Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-582-478/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-17
Bylos Nr.
1S-582-478/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18520-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Jakubonienė, Jurgis Kiškis, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
I. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-582-478/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18520-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgio Kiškio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo I. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundas ir pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutariant netaikyti nuteistajam I. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. B. nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje padarymą, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir I. B. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu ir I. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 4 (ketveriems) metams. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d., jos pabaiga – 2023 m. kovo 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas, tekindamas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, Komisijos nutarimą pakeitė ir nutarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam netaikyti. Apylinkės teismas konstatavo, jog nors nuteistasis I. B. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pažanga dar nėra tokia pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.

Šalies argumentai

3. Skunde apygardos teismui nuteistasis I. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą atmesti ir Komisijos 2021 m. liepos 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos palikti galioti nepakeistą.

3.1. Skunde nurodoma, kad Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nustatyta teigiama aplinkybių visuma, leidžianti daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas. Nuteistasis nesutinka su skundžiamos nutarties argumentu, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos reikia vertinti paskutinės nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, ankstesnius teistumus ir teigia, jog tai prieštarauja pagrindinei teisinei normai, jog už padarytus nusikaltimus antrą kartą nebaudžiama. Nuteistasis mano, kad vertinant nuteistojo pasiruošimai lygtiniam paleidimui, išimtinai vertintinas nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje ir įvykę pokyčiai, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. I. B. vertinimu, svarbu atsižvelgti į tai, jog Komisija, priimdama sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistojo atžvilgiu, turėjo galimybę objektyviau vertinti jo pasiektus pokyčius, vadovaudamasi tiesiogiai nuteistąjį stebėjusių resocializacijos specialistų išvadomis ir charakteristikomis. Anot nuteistojo, teismas, spręsdamas tenkinti ar atmesti prokuroro skundą, iš pataisos įstaigos gautą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą priešpastatė prokuroro skunde išdėstytiems formalaus pobūdžio argumentams. Nurodoma ir tai, kad prokuroro skunde yra daug klaidų ir neatitikimų dėl nuteistojo rizikos vertinimo ir jam nustatytų balų, taip pat dėl dinaminių balų skaičiaus, kuriais, be kita ko, vadovavosi ir skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas.

3.2. Analizuodamas prokuroro skundo argumentus nuteistasis nurodo, jog prokuroras hiperbolizavo ir sureikšmino vieną nuteistojo gautą nuobaudą, kuri, anot nuteistojo, yra formalaus pobūdžio ir labiau rodo jo neatidumą ir išsiblaškymą nei piktybinį taisyklių nesilaikymą. Teigia, jog kitų taisyklių pažeidimo atveju nuteistajam nuobauda nebuvo skirta, todėl mano, kad teiginys, jog jis bausmės atlikimo metu pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, negali būti vartojamas daugiskaita. Pažymi ir tai, jog, prokuroro teigimu, ankstesnės nuteistajam skirtos bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, tačiau, pasak I. B., laisvės atėmimo bausme jis nuteistas pirmą kartą, o kitokių bausmių skyrimas negali būti lyginamas su laisvės atėmimo bausme. Anot skundą pateikusio nuteistojo, nei skundą dėl Komisijos nutarimo pateikęs prokuroras, nei skundą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nuteistasis yra charakterizuojamas teigiamai, o jo teigiamas elgesys buvo įvertintas paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis. Anot I. B., šis jam parodytas pasitikėjimas pasiteisino ir sudarė sąlygas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

3.3. Apibendrindamas skundo argumentus, nuteistasis teigia, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis ir nepagrįsta, netinkamai argumentuota, pažeidžianti baudžiamojo proceso ir kitų teisė aktų reikalavimus bei savo esme yra tik formali, apsiribojanti tik formaliais bendro pobūdžio argumentais, kurie nėra pakankamai individualizuoti ir neatspindi mąstymo ir vertybinių nuteistojo pokyčių.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į nuteistojo I. B. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. B. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenimis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip, nei juos vertina nuteistasis ar Komisija, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo tenkintas prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, jį pakeičiant.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

7. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad I. B. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau tam, kad jis galėtų būti išleistas į laisvę anksčiau laiko, vien to nepakanka. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, daroma išvada, jog I. B. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindo.

8. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais I. B. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo Komisijos rekomendacijas, taip pat individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, iš gaunamų pajamų už darbą pataisos įstaigoje nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus pagal priteistus civilinius ieškinius. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos I. B. išėjus į laisvę nėra. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį jis du kartus skatintas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis lankosi pas Resocializacijos skyriaus psichologus individualiose konsultacijose dėl to, kad laisvėje turėjo priklausomybę ir piktnaudžiavo alkoholiu bei psichotropinėmis medžiagomis. Taip pat baigė grupę, skirtą nuteistiesiems, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo, dalyvavo Anoniminių narkomanų atviruose užsiėmimuose. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą jo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

9. Vertinamu atveju teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo skundo argumentais ir pažymi, kad pagal naujai galiojančią įsakymo „Dėl Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ redakciją, Socialinio tyrimo išvadoje nebepateikiamas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas, taip pat nebenurodomas dinaminių ir statinių balų skaičius. Todėl tiek skundą dėl Komisijos nutarimo pateikęs prokuroras, tiek ir jo skundą tenkinęs apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistajam nustatytus nusikalstamo elgesio rizikos balus. Vis tik, tai, aukštesniojo teismo vertinimu, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti ir Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam I. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos palikti galioti nepakeistą. Kadangi be nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balo Socialinio tyrimo išvadoje pateikiama ir kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie sudaro pagrindą abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad Komisijai nuteistasis pristatomas nebe pirmą kartą. Pirmojo svarstymo metu buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistojo I. B. atžvilgiu, kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas buvo 83 balai, ir jis buvo priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad I. B. rizika kito šiose srityse: išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; piktnaudžiavimas narkotikais; emocinė gerovė; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesy bei nuostatos. Tačiau net ir įvertinus tai, kad minėtose pakartotinį nusikalstamą elgesį didinančiose srityse buvo tam tikri pokyčiai, nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis tik ir šiuo metu yra priskiriama vidutinei. Tokiu atveju, būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtas elgesio normas, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

11. Nors nuteistasis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra mažėjanti, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad žvelgdamas atgal į situaciją, dėl kurios atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis tik iš dalies geba įvardinti naujus problemos sprendimo būdus, be to, jiems trūksta gilesnės analizės. Nors nuteistasis ir suvokia, kad sukčiavimai ir smurto panaudojimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau įvardina tik tas pasekmes, kurios yra susijusios su jo paties asmeniu (finansiniai nuostoliai, laisvės atėmimo bausmė, laiko praradimas, neigiamas žmonių požiūris į jį, potencialūs sunkumai ieškantis darbo ir kt.). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma ir tai, kad iki suėmimo nuteistasis vartojo kanapinius narkotikus ir amfetaminą 2-3 kartus per savaitę, be to, paties nuteistojo teigimu, alkoholį jis pradėjo vartoti nuo 14 metų. Nors būdamas pataisos įstaigoje nuteistasis ir siekia spręsti problemas su narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimu, tačiau, teismo vertinimu, ankstyvu asmens amžiaus laikotarpiu susiformavusios priklausomybės bei sistemingas šių medžiagų vartojimas gali būti vienas iš veiksnių, kuris paskatins nuteistąjį ir vėl nusikalsti.

12. Vertinant nuteistojo galimybes įsidarbinti ir atlyginti civiliniams ieškovams priteistas sumas, teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje dirba ir civilinius ieškinius dengia iš pataisos įstaigoje gaunamo darbo užmokesčio. Tačiau nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai, lyginant juos su atlyginta žala, yra gana dideli. Finansinis nuteistojo nestabilumas vertintinas ir jo padarytų nusikaltimų kontekste pažymint, jog I. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka už turtinių nusikaltimų padarymą, kurie neabejotinai buvo padaryti siekiant asmeninės naudos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, laisvėje nuteistasis buvo bedarbis, legaliai dirbo tik apie mėnesį ir supratęs, jog antstoliai areštavo dalį atlyginimo, darbą metė. Paminėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą atidžiau vertinti nuteistojo galimybę tolimesnę laisvės atėmimo bausmę atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Juo labiau, kad nuteistas, nors ir pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, tačiau anksčiau teistas ne kartą, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų darymą bei, žinodamas apie jo atžvilgiu vykdomus išieškojimus, sąmoningai išėjo iš darbo, vengdamas savo pareigos atlygtini padarytą žalą, o tai rodo, kad I. B. nesugeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtais veiksmais sukeltas pasekmes. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad nuteistasis, priimdamas sprendimus, yra linkęs remtis savo asmeniniu patyrimu, kas neabejotinai sudaro pagrindą nuteistojo teiginius dėl siekių laisvėje įsidarbinti ir atlyginti žalą vertinti kritiškai.

13. Sprendžiant klausimą dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam buvo skirtos švelnesnės bausmės, kaip antai laisvės apribojimas ir areštas, be to, nuteistajam kartu su nuosprendžiu buvo skirti ir įpareigojimai, tačiau LITEKO duomenimis, jam skirtų įpareigojimų nuteistasis nevykdė, probacijos sąlygas pažeidinėjo, buvo paieškomas, dėl ko jam skirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į areštą. Vien šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą I. B. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos I. B. asmenybei praeityje jam taikytos bausmės nepadarė, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį jis nesugebėjo. Priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, tiek skundą dėl Komisijos nutarimo pateikęs prokuroras, tiek ir skundą nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus buvo svarstymas drausmine tvarka už tai, kad nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir pažeidė nustatytą dienotvarkę. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo nuteistasis, už dienotvarkės pažeidimus drausminė nuobauda nebuvo skirta, tačiau, priešingai nei mano nuteistasis, kiekvienas pataisos įstaigoje padarytas pažeidimas, net jei už jį drausminė nuobauda ir nebuvo skirta, rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Be to, nuteistojo padarytus pažeidimus skiria vos kelios dienos, po papeikimo skyrimo jis ir vėl pažeidė pataisos įstaigoje galiojančias taisykles, o tai rodo, kad nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje nėra nuoseklus.

14. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl Komisijos diskrecijos priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, aukštesnysis teismas pažymi, jog BVK 164 straipsnio 4 dalyje imperatyviai nurodyta, kad Komisijai priėmus nutarimą šio Kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigose, nutarimo nuorašas per dvi darbo dienas nuo jo priėmimo dienos pateikiamas nuteistajam ir išsiunčiamas prokurorui, kuris turi teisę minėtą nutarimą apskųsti, tokia savo teise, nagrinėjamu atveju, prokuroras pasinaudojo. Nagrinėdamas prokuroro skundą, kaip ir spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, apylinkės teismas privalo vertinti visus jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės, ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Ir vien tai, kad Komisija nutarimu nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismo, sprendžiančio jo patvirtinimo klausimą arba nagrinėjančio prokuroro skundą, priimti analogiško pobūdžio sprendimą neįpareigoja.

15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis I. B. padarė pakankamą pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko skundą dėl Komisijos 2021 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nuteistojo I. B. skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėJūratė JakubonienėJurgis Kiškis