Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo R. V. administracinio teisės pažeidimų byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. V. surašytas už tai, kad 2016-08-09, apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,57 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Kauno apylinkės teismas nutarimu R. V. pripažino padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.Apeliaciniame skunde R. V. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo nutarimą. R. V. prisipažinimą padarius administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdų gailėjimąsi vadovaujantis ATPK 31 straipsniu pripažinti atsakomybe už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe. Panaikinti nutarimu nustatytą sunkinančią aplinkybę, panaikinti nutarime nurodytą aplinkybę, kad jam paskirtos baudos ne visos yra sumokėtos; taikyti man R. V. ATPK 30¹ straipsnį t.y. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą iki 6 mėnesių ir paskirti 300 eurų numatytą piniginę baudą, ją leidžiant sumokėti per 3 mėnesių terminą.Apeliantas skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas, nepasisakyta dėl ko jo nuoširdus gailėjimasis ir prisipažinimas nėra vertinamas kaip lengvinanti aplinkybė, taip pat teismas nieko nepasisakė dėl jo atstovės prašymo individualizuoti įstatyme, įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo. R. V. nurodo, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo labai gailėjosi, tačiau teismas, tai nelaikė lengvinančią atsakomybę aplinkybe ir šio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliantas mano, kad apeliacinis teismas jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo turėtų pripažinti lengvinančia aplinkybe vadovaujantis ATPK 31 straipsniu. Taip pat R. V. nesutinka, kad jo atžvilgiu yra nustatytos sunkinančios aplinkybės. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad kaip matyti iš bylos medžiagos (b.l. 10) administracinį teisės pažeidimą už greičio viršijimą aš padarė 2015-07-07, šis jo administracinis teisės pažeidimas padarytas praėjus daugiau, kaip metams laiko, t.y. 2016-08-09, ir jo nuomone sprendžiant klausimą ar turėtu būti laikytina sunkinanti aplinkybė, kai pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas ne nuobaudos paskyrimo data (ar protokolo surašymo data), bet pačio pažeidimo padarymo data ir laikas. Apeliantui neaišku, kokias duomenimis remiantis ir kokia bylos medžiaga buvo nustatyta, kad jis yra nesumokėjęs baudų. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos (b.l. 12) visos baudos yra apmokėtos. R. V. skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas 2016-08-31 nutarime nieko nepasisakė ir dėl baudos išdėstymo. Nors jis nurodė ir prašė jog paskirta bauda būtų išdėstyta per 3 mėnesius, kas pažymėta ir nutarime. Skunde apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra galimi tik tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Taip pat Lietuvos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. R. V. atkreipia dėmesį, kad jam nustatytas girtumo laipsnis (apskaičiavus paklaidą) nežymiai viršija minimalią nustatyto girtumo ribą, jam vairuojant neblaiviam nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Pirmos instancijos teismas nevertino ir tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą, nuoširdžiai gailiuosi, per metus laiko nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, baudos sumokėtos, dirba Nacionalinėje žemės ūkio tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos, darbe esu charakterizuojamas teigiamai. Jo vairavimo stažas yra 40 metų turiu B, C, D kategorijas, darbas pagal pareigas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir netekus šios teisės jis gali prarasti ne tik darbą, bet ir vienintelį pragyvenimo šaltinį, nurodo, kad neteks užtarnautos pensijos, be to negalės pasirūpinti kitais artimaisiais žmonėmis: žmona, uošviene, kuri serganti ir mūsų pagalba jai labai reikalinga, ką patvirtina ir medicininiai išrašai. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes, nevertino jų protingumo ir teisingumo pagrindu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti bei prašo išnagrinėti baudos išdėstymo klausimą. R. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl R. V. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.R. V. skunde prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Pirmos instancijos teismas nutarime nurodė, kad R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. V. dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 39), savo elgesį vertino kritiškai, todėl ši aplinkybė pripažintina lengvinančia. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo jo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinančia aplinkybe - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Nurodo, kad jis galiojančių nuobaudų neturi, nes jo pažeidimas padarytas praėjus daugiau kaip metams nuo paskutinio pažeidimo, t.y. nuo 2015-07-07. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 36 straipsnyje nurodyta, kad jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuobaudos vykdymas už 2015 liepos 7 d. padarytą administracinį teisės pažeidimą pasibaigė 2015 m. rugsėjo 4 d. (nuobauda sumokėta), todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai laikė, kad R. V. turi galiojančių nuobaudų ir šią aplinkybę nustatė kaip jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę pagal ATPK 32 straipsnį. Taigi apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir sunkinanti aplinkybė tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 30² straipsnio 1 dalis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje skyrė baudą labai artimą minimaliai sankcijoje numatytai – 300 Eur, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skirtas minimalus (1 m.). Darytina išvada, jog tai, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai konstatuota, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nenustatyta, pirmosios instancijos teismui nesutrukdė teisingai išspręsti administracinės nuobaudos individualizavimo administracinėn atsakomybėn patrauktam R. V. klausimą. Iš aukščiau paminėtų apygardos teismo motyvų, ši pirmosios instancijos teismo klaida iš esmės neapsunkino R. V. teisinės padėties, apeliacine tvarka bylą nagrinėjantis teismas ją ištaiso.Teismai, nagrinėdami bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavę, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Padarytas pažeidimas savo pasekmėmis yra ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, keliantis didelį pavojingumą eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė už pažeidimą numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje pažeidimą kyla nepriklausomai nuo pasekmių, todėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad skiriant nuobaudą būtina atsižvelgti į tai, kad pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo, teisės vairuoti transporto priemones poreikis artimųjų priežiūrai ir darbui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra laikytinos ypatingomis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nes pakankamai didelė dalis asmenų prisipažįsta padarę teisės pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, teisė vairuoti transporto priemones jiems reikalinga darbams dirbti, rūpintis savo šeimos nariais ir artimaisiais ar kitose gyvenimo srityse. Šios, o taip pat ir kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nerodo mažesnio asmens ar jo padaryto pažeidimo pavojingumo ir negali daryti esminės įtakos ATPK 30¹ straipsnio taikymui. Taip pat tai, kad R. V. nustatyta nedaug leistiną ribą viršijantis neblaivumo laipsnis, nesudaro pagrindo švelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu ir taikytina nuobauda, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LVAT nutartis Nr. N62-5632/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-12-2014). Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, žinodamas, kad jo darbinės funkcijos yra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, tačiau nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus turi prisiimti tokio savo elgesio pasekmių kilimo riziką, todėl žinodamas visas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir privalėdamas suprasti, kad atitinkamos administracinės nuobaudos taikymas neišvengiamai sukels jam ir jo artimiesiems nepatogumus bei neigiamas pasekmes, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris lemtų tokios administracinės nuobaudos taikymą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones jam grės darbo ir pragyvenimo šaltinio praradimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – yra įstatymo numatyta nuobauda, o ne asmens socialinių teisių varžymas, ir šios nuobaudos taikymas jokiu būdu nedraudžia dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su transporto priemonių vairavimu nesusijusia veikla, bei gauti už tai atitinkamą atlyginimą.Iš bylos duomenų matyti, kad R. V. yra dirbantis asmuo, nors pateikta į bylą dokumentai, kad jis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau R. V. paskirta bauda labai artima minimaliai (300 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokia bauda sumokėtina per įstatyme numatytą terminą (ATPK 313 straipsnis) ir išdėstyti jos mokėjimą nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą Kauno apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

R. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą pakeisti.

Pripažinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nuoširdžiai gailisi.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą..

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.