Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Šiaulių rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Registrų centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, T. P., O. G., A. E. G.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie iškeltą bylą paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, tačiau daugiau suinteresuotų asmenų, kurie pageidautų būti įtraukti į bylą, neatsirado, teisių į minėtus pastatus niekas nepareiškė (122 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal Civilinio kodekso nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant šių sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68, 4.70 straipsniai); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Teismui konstatavus visas šias sąlygas valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnyje numatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo (t. y. pagal 1964 m. CK) ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, būtina išsiaiškinti, ar taikytinos Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostatos. Šioje teisės normoje nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro Šiaulių filialas nurodė, kad 2014-02-07 duomenimis nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, tualetas, esantys (duomenys neskelbtini) ir daiktinės teisės į juos neįregistruotos (54 b. l.). Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2013-12-03 rašte nurodo, kad ½ gyvenamojo namo ir ½ ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybei nuosavybės teise nepriklauso ir nėra įtraukti į bešeimininkių statinių sąrašą; duomenų, kad minėti statiniai yra savavališka statyba, Šiaulių rajono savivaldybės administracija neturi (4 b. l.).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos pareiškime išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja nekilnojamąjį turtą – dalį gyvenamojo namo ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) valdo nuo 1996 metų. Posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad prieš apsigyvendama namo dalyje, domėjosi, kam ši namo dalis priklauso. Jai pavyko sužinoti tik tiek, kad buvę tos namo dalies savininkai yra mirę, paveldėtojų nėra, moteris, kuri slaugė ir prižiūrėjo buvusią savininkę, jokių namo dokumentų neturėjo. Kitoje namo dalyje gyvena O. G., kuri taip pat nėra savininkė ir kuri sutiko, kad pareiškėja su šeima apsigyventų kitoje to paties namo dalyje.

Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimai.

Posėdžio metu apklausta liudytoja B. Č. paaiškino, kad namas esantis (duomenys neskelbtini) priklausė dviem savininkams. Dalis namo priklausė G. kitoje dalyje gyveno K., o vėliau - jos dukra O. L.. Namo savininkai yra mirę, kurį laiką name niekas negyveno. Šiuo metu vienoje namo pusėje gyvena O. G., kitoje – pareiškėja D. P., niekas daugiau pretenzijų į namą nereiškia. Liudytojas K. J. tai pat nurodė, kad vienoje namo pusėje gyveno K. su dukra, kita namo pusė priklausė G., namo savininkai yra mirę.

Gruzdžių seniūnijos teismui pateiktuose namų knygos išrašuose nurodoma, kad name nuo 1994 m. gyveno J. G. (miręs 2003 m.) ir O. G., kurie namų valdą nuomoja iš V. G. (42, 45 b. l.). V. G. mirė (duomenys neskelbtini)66 b. l.), jo palikimą priėmė A. E. G., kuriai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į investicinius čekius (130 b. l.). O. G. (šiuo metu gyvenanti dalyje namo) ir A. E. G. (dalies namo galimo savininko paveldėtoja) įtrauktos dalyvauti byloje suinteresuotais asmenimis, joms išsiųsti procesiniai dokumentai (101, 181 b. l.), tačiau atsiliepimų į pareiškimą teismas negavo.

Namų knygos išrašuose taip pat nurodoma, kad namo gyventoja O. L. mirė 1995 m. (44 b. l.).

Gruzdžių seniūnijos 2013-11-18 pažymoje apie gyvenamą vietą nurodoma, kad D. P. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 1996 m., naudojasi ½ gyvenamojo avarinio namo ir ūkinio pastato, pagal galimybę remontuoja pastatus ir tvarko aplinką (6 b. l.). Pareiškėja 1998-11-16 sudarė elektros energijos pirkimo sutartį (18 b. l.), nuo 1999 m. ji su šeima įrašyti į namų knygą kaip namo (duomenys neskelbtini) ( 46 b. l.). Nacionalinės žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2013-11-29 pažymoje nurodo, kad pareiškėja įrašyta į žemės naudotojų sąrašus ir apmokestinta žemės nuomos mokesčiu pagal faktinį naudojimą už 0,05 ha žemės plotą (namų valda), esantį (duomenys neskelbtini) (12 b. l.).

Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) yra suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai – jiems atlikti kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai (25-32 b. l.).

Remiantis CK 4.57 str. 2 d., 4.58 str. 2 d., nekilnojamasis turtas pripažįstamas bešeimininkiu, kai pagal mokesčių inspekcijos prašymą teismas priima sprendimą. Šiuo metu toks sprendimas nėra priimtas, VMI nesikreipė dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu.

Taigi nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruoti jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad pareiškėja D. P. nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini) kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, bet turtą valdė kaip savą nepertraukiamai ir sąžiningai, t. y. būdama pagrįstai įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į įgyjamą nekilnojamąjį daiktą, daugiau nei 10 metų, t.y. nuo 1996 m., atvirai ir nepertraukiamai valdė ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, atliko būtinus veiksmus, siekiant šį nekilnojamąjį turtą išlaikyti ir išsaugoti. Šias aplinkybes patvirtino byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. Č. ir K. J., nurodę, kad pareiškėja yra jų kaimynė, ir kiek jie prisimena, pareiškėja jau daugiau nei dešimt metų gyvena name, bei jį valdo - turtą sutvarkė, įvedė elektrą. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kai pareiškėja valdė nekilnojamąjį turtą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktai neįregistruoti kitų asmenų vardu.

Vertinant byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatytinas faktas, kad pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį Šiaulių r., Gruzdžiuose, Vingių g. 4.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini):

šulinį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.