Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-31 · Byla Nr. Ik-866-142/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-31
Bylos Nr.
Ik-866-142/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01074-2011-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Halina Zaikauskaitė, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
D. V.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-866-142/2012Proceso Nr. 3-61-3-01074-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irenos Paulauskienės, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. (toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (b. l. 1-7), kuriame prašo: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM, atsakovė) 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. SD-3031; 2) solidariai priteisti iš VRM ir Lietuvos valstybės 1652,15 Lt neišmokėtos valstybinės pensijos. Skunde pareiškėja taip pat prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - Laikinasis įstatymas) nuostatų, susijusių su valstybinių pensijų mažinimu, konstitucingumą. Dėl šio pareiškėjos prašymo byla buvo sustabdyta (b. l. 49-50).

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutinka su jai nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažinta valstybine pensija. Paaiškina, kad VRM 1993 m. vasario 1 d. įsakymu jai buvo paskirta 769,97 Lt dydžio valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio 1 d. atsakovė mokėjo sumažintą 656,40 Lt dydžio pensiją, 2010 m. lapkričio mėnesį gavo sumažintą 492,11 Lt dydžio valstybinę pensiją, nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki šiol jai buvo mokama sumažinta 361,80 Lt dydžio valstybinė pensija. Pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. kreipėsi į atsakovę dėl sumažintos pensijos grąžinimo, tačiau VRM 2011 m. balandžio 28 d. atsakyme Nr. SD-3031 nurodė, kad neišmokėtos valstybinės pensijos dalis jai nebus grąžinta. Pareiškėja nurodo, kad nedirba ir pensija yra vienintelis pajamų šaltinis. Pareiškėja mano, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuriomis remiantis buvo mažinamos valstybinės pensijos, prieštarauja Konstitucijai, pažeidžia teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Valstybei nustačius minėtą teisinį reguliavimą, pareiškėja negavo dalies valstybinės pensijos, t. y. pajamų, kurias būtų gavusi, jeigu neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Taigi pareiškėja patyrė nuostolių, kurių dydis lygus negautoms pajamoms – neišmokėtai valstybinės pensijos daliai.

Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Teisme 2012 m. lapkričio 23 d. gautas pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 60). Prašyme pareiškėja prašo priteisti visą iki bylos galutinio sprendimo priėmimo jai priklausančią neišmokėtos valstybinės pensijos dalį.

Atsiliepimas

Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 19-21) su pareiškėjos skundu nesutinka.

Paaiškina, kad VRM neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi Laikinasis įstatymas, kuriuo remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjos valstybinė pensija, galiojo ir nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Todėl pareiškėjos skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Taip pat nurodo, kad pareigūnų ir karių pensija pareiškėjai buvo perskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, atsakovės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu. Todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę dėl žalos atlyginimo.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (b. l. 62-63).

Atsiliepimas

Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime (b. l. 31-33) prašo pareiškėjos skundą atmesti. Paaiškina, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip, negu nustato įstatymas.

Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja kelia ginčą dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. sumažintos jos valstybinės pensijos. Nustatyta, kad pagal VRM išvadą Nr. II827, patvirtintą vidaus reikalų ministro 1993 m. kovo 29 d. (b. l. 34), pareiškėjai nuo 1993 m. vasario 1 d. neterminuotai paskirta valstybinė pensija. Dėl nuo 2010 m. sausio 1 d. neišmokėtos valstybinės pensijos grąžinimo pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. skundu-prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą (b. l. 39). VRM 2011 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 1D-3031-(2) paaiškino pareiškėjai, kad jos pensija sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi pagal 1 priede nurodytą formulę pritaikius koeficientą. Nurodė, kad Laikinajame įstatyme nenumatytas sumažintų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų kompensavimas. Remdamasi tuo atsakovė padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 40-41).

Taigi pareiškėjos pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiuota tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. VRM pateikė teismui 2012 m. lapkričio 14 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) apie pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėtą valstybinę pensiją ir paaiškino, kad pareiškėjai paskirta valstybinė pensija pagal 2009 m. gruodžio 8 d. redakcijos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nebuvo ribojama (b. l. 58-59). Teismui nėra pagrindo abejoti pateiktos pažymos duomenimis, nes institucijos atsakingi darbuotojai pateiktų duomenų teisingumą patvirtino savo parašais, pareiškėja ir neginčija jai mokėtos valstybinės pensijos dydžio, skunde pati nurodė, kad nedirba.

Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą, jame buvo nustatyta socialinių išmokų (tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtą valstybinę pensiją, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendrą sumą tiek tais atvejais, kai ši išmoka (išmokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų išmokų dydį, gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Konstitucinis Teismas pažymėjo kad pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 29, 52 straipsnius, konstitucinį teisinės valstybės principą, susidarius ypatingai situacijai (inter alia dėl ekonomikos krizės) mažinant valstybines pensijas įstatymų leidėjui pareiga numatyti susidariusių praradimų kompensavimo asmenims, kuriems valstybinė pensija buvo paskirta ir mokama, mechanizmą atsiranda tuomet, kai valstybinė pensija mažinama dideliu mastu. Atsižvelgdamas į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendra suma pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, tai konstatavus, nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto valstybinės pensijos, taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų bendros sumos perskaičiavimo (sumažinimo) sumažėjo iki tokio perskaičiavimo (sumažinimo) paskirtos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tai, jog nutarime pripažinta, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d., 2010 m. lapkričio 12 d. redakcijos) tiek, kiek ji apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieštaravo (-auja) Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, savaime nereiškia, kad Konstitucijai prieštarauja ir Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuojamos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuota teisėtai ir pagrįstai. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir VRM 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo Nr. 1D-3031-(2) panaikinimo.

Byloje tarp šalių yra susiklostę ne civiliniai prievoliniai, bet atitinkami valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisiniai santykiai. Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjai neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turi būti taikomos šių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos. Būtent iš valstybinių pareigūnų ir karių pensijų mokėjimo teisinio santykio, iš šio santykio kylančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjos reikalavimas. Todėl pareiškėjos argumentai, kad dėl valstybinės pensijos dalies neišmokėjimo jai buvo padaryta turtinė žala, yra nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu

nusprendė:

Pareiškėjos D. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Irena PaulauskienėLiudmila ZaborovskaHalina Zaikauskaitė