- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2A-158-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Zina Mickevičiūtė (pirm.), Laimantas Misiūnas (pran.), Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- UAB „Agaras“
- Ieškovas
- K.
- Trečiasis asmuo
- ŽŪB „Draugystė“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Zinos Mickevičiūtės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Agaras“ apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-591-830/2009 pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovui UAB „Agaras“, trečiajam asmeniui ŽŪB „Draugystė“ dėl nuostolių priteisimo atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas K. D. 2009-04-06 su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Agaras“ 6559,41 Lt nuostolių, patirtų dėl krovinio praradimo ir jo utilizavimo, 5 procentus palūkanų nuo 6559,14 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad pagal 2008-12-31 veislinio gyvūno pirkimo – pardavimo sutartį nusipirko iš trečiojo asmens ŽŪB „Draugystė“ vieną bulių ir keturias telyčias už 30 798 Lt sumą, atsiskaitant išankstiniu pavedimu. Atsakovas UAB „Agaras“ įsipareigojo pristatyti ieškovui priklausančius gyvulius, viso 3 733 kg svorio. 2009-01-11 krovinys buvo pakrautas į UAB „Agaras“ priklausantį transportą – bandovežį, kurį vairavo vairuotojas S. J.. 2009-01-11 atvežus krovinį į paskirties vietą, bandovežyje buvo rastas gulintis negyvas bulius, surašytas nugaišusio gyvulio gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktas. Parduodami gyvuliai buvo sveiki, todėl vežėjas (atsakovas) atsako už krovinio neišsaugojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2009-11-24 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo UAB „Agaras“ 6 559,41 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentus palūkanų nuo 6 599,41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme 2009-05-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (krovinio gavėjas) susitarė su atsakovu dėl krovinio (vieno buliaus ir keturių telyčių) vežimo, 2009-01-11 vežėjas iš ŽŪB „Draugystė“ priėmė vežti 5 galvijus pagal 2009-01-10 važtaraštį (b.l. 11), galvijai buvo vežami specialiai pritaikytu bandovežiu VOLVO FH12, v.n. (duomenys neskelbtini). Ieškovui buvo pristatytos 4 telyčios ir 1 nugaišęs bulius. 2009-01-12 Gaišenos, patologinės medžiagos anatominio tyrimo akte Nr. 1 nustatyta patologinė anatominė diagnozė (nozologinė): šonkaulių lūžis, kraujavimas poodyje, byloje tikroji gyvulio (buliaus) mirties priežastis nenustatyta. Liudytojais gydytojai veterinarai A. S., P. I.. M. Š. nurodė, kad gyvulys galėjo kristi nuo skausmo arba streso, sužalojimus ties mente galėjo sukelti sumušimai (kurie galėjo atsirasti tiek kraunant gyvulį, tiek ir vežant jį), o šonkauliai galėjo lūžti gyvūnui krintant. Iš automobilio, kuriuo buvo vežami galvijai, tachometro parodymų nustatyta, kad vairuotojas viršijo greitį, t.y. didžiąją dalį kelio važiavo didesniu nei leidžiama greičiu – apie 90 km/h , o ne 70 km/h ar 80 km/h (Kelių eismo taisyklių 175.4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso (toliau - KTK) 31 straipsniu, krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje, taigi atsakovas priėmė krovinį 2009-01-11, 13 val. 30 min. Vežėjas atsako už krovinio praradimą nuo krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui, ir tokiu atveju jo kaltė yra preziumuojama. Pagal 2008-12-15 nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto mėginių lydraštį ir pagal 2008 m. gruodžio 19 d. - 22 d. veterinarijos gydytojo P. I. tuberkulinizacijos rezultatų duomenis perkami – parduodami galvijai buvo sveiki. Liudytojo vairuotojo S. J. paaiškinimas, kad kraunant gyvulius bulius buvo užšokęs ant gardo įvertintas kritiškai, nes jis priimdamas krovinį, t.y. pasirašęs važtaraštyje, jokių pastabų važtaraštyje nepareiškė (KTK 31 str. 2 d.), pirminio paaiškinimo metu nurodė, kad gyvuliai buvo pakrauti saugiai (b.l. 42). Gyvulį pakrovę ŽŪB „Draugystė“ darbuotojai J. M., V. Č., L. V. nurodė, kad bulius pakrovimo dieną buvo ramus ir pakrautas saugiai. Todėl teismas padarė išvadą, kad 5 galvijai buvo pakrauti tinkamai ir pakrovimo metu jie buvo sveiki. Byloje teismas nenustatė įstatyme numatytų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti atsakovą nuo atsakomybės. Atsakovas, priėmęs krovinį bei pradėjęs vykdyti vežimą, privalėjo užtikrinti krovinio saugumą ir veždamas jį, kaip savo srities profesionalas (turintis vežamų gyvūnų prižiūrėtojo kompetencijos pažymėjimą, b.l. 38, baigęs specialius kursus, b.l. 39), nuolat užsiimantis gyvulių pervežimu už atlygį, iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos faktoriams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Atsakovas neįrodė, kad krovinio praradimo aplinkybių jis negalėjo išvengti ir šių aplinkybių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Teismas ištyręs bylos aplinkybes, darė išvadą, jog krovinys buvo prarastas dėl vežėjo kaltės. Atsakovas neginčijo, kad ieškovo dėl krovinio dalies praradimo patirti nuostoliai sudarė 6500 Lt (be PVM) dėl buliaus kritimo ir 59,41 Lt dėl buliaus utilizavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Agaras“, jo atstovė apeliacinės instancijos teisme prašė Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas, atstovė nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu dėl šių argumentų:
1) Siekiant taikyti fizinio ar juridinio asmens civilinę atsakomybę, būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, t.y. asmens neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos sąlygos, civilinės atsakomybės taikymas yra negalimas. Šiuo atveju nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp bandovežio vairavimo vietomis vos didesniu nei leistina greičiu ir atsiradusios žalos, t.y. buliaus nugaišimo. Buliaus mirties priežastis nebuvo nustatyta, o liudytojai veterinarai patvirtino, jog buliaus sužalojimai galėjo atsirasti dėl sumušimu, kurie galėjo atsirasti tiek gyvulį vežant, tiek pakraunant. Minėti sužalojimai negalėjo atsirasti vežimo metu, nes visi kiti tuo pačiu bandovežiu vežti pačios veislės galvijai buvo nugabenti saugiai, pristatyti be jokių sužalojimų. Be to, bulius pas ieškovą buvo atvežtas jau visiškai susitingęs, todėl darytina išvada, kad bulius nugaišo gabenimo pradžioje dėl pakrovimo metu patirtų sužalojimų ir streso arba dėl to, kad buvo nusilpęs, o ne dėl vežimo sąlygų. Taigi neįrodžius priežastinio ryšio tarp vairuotojo veiksmų ir žalos, civilinės atsakomybės taikymas atsakovui yra negalimas.
2) Pagal CK 6.820 str. 1 d. vežėjas atsako už krovinio neišsaugojimą po krovinio priėmimo iki jo išdavimo gavėjui. Atsakovo vairuotojas važtaraštį pasirašė tik tuomet, kai galvijai buvo pakrauti į bandovežį, taigi atsakovas tapo atsakingu už galviju transportavimą tik nuo važtaraščio pasirašymo momento ir neatsako už asmenų, kurie pakrovė galvijus, atliktus veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad bulius jo pakrovimo metu bandė iššokti iš bandovežio ir tuomet galėjo susižaloti. Šiuo atveju dėl tokio buliaus susižalojimo atsakomybė turėtų būti taikoma trečiojo asmens darbuotojams, nes jie vesdami pakrauti telyčias į bandovežio sekciją pro pat sekciją, kurioje buvo pakrautas bulius, pasielgė neapdairiai, dėl ko bulius, pamatęs telyčias, bandė iššokti iš bandovežio ir galimai susižalojo. Pirmos instancijos teismas šiuos vairuotojo paaiškinimus vertino kritiškai, nepagrįstai nurodydamas, kad vairuotojas priimdamas krovinį ir pasirašydamas važtaraštyje, dėl krovinio būklės nepareiškė jokių pastabų. Pažymėtina, kad nors bulius pakrovimo metu buvo užšokęs ant gardo, jokių išorinių jo sužalojimo žymių nesimatė, tai patvirtina ir vėliau surašytas gaišenos patologinis aktas, kuriame nurodyta, kad ant buliaus jokių išorinių sužalojimo žymių nesimatė. Todėl atsakovo vairuotojas dėl buliaus būklės važtaraštyje jokių pastabų nepareiškė ir priėmė jį transportavimui.
Atsiliepimas
3) atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bulius gabenimo dieną buvo apžiūrėtas veterinaro, kuris nustatė, jog bulius yra visiškai sveikas bei gali būti transportuojamas. Teismui nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie minėtą aplinkybę. Teismui buvo pateiktas tik 2008 m. gruodžio 19 -22 d. galvijų tuberkulinizavimo aktas, kuris patvirtina, kad galvijai nesirgo tuberkulioze ir pagal 2008-12-16 paimtus mėginius buvo nustatyta, jog galvijai nesirgo galviju brucelioze (sutrumpinimas - GB) bei galviju leukoze (sutrumpinimas - GLV). Tuberkulinizavimo tyrimas ir kiti tyrimai buvo atlikti prieš mėnesį iki buliaus transportavimo, todėl šių tyrimų duomenys pasenę ir nagrinėtinu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to jie patvirtina tik tai, kad bulius nesirgo tuberkulioze, brucelioze, leukoze, tačiau nepatvirtina, kad bulius nesirgo kitomis ligomis, dėl kurių galėjo neištverti transportavimo. Patologinio gaišenos tyrimo metu nebuvo tiriama, ar galvijas nebuvo nusilpęs dėl ligos. Vieninteliai akivaizdžiai buliui pasireiškę sužalojimai, t.y. šonkauliu lūžiai, atsirado ne dėl jo transportavimo, o nugaišusiam buliui kritus ant bandovežio grindų. Atsakovas galvijus transportavo specialiai jų transportavimui pritaikytu transportu, transportavimą atliko kvalifikuotas darbuotojas, kiti vežti galvijai buvo atgabenti visiškai sveiki. Taigi šiuo atveju nenustačius tikslios buliaus gaišimo priežasties, t.y. kokiu momentu ir nuo ko tiksliai jis nugaišo, atsakovui civilinė atsakomybė buvo pritaikyta nepagrįstai.
4) Pagal CK 6.820 str. 1 d. atsakomybė už krovinio apgadinimą ar sunaikinimą vežėjui gali būti taikoma tik tuomet, kai yra nustatomos dvi aplinkybės: 1) krovinys buvo apgadintas arba sunaikintas būtent tuo metu, kai jis buvo vežamas vežėjo; 2) minėtos pasekmės atsirado būtent dėl vežėjo kaltu veiksmų, o ne dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo kontroliuoti. Nagrinėjamu atveju primoji aplinkybė buvo įrodyta, tačiau antroji aplinkybė neįrodyta, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog bulius žuvo būtent todėl, kad bandovežis vietomis važiavo vos keliais kilometrais viršydamas greitį. Taigi, neįrodžius šios aplinkybės, Atsakovui negalėjo būti taikoma ir civilinė atsakomybė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas K. D. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 6.820 str. vežėjas atsako už krovinio ar bagažo neišsaugojimą, po krovinio ar bagažo priėmimo iki jų išdavimo gavėjui ar kitam įgaliotam asmeniui, jeigu neįrodo, kad krovinys ar bagažas buvo visiškai ar iš dalies prarastas, ar sužalotas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti ir kurių pašalinimas nuo jo nepriklausė. Atsakovas UAB „Agaras" pirmos instancijos teisme šių aplinkybių neįrodė, taip pat nėra pagrindo keisti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-24 sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė šias turinčias reikšmės bylai aplinkybes:
1. 2009-01-12 Gaišenos, patologinės medžiagos anatominio tyrimo akte Nr. 1 nustatyta pataloginiai anatominiai pokyčiai: liežuvis išlindęs iš burnos, išorinių sužeidimų nesimato, paodyje kairėje pusėje prieš ir už mentės kraujostrūvos, lūžę kairės pusės VI, VII ir VIII šonkauliai, arčiau krūtinkaulio. Šonkaulio lūžio vietoje raumenyse kraujosruvų nėra. Taškiniai pakraujavimai tik po pliaura. Širdies spindyje kraujo nėra. Patologinė anatominė diagnozė (nozologinė): šonkaulių lūžis, kraujavimas poodyje (b.l.12);
2. Liudytojas gydytojas veterinaras A. S. teisme paaiškino, kad jis tyrė pastipusį bulių, surastus patologinius pakitimus surašė akre. Liudytojas patvirtino, kad išorinių sužeidimų, įbrėžimų, įdrėskimų nerado. Liežuvis iškritęs rodo uždusimą, tai reiškia, kad širdis išstūmė visą kraują ir gyvulys užduso. Dėl to gali būti kaltas stresas, skausmas. Liudytojas patvirtino, kad šonkauliai nebuvo sužaloję vidaus organų (b.l.100-101);
3. Liudytojas gydytojas veterinaras M. Š. teisme paaiškino, kad jis stebėjo buliaus skrodimą, kurį atliko A. S. ir P. I.. Liudytojo nuomone, gyvulys krito nuo streso, nes jokių organų pakitimų skrodimo metu nebuvo nustatyta, o dėl lūžusių šonkaulių gyvulys kristi negali, bet šie lūžiai gali iššaukti skausmą (b.l. 101-102);
4. Liudytojas gydytojas veterinaras P. I. teisme paaiškino, kad jis kartu su veterinaru A. S. atliko buliaus skrodimą ir surašė aktą. Skrodimo metu rado lūžusius šonkaulius, o bulius krito, liudytojo nuomone, nuo streso. Stresas galėjo atsirasti nuo reakcijos į aplinką, į skausmą. Liudytojas galvoja, kad šonkaulių lūžių vietoje esantis nedidelis kraujavimas rodo, kad šonkauliai lūžo prieš širdies sustojimą, nes nebuvo išstumta pakankamai kraujo (b.l. 103-104).
5. atsakovo UAB „Agaras“ atstovas R. Š. teisme tvirtino, kad nugaišęs Šarolė bulius bandovežyje buvo vežamas nepririštas, nes jis „yra laisvas augintas ir jo nepririši“ (b.l.93). „Jų pririšti negalima, nes jie auginami laisvi (b.l. 95).
6. 2007-03-05 Kelių transporto priemonės įvertinimo aktu nustatyta, kad automobilis VOVO FH12 valst, Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas tinkamu vežti galvijus, o jeigu gyvūnus reikia pririšti, virvės, grandinės arba kitos priemonės yra pakankamai tvirtos, kad įprastinėmis vežimo sąlygomis nenutrūktų (b.l.115-118).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad ieškovo įgyto Šarolė veislės buliaus kritimo priežastis yra ne vien dėl jo patirtų šonkaulių lūžimo, o dėl patirto streso šio gyvulio transportavimo metu (išgąstis dėl gabenimo, patirtas skausmas dėl lūžusių šonkaulių), daro išvadą, kad krovinio vežikas – atsakovas nesiėmė kaip atitus ir rūpestingas vežėjas visų būtinų priemonių galimos rizikos išvengimui, tai yra vežė bulių ir karves jų nepririšęs specialiais apynasriais. Tokia pareigą atsakovas vežėjas turėjo įvertindamas ypač jautrią Šarolė veislės galvijų būseną bei didelį vežamo buliaus svorį – 916 kg (b.l.10). Pervežamo buliaus didesnis jautrumas aplinkos pokyčiams bei didelis svoris reikalauja ypač atidaus požiūrio ir papildomų rūpinimosi priemonių negu, kad vežant kitų rūšių galvijus, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta buvus būtinu atsakovui UAB „Agaras“ imtis papildomu priemonių šių galvijų pervežimui, tai yra panaudoti apynasrius galvijų pririšimui, kas galvijams suteikia stabilumą vežimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitos tuo pačiu bandovežiu vežtos 4 Šarolė veislės karvės nebuvo apynasriais pririštos, o tik atskirtos 1,3 – 1,5 m aukštyje esančia metaline detale nuo buliaus (b.l. 69). Toks nepririštų gyvulių atskirimas neapsaugo galvijų nuo susižalojimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors galvijus į bandovežį įvedė trečiojo asmens ŽŪB „Draugystė“ darbuotojai, tačiau kaip gabenti galvijus (juos pririštus apynasriais arba nepririštus, atskirtus ar neatskirtus vienus nuo kitų) nusprendė galvijų gabentojas-atsakovas, nes byloje nėra įrodymų, kad buvo susitarta kitaip.
Atsakovo UAB „Agaras“ atstovo R. Š. tvirtinimas, kad Šerolė veislės buliaus negalima pririšti yra niekuo nepagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas tokius teiginius pripažįsta nepagrįstais ir klaidinančiais, nes praktikoje gabenant veislinius galvijus veislei, o ne skerdimui, atidus ir rūpestingas gabentojas gabena galvijus pririštus.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovo bendrovės vairuotojas, veždamas ieškovo nupirktus veislinius galvijus, galvijų nepririšdamas specialiu apynasriu ir vežimo metu keletą kartų viršydamas leistiną šios kategorijos automobiliui greitį, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas, gabendamas tokio pobūdžio specifinį krovinį kaip veisliniai galvijai, todėl atsakovas UAB „Agaras“ yra kaltas ir atsakingas už šio krovinio neišsaugojimą po jo priėmimo iš trečiojo asmens darbuotojų (CK 6. 820str.1d.) ir ši išvada buvo pakankam pirmosios instancijos teismui tenkinti ieškinį.
Apeliacinio skundo motyvai nėra pakankamai pagrįsti ir teisiškai reikšmingi, kad būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą:
1. motyvas, kad bulius buvo tikrintas tik 2008-12-1-22, o patologinio gaišenos tyrimo metu nebuvo tikrintas ar nebuvo nusilpęs dėl kokios nors ligos nėra pakankamai pagrįstas, nes patologinio gaišenos tyrimo metu bei teismo posėdyje apklausti liudytojais trys veterinarai nenurodė nustatę kokių nors kritusio galvijo ligos ar nusilpimo požymių;
2. motyvas, kad atsakovas galvijus transportavo specialiai jų transportavimui pritaikytu transportu, o transportavimą atliko kvalifikuotas darbuotojas yra tik formaliai teisingi, nes apeliacinės instancijos teismas jau nurodė, kad galvijai buvo gabenami nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nes jie nebuvo pririšti prie bandovežio sienos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovui priklausančio bandovežio aukštis nėra reguliuojamas pagal gabenamų galvijų dydį, todėl buvo realios galimybės galvijams šokti į viršų ir susižaloti atsitrenkiant į bortus arba vieni kitus, ypač, kai galvijai buvo vežami nepririšti;
3. tai, kad kiti keturi galvijai ieškovui buvo nugabenti sveiki, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės ir kaltės dėl netinkamai nugabento buliaus, kuris gabenimo metu dėl patirto streso nugaišo.
Virš aptartasis motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pakankamo pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nuta r i a:
Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą