Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Medakma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. A. 75 558,43 Lt skolos, įstatymo nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-09-06 su atsakovu sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui išnuomoti 71,27 kv.m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatyta, kad patalpos išnuomojamos 7 metų laikotarpiui, kosmetikos ir gydymo veiklai. Kadangi patalpos buvo neįrengtos, atsakovas įsipareigojo jas įrengti. Sutartis sudaryta pagal atsakovo parengtas sąlygas, todėl ieškovo nuomone, aiškintina ieškovo naudai. Sutartimi atsakovas įsipareigojo perduoti patalpas per 2 mėnesius nuo jos pasirašymo, tačiau šios sąlygos neįvykdė. 2006-11-24 patalpos dar nebuvo įrengtos. Nuomos sutartį atsisakyta įregistruoti viešame registre, nes išnuomotos patalpos yra įkeistos bankui. Atsakovas privalėjo gauti jo sutikimą nuomai. Nuomos sutartyje atsakovas nurodė, kad visus reikiamus leidimus turi, tačiau iš tikrųjų sutikimas gautas tik 2006-10-20. Jame nurodytas reikalavimas numatyti sutartyje galimybę, bankui pareikalavus, nutraukti sutartį ir per vieną mėnesį išsikelti iš patalpų prieštarauja terminuotos sutarties esmei. Esant tokiai sąlygai, ieškovas sutarties pasirašęs nebūtų. Sutarties sąlygos ir taip buvo palankesnės atsakovui, nes jose nenumatyta ieškovo teisė nutraukti sutartį. Atsakovas vilkino sutarties vykdymą, dėl ko ieškovas patyrė nuostolių: apdrausdamas išsinuomotas patalpas (767,37 Lt), sumokėdamas 2 mėn. nuomos mokestį (5 815,70 Lt), gyventojų pajamų mokestį (1 026,30 Lt), užsakydamas baldus ir inventorių (9 888 Lt), reklamą (9 322 Lt), sumokėdamas mokestį registrui (5,06 Lt), antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą (260 Lt), turėdamas teisinės pagalbos išlaidų (1 239 Lt), ir 36 972 Lt negautų pajamų, taip pat prašė priteisti baudą už sutarties nutraukimą (10 263 Lt), viso 75 558,43 Lt. Iškėlus bylą teisme, atsakovas sumokėjo ieškovui 15 704,30 Lt, todėl ieškovas sumažino reikalavimus ir galutiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 59 854,13 Lt skolą.

Atsakovas A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-08 sprendimą dalyje dėl 12 034,66 Lt nuostolių priteisimo ir penkių procentų metinių palūkanų priteisimo nuo 12 034,66 Lt sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Medakma“ naudai. Sprendimu ieškovės UAB „Medakma“ ieškinį dalyje dėl 12 034,66 Lt nuostolių atlyginimo - atmesti. Kitoje dalyje Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-10-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas dalinai tenkindamas ieškovo reikalavimus nesilaikė CPK 185 str. reikalavimo, nes sprendė ir padarė išvadą vertindamas surinktus įrodymus ne visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o tik atskirų faktų interpretavimo pagrindu. Todėl, negalima pripažinti, jog teismas išvadas apie nustatytus faktus padarė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs esančius byloje įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis CPK 185 str. nuostata. Šiuo atveju teismas pažeidė įrodymų vertinimą civiliniame procese reguliuojančias teisės normas (tame tarpe ir CK l.5 str. nurodytas bendrąsias teises normas). Ieškovas ieškinio turinyje kategoriškai tvirtina, kad neva sutartis buvo sudaryta tik pagal A. A. iš anksto parengtas bei pasiūlytas sąlygas, todėl ji turi būti aiškinama atsakovo nenaudai (CK 6.193 str.). Tačiau teismas sprendime nurodė, kad prieš pasirašant sutartį, jos sąlygos buvo derinamos tarp šalių atstovų (daugiau kaip 2,5 mėn.), ką patvirtina byloje esantis ketinimų protokolas, sutarties projekto juodraštis bei liudytojų parodymai. Taigi akivaizdu, kad ieškovas šioje dalyje aiškiai elgiasi nesąžiningai (CK 1.5 str.), siekdamas suklaidinti teismą, norėdamas įrodyti, kad sutartį vykdė tinkamai, teisėtai ją nutraukė ir reikalauja nuostolių atlyginimo. Dėl šio fakto teismas nieko nepasisakė ir ieškovo veiksmų nevertino. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas suformulavęs eilėje savo bylų nuostatas, kad esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Priešingai negu teismas konstatuoja savo sprendime, sutarties 9 str. 2 d. b punkto turinyje nėra atsakovo pareiškimo, kad patalpos yra niekam neįkeistos (kaip ir niekam neparduotos, neišnuomotos). Ši aplinkybė patvirtina, kad dar derybų metu ieškovas buvo informuotas ir jam buvo žinoma apie tai, kad nuomojamos patalpos yra įkeistos, nes sutarties minėto 9 str. turinyje b punkte nėra jokios nuorodos apie tai, kad patalpos niekam neįkeistos. Pastarąją aplinkybę papildomai patvirtina faktas, kad analizuojant nuomojamų patalpų sutarties projektą, kuriuo šalys disponavo dar 2006 m. birželio mėn. - šio sutarties projekto 10 str. (kuris derybų proceso pasėkoje šalių pasirašytoje sutartyje tapo 9 str.) dalyje - Šalių pareiškimai ir garantijos 2 d. b punkte šalims projekto turinyje buvo pateikta pradinė redakcija su konkrečiu įrašu, kad „taip pat nėra jokių trečiųjų asmenų reikalavimų ir/ar pretenzijų dėl patalpų (ar jų dalies)“. Taigi, akivaizdus faktas, kad pastarasis teiginys šalims derinant sutarties projektą iš pastarojo projekto buvo išbrauktas ir nebuvo įtrauktas į šalių pasirašytos sutarties turinį. O ši aplinkybė ir patvirtina būtent tai, kad šalims buvo žinoma, ir pirmiausia bylos trečiojo asmens atstovas informavo ieškovę apie tai, kad patalpos yra įkeistos. Atsakovo nuomone, vertinant visą byloje surinktą medžiagą, akivaizdu, kad ieškovas buvo informuotas apie tai, kad perduodamos nuomai patalpos yra įkeistos. Tačiau, šiuo atveju tikėtina, kad ieškovas, būdamas informuotas apie šią aplinkybę - pastarąją įvertino kaip aiškiai nereikšmingą, kuri nesukels jam kokių nors neigiamų pasekmių. Tai patvirtina ir dar keli faktai, t.y. kad ieškovas pasirašė sutartį, kurios sąlygomis (7 str. 5 d.) suteikė teisę atsakovui savo nuožiūra ir be papildomo ieškovo sutikimo įkeisti nuomojamas patalpas bei būdamas informuotas gavęs 2006-10-04 atsakymą Registro įmonės apie tai, kad patalpos yra įkeisto bankui vėliau 2006-10-16 raštu paprašė atsakovą atlikti papildomus darbus patalpose ir vėliau dar už tuos darbus sumokėjo pinigus. Šių aplinkybių teismas sprendime nevertino, pastarąsias aplinkybes ignoruodamas. Jeigu ieškovas šiuo atveju pasielgė neapdairiai, netinkamai iš karto įvertindamas šią situaciją, susijusią su išnuomojamų patalų įkeitimo faktu, tačiau šiuo atveju negalima kategoriškai teigti, kad atsakovas tikrai ieškovo atžvilgiu neįvykdė CK 6.486 str. 2 d. numatytos pareigos. Jeigu ieškovas pasielgė aplaidžiai minėtu klausimu, tai negalima kaltę šioje istorijoje pripažinti atsakovui. Kritiškai vertintinas teismo sprendime nurodytas argumentas, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą laiku perduoti nuomai patalpas ieškovui, nes 2006-11-24 antstolio nustatytos faktinės aplinkybės, bylojančios šių patalpų įrengimo lygį tuo metu patvirtina, kad net ir papildomame susitarime numatytu terminui - 2006-11-26 atsakovas tikrai patalpų negalėjęs perduoti ieškovui. Šiuo atveju pats ieškovas dar 2006-11-16 laišku informavo atsakovą, kad jis nutraukia sutartį. Atsakovas gavęs tokį pranešimą nuo 2006-11-16 darbus sustabdė, nes aiškiai buvo neprotinga toliau finansuoti patalpų įrengimą atsakovo lėšomis, kai tų patalpų ieškovas vienašališkai atsisakė.