-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- G. I.
- Kaltinamasis
- A. I.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. I. (A. I.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis šaltkalviu UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. I. (A. I.) nesunkiai sutrikdė savo šeimos nariui G. I. sveikatą, o būtent – 2015 m. kovo 11 d., apie 14 val., bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tarpusavio konflikto metu, kaltinamasis A. I. (A. I.) vieną kartą spyrė koja savo šeimos nariui – sutuoktinei G. I. į kairę ranką, tuo padarydamas nukentėjusiajai G. I. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairiojo alkūnkaulio distalinio galo lūžiu.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. I. (A. I.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis A. I. (A. I.) savo kaltę jam inkriminuojamu nusikaltimu pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2015 m. kovo 11 d., apie 14 val., smurtavo prieš savo žmoną G. I., kuriai koja spyrė vieną kartą į kairę ranką. Kaltinamojo A. I. (A. I.) teigimu, tai atsitiko dėl jo nervinės būsenos, kadangi jis neteko darbo ir galimybės užsidirbti, be to, jam po atliktos operacijos skaudėjo koją, todėl į buitinį konfliktą, kilusį tarp jo ir žmonos, jis sureagavo neadekvačiai, todėl nesusivaldė. Spirdamas žmonai, jis taikė jai į sėdmenis, tačiau ji užsidengė sėdmenis ranka, todėl jis pataikė jai į ranką. Kaltinamasis A. I. (A. I.) pabrėžė, kad tarpusavio konflikto su žmona metu, jis buvo blaivus, o alkoholį vartojo vėliau grįžęs į namus ir namuose neradęs žmonos. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo žmoną G. I., kaltinamasis A. I. (A. I.) labai gailisi, kaltinamojo teigimu, jis suprato savo elgesio netinkamumą ir būtinumą ateityje elgtis su žmona pagarbiai, todėl su nukentėjusiąja jie susitaikė.
Nukentėjusioji G. I., duodama parodymus teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad jos vyras – kaltinamasis A. I. (A. I.) 2015 m. kovo 11 d. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, spirdamas jai koja, tačiau teigė, kad šis atvejis yra atsitiktinis, kadangi jos vyras anksčiau niekada nesmurtavo ne tik jos, bet ir kitų atžvilgiu, be to, jai konstatuotas kūno sužalojimas atsirado netyčia, kadangi kaltinamasis iš tiesų spyrė jai koja į sėdmenis, o ji instinktyviai užsidengė sėdmenis ranka, todėl ranka ir priėmė visą smūgio jėgą. Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad kaltinamasis A. I. (A. I.) įvykio metu buvo blaivus. Nukentėjusioji G. I. taip pat patvirtino, kad jie su kaltinamuoju susitaikė, ji jam atleido, jos giliu įsitikinimu, panašūs atvejai ateityje tikrai nepasikartos, todėl ji prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, jiems susitaikius.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamasis A. I. (A. I.), kuris yra kaltinamas apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, nukentėjusioji ir kaltinamojo gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis).
Smurto nukentėjusiosios G. I. atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais (b.l. 5-6) tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, taip pat VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės išduota pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą (b.l. 13).
Teismas mano, kad kaltinamojo A. I. (A. I.) kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta, ir jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, kadangi jis, smurtaudamas savo sutuoktinei G. I. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o sutinkamai su BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir kartu su juo gyvenantys sutuoktiniai.
Kaltinamojo A. I. (A. I.) atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų ir nuoširdžiai gailisi.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji G. I. teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad jie susitaikė ir prašė bylą nutraukti.
BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Taigi, įstatymu nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų visų sąlygų visuma, taip pat asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, neturi būti pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis neturi būti anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. I. (A. I.), kuris kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo, todėl nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ir jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu davė teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Turtinė žala šia nusikalstama veika nepadaryta, kaltinamasis A. I. (A. I.) supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą, bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai, todėl nukentėjusioji G. I. jam atleido ir jis susitaikė su nukentėjusiąja. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad kaltinamasis dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. I. (A. I.) ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, bei konstatuoja, kad yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalyje, leidžiančios atleisti kaltinamąjį A. I. (A. I.) nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko ir nėra aplinkybių, numatytų BK 38 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negalėtų būti taikomas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) prašo išieškoti kaltinamojo A. I. (A. I.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 101,33 € (vieną šimtą vieną eurą 33 centus), savo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo pagrįsdama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas mano, kad Tarnybos prašymą tenkinti nėra pagrindo.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 05 09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Taigi, BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo būtinas.
Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Kaltinamasis A. I. (A. I.) nemoka lietuvių kalbos, kuria vyko baudžiamasis procesas, todėl vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas, siekdamas užtikrinti įstatyme numatytą būtiną gynėjo dalyvavimą procese, gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš nuteistojo A. I. (A. I.) šiuo atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
Atleisti A. I. (A. I.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam A. I. (A. I.) susitaikius su nukentėjusiąja G. I..
A. I. (A. I.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Išaiškinti A. I. (A. I.), kad jam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo išieškoti kaltinamojo A. I. (A. I.) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 101,33 € (vieną šimtą vieną eurą 33 centus), netenkinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.