Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-02-19 · Administracinė byla Nr. I-662-95/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
I-662-95/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02125-2009-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Mefodija Povilaitienė, Liuda Arlauskienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Martynas Stankevičius
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-662-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02125-2009-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 33.3; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui M. P., jo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui, atsakovės atstovėms Renatai Skyrelienei ir Linai Kujalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas M. P. su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2009-11-19 sprendimą Nr.3R-221(2009/03-4R-313) (toliau – Komisijos sprendimas), taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – atsakovė, Agentūra, NMA) 2009-07-29 ir 2009-10-02 sprendimus (toliau – Sprendimai) bei įpareigoti atsakovę apskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka priklausančią išmoką už 2008 m. ir ją išmokėti pareiškėjui.

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad Komisijos sprendimas yra naikintinas, nes nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, jį priimant nebuvo įvertinti visi dokumentai, netinkamai taikyti ir aiškinti teisės aktai, įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta pareiškėjui, o ne skundžiamus sprendimus priėmusiai institucijai, skundžiami atsakovės Sprendimai nebuvo įvertinti viešojo administravimo įstatymo 8 str. prasme, t. y. kiek šie individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti teisės aktų normomis ir objektyviais duomenimis. Pažymėjo, kad Komisija teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką, t. y. patvirtino, kad pareiškėjas dalyvavo Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonėje „Agrarinė aplinkosauga“, todėl NMA skiriant paramą turėjo vadovautis atitinkamais teisės aktais. Komisija nurodė, kad 2009-07-29 sprendimo nėra pagrindo naikinti, žinant, kad priimant sprendimą buvo vertinamas 2009-03-12 patikrinimas, kurio net nebuvo. Komisija taip pat nurodė, kad 2009-10-02 sprendimo nėra pagrindo naikinti, žinant, kad priimant sprendimą buvo vertinamas 2008-10-23 aktas, kuriame buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma geros ūkininkavimo praktikos, kad plotas mažesnis 39,58 proc., nes deklaruota 10,05 ha, o patikros metu rasta 7,20 ha. Komisija vertino paraišką ir įsitikino, kad deklaruoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. 1 lauko plotas – 10,05 ha., visiškai neatitinka realybės, nes paraiškoje tokio ploto iš viso nėra. Žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruotas plotas yra 12, 05 ha. Taigi, Sprendime buvo vertinama ir nustatyta ne pareiškėjo žemės sklypas, todėl ir sankcija parinkta bei skirta turėjo būti ne pareiškėjui. Be kita ko, pabrėžė, kad Komisija padarė esminę teisės taikymo klaidą. Konstatavo, kad šiame ginče Agentūra, vertindama gerą agrarinę būklę turėjo vadovautis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklėmis, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-11-03 įsakymu Nr. 3D-598 (toliau – Taisyklės), tačiau vis tiek nurodė, kad sankcija nemokėti paramos yra teisėta. Laiko, kad tiek atsakovė, tiek Komisija ignoravo Taisyklių 38.2 p. nuostatą, kurioje nustatyta, kad geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų, nustatytų šių taisyklių 9 p., nesilaikymo sankcijos taikomos pagal žemės ūkio ministro patvirtintą sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimų nesilaikymą taikymo metodiką. Mano, kad ginčo atveju turėjo būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005-10-06 įsakymu Nr. 3D-476 patvirtinta Sankcijų už geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – GAAB) reikalavimų nesilaikymą taikymo metodika (toliau – Metodika). Nustačius, kad iš 89,25 ha plote, kuris ribojasi su upeliu, buvo nevisai sutvarkyta 1,50 ha, pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas atsižvelgiant į Metodikos 2 p. 4 d išaiškinimą, kad netyčinis reikalavimų pažeidimas yra atvejis, kai reikalavimų pažeidimų plotas, kuriame nustatytas bent vieno iš GAAB reikalavimų pažeidimas, sudaro ne daugiau kaip 10 proc. pareiškėjo deklaruoto ploto. Atsižvelgiant į tai, kad niekada nebuvo nustatyta jokių pažeidimų, turėjo būti taikomas 6 p., pagal kurį dėl netyčinio reikalavimų pažeidimo taikoma sankcija, mažinant išmoką 3 proc., o atsižvelgus į reikalavimų pažeidimo mąstą – mažas ir nepastovus, pagal Metodikos 6.1.3 ir 6.1.4 p., išmokos dalis galėjo būti sumažinta 1 proc. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas niekada nėra negavęs nei 2008-10-23 patikros ataskaitos, nei 2008-10-29 pranešimo Nr. 69. Atsakovės atstovai pareiškėjo prašymą pateikti šiuos dokumentus ignoravo ir jų nepateikė. Nagrinėjant ginčą Komisijos posėdyje, NMA atsakingi darbuotojai negalėjo pateikti jokių įrodymo, kad minėti dokumentai pareiškėjui buvo išsiųsti. Komisija tokius viešojo administravimo subjekto veiksmus ir vartotojo negerbimą laikė teisingais.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 24-27) nurodė, kad Agentūros Kontrolės departamento Kokybės skyriaus vyriausiasis specialistas 2008-08-18 atliko pareiškėjo valdoje patikrą vietoje, kuri buvo inicijuota gavus anoniminę informaciją dėl pareiškėjo neprižiūrimų laukų. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose laukuose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 buvo pažeisti GAAB 1.1 p. reikalavimai: „Ariamoje žemėje turi būti auginami žemės ūkio augalai arba laikomas sideracinis ar juodasis pūdymas. Žemės ūkio augalų laukuose neturi būti juos stelbiančių piktžolių, išskyrus pavienes piktžoles ar pavienius jų kupstus. Juodąjį pūdymą reikia periodiškai įdirbti arba naudoti chemines priemones, siekiant išnaikinti piktžoles ir pagerinti dirvožemio kokybę. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikomas juodasis pūdymas, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų juodojo pūdymo dirbimo reikalavimų“. Kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 7 buvo pažeistas GAAB reikalavimų 1.2 p. reikalavimas: „Ganyklos arba pievos, taip pat daugiametės ganyklos arba pievos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti (iki rugpjūčio 1 d. turi būti bent kartą nuganytos) arba ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos (žalioji masė šienavimo metu gali būti susmulkinta ir tolygiai paskleista ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose)“ ir 1.3 p. reikalavimas: „Šienas ar žalioji masė ganyklose arba pievose, taip pat daugiametėse ganyklose arba pievose turi būti sutvarkyti ir išvežti iš lauko iki rugpjūčio 1 d. (išskyrus atvejus, kai žalioji masė šienavimo metu susmulkinama ir tolygiai paskleidžiama ganyklų arba pievų, taip pat daugiamečių ganyklų arba pievų plotuose). Šienas, šiaudų ir augalų liekanos gali būti sudėti į kūgius. Soduose ir uogynuose, kurių tarpueiliuose laikoma veja ar pieva, turi būti laikomasi šiame punkte nurodytų reikalavimų“. Kadangi buvo nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų, pagrindinė išmokos dalis buvo sumažinta 42 proc. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-10-29 įsakymu Nr. 3D-470. Be kita ko, nurodė, kad buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruotoje valdoje, esančioje mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (didelio nepalankumo vietovėse), buvo nesilaikoma GAAB reikalavimų, todėl parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ pareiškėjui nemokama. Sankcija buvo pritaikyta vadovaujantis Metodikos 9.3 p., kuriame nustatyta, kad, kai reikalavimų pažeidimo plotas viršija 30 proc., bet neviršija 40 proc. deklaruoto ploto, laikoma, kad tai yra sunkus GAAB reikalavimų pažeidimas, ir pagrindinė išmokos dalis sumažinama 40 proc., o sankcijos dydis atitinkamai padidinamas ar sumažinamas įvertinus GAAB reikalavimų pažeidimą pagal šios Metodikos priedą. Apie priimtą sprendimą dėl tiesioginių išmokų už 2008 m. pareiškėjas buvo informuotas 2009-06-12 Agentūros raštu Nr. BR6-1141364 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. 2008-10-23 Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus specialistas atlikto patikrą vietoje (patikros vietoje ataskaita Nr. AGRO/P-EKO-2552), kurios metu nustatė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB reikalavimų, nustatytų Taisyklių 9.2 p., t. y. pievos-ganyklos, taip pat daugiametės pievos-ganyklos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba/ir ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 d.) nušienaujamos. Šis reikalavimas netaikomas vietovėms su aplinkosaugos apribojimais (t. y. paukščių apsaugai svarbioms vietovėms (Natūra 2000 vietovėms), kurioms mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“), ir plotams, kuriems mokama kompensacinė parama pagal minėto plano priemones „Kraštovaizdžio tvarkymo programa“ bei „Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programa“, taip pat medingųjų augalų (pvz., facelijų, barkūnų, esparcetų ir jų mišinių) plotams“. Pažymėjo, kad 2008-11-25 NMA buvo gautas pareiškėjo paaiškinimas, kuriame jis pripažino, kad ne visa minėta pieva atitiko GAAB reikalavimus. Pabrėžė, kad GAAB reikalavimų laikymasis yra vienas iš esminių bendrųjų reikalavimų, taikytinų visoms AGRO taisyklių reglamentuotoms programoms, todėl visi pareiškėjai, dalyvaujantys visose programose, vadovaujantis AGRO taisyklėmis, privalo atitikti šį reikalavimą. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2009-07-29 Agentūros raštu Nr. BR6-(10.51)-11452 „Dėl paramos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 m. neskyrimo“. Agentūra, priimdama 2009-07-29 sprendimą vadovavosi AGRO taisyklių nuostatomis, kuriose numatyta, kad jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Pareiškėjas teigia, kad už nustatytą pažeidimą sankcijos jam turėjo būti taikomos ne pagal minėtą teisės aktą, o vadovaujantis 2005 m. Taisyklėmis bei Metodika. Atkreipė dėmesį, kad sankcijų taikymą pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ numato AGRO taisyklės, o ne pareiškėjo nurodoma sankcijų skyrimo tvarka. 2005 m. Taisyklės nustato paramos skyrimą, tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Metodikos 1 p. taip pat nustatyta, kad šios Metodikos tikslas yra nustatyti sankcijų už GAAB reikalavimų pažeidimus taikymo žemės ūkio veiklos subjektams, pateikusiems paraiškas gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones ir kompensacinėms išmokoms už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas tvarką.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės patvirtino atsiliepime išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad skundžiamame 2009-07-29 Sprendime nurodyta 2009-03-12 patikra vietoje nebuvo atlikta, o skundžiamame 2009-10-02 Sprendime nurodyti 2008-10-23 patikros vietoje duomenys yra kitokie nei jie nurodyti pačioje patikros vietoje ataskaitoje. Mano, kad šie netikslumai sprendimuose yra neesminiai ir dėl to juos naikinti nėra pagrindo (žr. teismo posėdžio protokolą).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl 2009-11-19 Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) sprendimo Nr. 3R-221(2009/03-4R-313) (toliau – Komisijos sprendimas), Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, atsakovė, NMA) 2009-07-29 rašto Nr. BR6-(10.51)-11452 „Dėl paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 m. neskyrimo“ ir 2009-10-02 rašto Nr. BR6-(1.14)-13588 „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – Sprendimai) teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 6-11, 12-13, 14-15).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. reglamentuojama, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Taigi, nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.

Iš skundžiamo 2009-07-29 Agentūros sprendimo matyti, kad šiuo sprendimu pareiškėjui buvo nuspręsta neskirti paramos už 2008 m., nes 2009-03-12 Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyriaus atliktos patikros vietoje metu (patikros vietoje ataskaita Nr. AGRO/P-EKO-2552) nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma geros agrarinės būklės ir aplinkosaugos reikalavimų (toliau – GAAB), t. y. pievos nenušienautos. Vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004-11-03 įsakymu Nr. 3D-598 „Dėl Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2005 m. taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 9.2 p., pievos-ganyklos, taip pat daugiametės pievos-ganyklos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba/ir ne rečiau kaip kartą per metus (iki liepos 15 d.) nušienaujamos. Šis reikalavimas netaikomas vietovių su aplinkosaugos apribojimais (t. y. paukščių apsaugai svarbioms vietovėms (Natūra 2000 vietovėms), už kurias mokama kompensacinė parama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“), ir plotams, užkuriuos mokama kompensacinė parama pagal minėto plano Kraštovaizdžio tvarkymo programą bei Paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostos įrengimo pievoje bei ariamoje žemėje ir apsaugos nuo erozijos programą, taip pat medingųjų augalų (pvz., facelijų, barkūnų, esparcetų ir jų mišinių) plotams. Remiantis Taisyklių 42 p., jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Jei nusižengiama pakartotinai, parama nutraukiama, pareiškėjas netenka teisės pateikti, paraišką pagal priemonę vienerius ateinančius metus (Komisijos byla, b. l. 6-7, 18-19).

NMA 2009-10-02 priėmė kitą sprendimą, kuriame nurodė, kad atsakovė 2009-07-29 sprendime klaidingai nurodė patikros atlikimo datą, t. y. Agentūros Kontrolės departamento Utenos skyrius patikrą vietoje atliko 2008-10-23 (patikros vietoje ataskaita Nr. AGRO/P-EKO-2552). Patikros vietoje metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 nesilaikoma GAAB reikalavimų – pievos nenušienautos, taip pat minėtos patikros metu buvo nustatyta, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1 plotas mažesnis 39,58 proc. (deklaruota 10,05 ha, o patikros metu rasta 7,20 ha). Pažymėjo, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame lauke Nr. 1 pažeistas reikalavimų 9.2 p., pievos-ganyklos, taip pat daugiametės pievos-ganyklos turi būti geros būklės, naudojamos gyvuliams ganyti arba/ir ne rečiau kaip kartą per metus (iki rugpjūčio 1 d.) nušienaujamos. Daugiametes pievas ganyklas pareiškėjas turėjo nusišienauti iki rugpjūčio 1 d. Kadangi jis šio reikalavimo neįvykdė, todėl jam buvo pritaikytas Taisyklių 42 p., jei paramos gavėjas nesilaiko įgyvendinamos priemonės programos (-ų) reikalavimų, pažeidimo metais parama nemokama. Parama už 2008 m. nebus skirta. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Agentūros 2009-07-29 raštu (skundžiamu sprendimu), o apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus 2008-10-29 pranešimu Nr. 69 (Komisijos byla, b. l. 4-5, 20-21, 22-36).

Pareiškėjas 2009-11-05 su skundu dėl atsakovės sprendimų panaikinimo kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, b. l. 1-3).

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, sprendimu skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendime Komisija nurodė, kad įvertinus visas nustatytas aplinkybes, Komisija neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamus Agentūros sprendimus. Pareiškėjas 2008-10-23 patikroje dalyvavo, savo dalyvavimą patvirtino parašu, todėl jis turėjo galimybę susipažinti su patikros metu nustatytais neatitikimais (Komisijos byla, b. l. 218-223).

Iš 2008-10-23 patikros vietoje ataskaitos Nr. AGRO/P-EKO-2552 nustatyta, kad atlikus patikros užduotį, pamatavus atitinkamus laukus, rastas ploto trūkumas: bloke Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. B2 deklaruota 10,00 ha, rasta 9,60 ha; bloke Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. J1 deklaruota 8,31 ha, rasta – 7,70 ha. Taip pat rastas GAAB pažeidimas bloke Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. C1 – dalis pievos neganyta, nešienauta. Pažeisti su GAAB reikalavimai. Likusios pievos nuganytos arba nušienautos, šienas išvežtas. Laukai sužymėti riboženkliais. Laukai matuoti pagal pareiškėjo nurodytą vietą vadovaujantis riboženkliais ir natūraliomis ribomis (Komisijos byla, b. l. 22-35).

ABTĮ 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal minimo įstatymo 22 str. 1 d., skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Akcentuotina, kad pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais įrodymais, t. y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmę aplinkybių buvimą ar nebuvimą (ABTĮ 57 str.).

Be kita ko, pažymėtina, kad Agentūra yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo laikytis tiek bendrųjų teisės aktų, skirtų visiems viešojo administravimo subjektams, tiek specialiųjų teisės aktų, apibrėžiančių tik konkrečios institucijos veiklą, reikalavimų. Sprendimas patenka į viešojo administravimo sritį, todėl jam taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai.

VAĮ 3 str. 1 ir 2 p. įtvirtinti įstatymo viršenybę ir objektyvumo principai reiškia, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. VAĮ 8 str. 1 ir 2 d. nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės, jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius, toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A-03-750/2004; Nr. A-444-203/2005, Nr. A-556-549/2007, Nr. A-63-994/2008, Nr. A-556-1395/2008).

Vadovaudamasi sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, sudarančias pažeidimo faktinę pusę, bei tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu.

ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija, objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančius rašytinius įrodymus, skundžiamų sprendimų turinį, sprendžia, kad Agentūros sprendimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimti du individualūs teisės aktai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, tačiau juose nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, t. y. 2009-07-29 Agentūros sprendime nurodyta, kad patikra vietoje buvo atlikta 2009-03-12, tačiau byloje nėra jokių duomenų, apie tokios patikros atlikimą. Bylos duomenimis, patikra vietoje buvo atlikta 2008-10-23. Nors 2009-10-02 sprendime atsakovė nurodė, kad buvo padaryta klaida nurodant patikros atlikimo datą, tačiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs klaidų ištaisymo tvarką ir sąlygas (VAĮ 35 str.), kurios atsakovė nesilaikė. Atsakovė priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi 2008-10-23 patikros vietoje ataskaitoje Nr. AGRO/P-EKO-2552 nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo posėdyje atsakovės atstovės šių faktinių aplinkybių neginčijo. Komisijos sprendimas, kuriuo ji patvirtino atsakovės sprendimus, nors jų turinys neatitinka faktinių aplinkybių, taip pat negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad Komisijos ir Agentūros sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą. Atsakovės ir Komisijos veiksmai prieštarauja gero administravimo principui. Sprendimai, kaip individualūs administraciniai aktai, kuriuose išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimti pažeidžiant VAĮ 3 str. įtvirtintus principus ir 8 str. reikalavimus, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., jie naikintini. Pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkintinas. Pareiškėjo skundas dalyje įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą apskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka priklausančią išmoką už 2008 metus ir ją išmokėti pareiškėjui netenkintinas, kadangi skundžiami sprendimai panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, todėl atsakovė įpareigotina per nustatytą terminą priimti naują sprendimą (ABTĮ 88 str. 2 p. ).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo M. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2009-11-19 sprendimą Nr. 3R-221(2009/03-4R-313).

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-07-29 raštą Nr. BR6-(10.51)-11452 „Dėl paramos pagal kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ už 2008 m. neskyrimo“.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2009-10-02 raštą Nr. BR6-(1.14)-13588 „Dėl atsakymo į prašymą“.

Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos per įstatymo nustatytą terminą priimti naują sprendimą.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusMefodija Povilaitienė