Utenos apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2017 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) Visagino komisariatą (toliau – Visagino PK), prašydamas nustatyti asmenis, kurie išlaužė jam priklausančio buto (duomenys neskelbtini) kuriame buvo leidęs gyventi J. S., durų spyną ir padarė apie 100 Eur turtinę žalą.

2017 m. gegužės 29 d. nutarimu Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. V. atsisakė pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį.

2017 m. birželio 15 d. Visagino miesto apylinkės teisme gautas J. V. skundas dėl 2017 m. gegužės 29 d. nutarimo. Pareiškėjas nurodo, kad bute buvo deklaravęs J. S. gyvenamąją vietą, durys buvo ne apgadintos, kaip nurodyta nutarime, o sulaužytos, taip sulaužyti buto duris J. S. galėjo tik tyčia. Nauja durų spyna jam neperduota.

Teismo posėdžio metu J. V. skundą palaikė, patikslino, kad prašo panaikinti nutarimą ir bylą grąžinti Utenos AVPK Visagino PK tirti iš naujo. Nurodė, kad skundžiamame nutarime neteisingai nurodyta aplinkybė, kada jis aptiko sulaužytas buto duris – nutarime nurodoma, kad 2017 m. gegužės 13 d., iš tikro jam buto kaimynė M. B. paskambino 2017 m. gegužės 13 d. ir papasakojo, kad durys sulaužytos, jis tą pačią dieną paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį, sulaužytas duris pamatė 2017 m. gegužės 15 d., kai atvyko į butą. Taip pat nutarime neteisingai nurodyta, kad J. S. bute gyveno nuo 2017 m. gegužės 9 d., faktiškai ji gyveno nuo 2017 m. balandžio 5 d., tai įrodo Gyventojų registro pažymą apie jos deklaruotą gyvenamąją vietą. Butą J. S. jis nuomojo už komunalinių paslaugų apmokėjimą, rašytinė nuomos sutartis nebuvo sudaryta, buvo susitarta žodžiu. J. S. jam nedavė savo telefono numerio tiems atvejams, jei kas atsitiktų. Durys yra iš pjuvenų, nepataisomai sulaužytos, jis turėjo pirkti ir įstatyti kitas duris, įstatytos durys yra nenaujos, tačiau žala jam vis tiek padaryta. Duryse yra du kabliukai durims uždaryti, juos tikriausiai įdėjo J. S., galėjo tie kabliukai ir būti, nereikėjo laužyti durų, reiškia durys buvo sugadintos tyčia. Visagino PK pareigūnai netinkamai atliko tyrimą, nes neapklausė jo ir J. S. kartu, tada jie būtų galėję išsiaiškinti prieštaravimus ir būtų priimtas teisingas nutarimas. Naujos spynos J. S. jam neperdavė, nuėjęs į butą jis rado kabančią seną spyną, o duryse padaryta didelė skylė.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Tiek ANK 115 straipsnyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnyje numatyta atsakomybė už tyčinį svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą. ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. BK 187 straipsnyje, konkrečiai jo 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. turtą, kurio vertė viršija 3 MGL ir neviršija 5 MGL. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 eurai.

Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai naikinai ar gadina svetimą turtą, numato, kad dėl to turtas visiškai ar iš dalies neteks savo vertės ar vartojamosios vertės, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba kad ir šių padarinių nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Bylos duomenys patvirtina, jog tarp J. V. ir J. S. buvo susiklostę buto (duomenys neskelbtini) nuomos arba panaudos (kadangi J. V. paneigė buvus susitarimą dėl nuomos mokesčio) sutartiniai santykiai, taigi J. S. turėjo teisę patekti į minėtą butą, taip pat turėjo nuomininko ar panaudos gavėjo teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.477 – 6.643 straipsniuose, tame tarpe ir išlaikyti ir saugoti perduotą daiktą, daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, atlyginti dėl šių pareigų nevykdymo padarytą žalą. J. S. paaiškino, kad tyčia spynos negadino, spyna buvo netvarkinga, teko dėti specialius laikiklius pakabinamai spynai, spynai užstrigus teko ją išimti. Kad duryse buvo pritvirtinti specialūs kabliukai durims uždaryti teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas J. V.. Iš šių paaiškinimų bei byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad durų būklė nebuvo gera. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šios bylos duomenys leidžia teigti, kad J. S. veikoje nėra subjektyvaus požymio – tyčios sugadinti ar sulaužyti, kaip nurodo J. V., jam priklausančias duris, todėl nėra ir nusižengimo sudėties, numatytos ANK 115 straipsnyje.

Administracinė J. S. atsakomybė negali kilti ir dėl to, kad J. V. nurodytas (tiek 2017 m. gegužės 16 d. pareiškime, tiek 2017 m. gegužės 17 d. apklausos protokole, tiek 2017 m. birželio 9 d. skunde) jam padarytos žalos dydis (100 Eur) yra didesnis nei ANK 115 straipsnyje numatytas, kuomet asmeniui dėl tokio dydžio žalos padarymo kyla administracinė atsakomybė. Pareiškėjo nurodytas jam padarytos žalos dydis taip pat yra ir mažesnis nei nurodytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, kuomet asmeniui dėl tokio dydžio žalos padarymo, tyčia sunaikinant ar sugadinant turtą, kyla baudžiamoji atsakomybė.

Dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo J. V. turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs skundą padavusio asmens bei Utenos AVPK Visagino PK atstovės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, rašytinius bylos duomenis konstatuoja, kad Utenos AVPK Visagino PK Veiklos skyriaus įgalioto pareigūno 2017 m. gegužės 29 d. priimtas nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti šio nutarimo nėra pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, 2017 m. gegužės 29 d. nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. V. skundo netenkinti.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato 2017 m. gegužės 29 d. nutarimą (ROIK 17068648132) nepakeistą.

Nutar tis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Visagino miesto apylinkės teismą.