Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

P. S., duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 216 str. 1 d., 222 str. 1 d.;

M. Š., duomenys neskelbtini, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d., 216 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji P. S. ir M. Š., veikdami bendrininkų grupe, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, iškasdami valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 71837,6 m³ žvyro ir smėlio, kurių vertė yra 179460 Lt, ir šį žvyrą bei smėlį parvežė į UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlius:

kaltinamasis P. S., būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įregistruotos duomenys neskelbtini, įmonės kodas duomenys neskelbtini, direktoriumi ir veikdamas bendrininkų grupe su UAB „duomenys neskelbtini“ vyr. inžinieriumi kaltinamuoju M. Š., nuo 2005 metų, tikslus laikas nenustatytas, iki 2006-11-09, savo, t. y. P. S. ir M. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini (numeris suteiktas 2005-09-06 padalijus žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus iš sklypo su kadastriniu Nr. duomenys neskelbtini), kur yra Šniaukštų II žvyro telkinio detaliai išžvalgyti plotai, taip pat L. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype duomenys neskelbtini., Klaipėdos r., kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, kur yra Juodikių II prognoziniai smėlio išteklių plotai, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos neteisėtu būdu ir pažeisdami 1995-07-05 Nr. I-1034 LR „Žemės gelmių įstatymo“ 2 str., 12 str. 1 d., 4 d., 5 d., 6 d., 8 d., 13 str. 3 d., 5 d. bei 2002-02-11 Nr. 198 „Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ 2 str., 5 str., neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – žvyrą ir smėlį, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodami UAB „duomenys neskelbtini“ transportu ir darbo jėga, iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius detaliai išžvalgytame 2924 m² plote 6984 m³ žvyro ir smėlio, kurio vertė 17460 Lt, bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 64853,6 m³ žvyro ir smėlio, kurio vertė 162134 Lt

Be to, kaltinamasis P. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. jis, būdamas UAB „duomenys neskelbtini“, įregistruotos duomenys neskelbtini, įmonės kodas duomenys neskelbtini, direktoriumi ir atsakingu asmeniu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nevykdė minėtuose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, nes bendrovės vyr. buhalterei A. J. nepateikė įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą grynųjų įmonės pajamų – 74540 Lt, kuriuos laikė UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybinėse patalpose, savo kabinete esančiame seife, gautų tyrimo metu nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų, dėl jų nuo 2003-01-01 iki 2006-11-09 negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Dovilra“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, kaltinamieji P. S. ir M. Š. buvo kaltinami tuo, jog siekdami įteisinti kito asmens pinigus ir turtą, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, sudarė sandorius ir naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, t. y. būdami UAB „duomenys neskelbtini“, įregistruotos duomenys neskelbtini, įmonės kodas duomenys neskelbtini, direktoriumi ir vyr. inžinieriumi, veikdami bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2005 metų, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2006-11-09 savo, t. y. M. Š. ir P. S. bei L. G. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose duomenys neskelbtini, kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, ir duomenys neskelbtini., kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini, pasinaudodami UAB „duomenys neskelbtini“ transportu ir darbo jėga, iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 152963 m³ žvyro ir smėlio – ir siekdami įteisinti kito asmens – UAB „duomenys neskelbtini“ – nusikalstamu būdu įgytą turtą – žvyrą ir smėlį, žinodami, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, dėl dalies šio turto sudarė pirkimo ir pardavimo sandorius UAB „duomenys neskelbtini“ vardu ir laikotarpiu nuo 2005-07-29 iki 2006-10-31 nupirko iš L. G. 64853,6 m³ smėlio ir žvyro už 81078,55 Lt ir pagal 13 mokėjimų nurodymų laikotarpiu nuo 2005-08-29 iki 2006-10-30 sumokėjo 53531,05 Lt: 2005-08-29 Nr. duomenys neskelbtini – 4578,31 Lt, 2005-09-09 Nr. duomenys neskelbtini – 1193,75 Lt, 2005-10-29 Nr. duomenys neskelbtini – 2625,94 Lt, 2005-11-02 Nr. duomenys neskelbtini – 4885,38 Lt, 2005-11-16 Nr. duomenys neskelbtini – 4930 Lt, 2005-11-17 Nr. duomenys neskelbtini – 2097,38 Lt, 2006-01-13 Nr. duomenys neskelbtini – 4610,50 Lt, 2006-02-20 Nr. duomenys neskelbtini – 2742,50 Lt, 2006-06-16 Nr. duomenys neskelbtini – 11000 Lt, 2006-06-20 Nr. duomenys neskelbtini – 276,99 Lt, 2006-07-17 Nr. 63duomenys neskelbtini – 5000 Lt, 2006-07-19 Nr. duomenys neskelbtini – 2520 Lt, 2006-10-30 Nr. duomenys neskelbtini – 7070,30 Lt bei pagal 2005-12-23 mokėjimo nurodymą Nr. duomenys neskelbtini – 8930 Lt J. V, sumokama už žvyrą pagal aktą duomenys neskelbtini L. G. O iš savęs, kaip fizinio asmens, nupirko 57784,9 m³ žvyro ir smėlio už 232733,30 Lt ir pagal 3 mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2005-09-21 iki 2006-07-26 gavo 43741,80 Lt: 2006-07-26 Nr. duomenys neskelbtini – 27889,30 Lt, 2006-01-12 Nr. duomenys neskelbtini – 7650 Lt, 2005-09-21 Nr. duomenys neskelbtini – 8202,50 Lt ir pagal 2006-01-12 mokėjimo nurodymą Nr. duomenys neskelbtini – 4250 Lt UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriui P. S. už žvyrą pagal aktą M. Š.. Gautą žvyrą, smėlį bei pinigus, gautus už dalį parduoto šio turto, naudojo ūkinėje, komercinėje veikloje.

Kaltinamasis M. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad sklype Nr. duomenys neskelbtini 2004 m. UAB „duomenys neskelbtini“ atliko detalią geologinę žvalgybą ir nustatė naudingų iškasenų išteklius, kurie yra tik šiaurinėje sklypo dalyje. Pagal paruoštą sklypo pertvarkymo projektą jis buvo padalytas į du sklypus: 4,0077 ha, kurio savininkas P. S., o 6,9329 ha savininkai P.S. (1,4626 ha) ir M. Š. (5,4703 ha). Šiems sklypams buvo suteikti kadastriniai numeriai: P. S. sklypui Nr. duomenys neskelbtini, M. Š. ir P. S. sklypui Nr. duomenys neskelbtini. Teigia, kad detaliai išžvalgyti Šniaukštų II telkinio plotai yra tik sklype Nr. 5505duomenys neskelbtini, o sklype Nr. duomenys neskelbtiniišteklių nėra. Nurodo, kad jo ir P. S. sklypui, nesant išteklių, leidimas negalėjo būti išduotas, be to, žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms be leidimo. Teigia, kad sklype Nr. duomenys neskelbtini išteklių nebuvo rasta, todėl buvo numatyta iškasti du vandens telkinius. 2005 m. vasarą V. Misevičiaus individuali įmonė parengė projektą, kuris buvo suderintas su rajono žemėtvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu, gamtos apsaugos rajono inspektoriumi bei su rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistu. Aiškina, kad tuo metu niekas nereikalavo projekto derinti su rajono Statybos ir architektūros skyriumi. Vėliau, 2007 m. liepos mėn., projektas buvo suderintas ir su Statybos ir architektūros skyriumi. Pagal šį projektą buvo kasami vandens telkiniai. Darbus pagal sutartį atliko UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai už darbą buvo leidžiama išvežti nuo nuosavų reikmių likusį gruntą, už jį sumokant. Be to, nurodo, kad vertė už žvyrą bei statybinį gruntą nustatyta taip pat nepagrįstai. Aiškina, jog pažeidus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymą buvo paskirta 750 Lt administracinė bauda. Taip pat nurodo, jog L. G. sklype buvo pateiktas paruoštas ir atitinkamų tarnybų suderintas projektas, be jokių nuorodų į galimus ar prognozinius išteklius, todėl sudarius darbų atlikimo sutartį buvo kasami tvenkiniai, iškastas grundas buvo vežamas į bendrovės teritoriją, kur buvo pagaminama produkcija ir realizuojama. Kadangi tarp bendrovės ir L. G. buvo sudarytas oficialus sandoris, turtas nėra įgytas nusikalstamu būdu, turtas pajamuojamas buhalteriniuose dokumentuose, įtraukiamas į apskaitą, sumokami visi priklausantys mokesčiai valstybei, suteikiamas darbas, mokamas atlyginimas. Neigia, jog dalyvavo bendrininkų grupe su P. S., nes jie yra vienos bendrovės akcininkai ir bendradarbiai. Aiškina, kad leidimo kasti nebuvo, tačiau nesat išteklių, leidimas negali būti išduodamas. Teigia, kadangi sklypo, esančio Šniaukštų kaime, išžvalgymo metu išteklių nebuvo rasta, buvo nuspręsta iškasti du tvenkinius, parengtas projektas buvo suderintas su rajono Žemėtvarkos skyriaus, gamtos apsaugos tarnybos, rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistais. Tuo metu nebuvo reikalavimo projekto derinti su rajono Statybos ir architektūros skyriumi. Tik 2006 m. spalio–lapkričio mėn. buvo priimtas nutarimas dėl leidimo kasti gruntą būtinumo. Nuo 2005 m. buvo ruošiamas detalusis planas, tačiau nebuvo patvirtintas bendrasis planas ir 2006 m. visus metus buvo ruošiamas detalusis planas, kuris šiuo metu yra patvirtintas. Paaiškėjus, jog reikalingas leidimas kasti, iškart buvo kreiptasi į savivaldybę, tačiau specialistų buvo užtikrinta, kad leidimas nereikalingas, ir tik tyrimo metu paaiškėjo problemos dėl leidimo. Teigia, jog tarp L. G. ir UAB „.“ buvo sudaryta sutartis dėl keturių tvenkinių iškasimo, joje numatyta, jog nepanaudotą gruntą išveža UAB „duomenys neskelbtini“ po 1,25 Lt/m³, užsakovas nemoka, tačiau leidžia išvežti nesunaudotą gruntą. Bendrovė iškasė ir išvežė 62 403 m³ žvyro, kuriame buvo molio, juodžemio. 5000 m³ buvo panaudoti kelio tiesinimui, o 57000 m³ buvo išvežta.

Kaltinamasis P. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirba AB „duomenys neskelbtini“, yra akcininkas ir direktorius. Nurodo, kad nusipirko žemės ir norėjo paruošti žemės paskirties pakeitimą. Bet kadangi nebuvo patvirtintas bendrasis rajono planas, niekas netvirtino detaliojo plano, todėl turėjo imtis kitos veiklos. Aiškina, jog negalvodamas, kad daro nusikaltimą, ėmė kasti tvenkinius tol, kol leis daryti žemės paskirties pakeitimą. Teigia, jog karjerus kasė nuo 2005 m. iki 2006 m. lapkričio mėn. Kasė iš Šniaukštų kaimo pusės, nes sklypas priklausė M. Š. ir jam( P. S.). Taip pat tuo metu kasė ir Juodeikių karjere. Šniaukštuose pradėjo kasti, kai sudarė sutartis. Iškasė tvenkinį, o grunto kainas apskaičiavo pagal tuo metu galiojusius aktus. Taip pat darė ir Juodeikių karjere. Pirmajame sklype iškasė 62403 m³, o antrajame – 90560 m³. Neneigia, kad leidimo šiems konkretiems darbams atlikti neturėjo, nes nežinojo, kad reikia tokio. Žinojo, kad žemės kasimo darbams reikia, todėl buvo kreiptasi dėl leidimo, bet tuo momentu jo nedavė. Aiškina, kad tik po darbų atlikimo gavo leidimą kasybai ir pasidarė žemės pakeitimo paskirtį. Teigia, kad įmonė mokėjo visus mokesčius. Nurodo, kad Šniaukštų kaimo tvenkinyje žvyro nebuvo, gruntą būtinai reikėjo perdirbti, jį vežė į savo įmonę, ten persijojo, nes iškart jo naudoti negalėjo. Parodo, kad prieš darbų pradžią buvo tikrinami naudingieji ištekliai ir, kur buvo kasama, geologai išteklių nerado, o kur rado išteklius, šita dalis buvo atskirta ir nebuvo kasama. Be to, aiškina, jog kur buvo rasti ištekliai, šiuo momentu yra paruoštas karjeras, yra pakeista žemės paskirtis ir gautas leidimas žemės kasybai. Kur iškasti tvenkiniai, ten išteklių nebuvo, iškastas labai prastas žvyras, kurį perdirbo. Nurodo, kad už tvenkinio iškasimą buvo sumokėta savininkams pagal sudarytas sutartis. Teigia, kad bendrovės seife rasti 75540 Lt gauti iš banko, jie priklausė įmonei ,, duomenys neskelbtini“.

Iš 2007-03-26, 2007-09-19 specialisto išvadų Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini matyti, kad „duomenys neskelbtini“ užsiėmė žvyro, smėlio kasimu, pirkimu, perdirbimu. Dėl iškasto žvyro ir smėlio sudarė pirkimo–pardavimo sandorius, t. y. UAB „duomenys neskelbtini“ laikotarpiu nuo 2005-07-29 iki 2006-10-31 pirko iš L. G. smėlio ir žvyro, ir pagal 13 mokėjimo nurodymų laikotarpiu nuo 2005-08-29 iki 2006-10-30 sumokėjo 53531,05 Lt, bei iš M. Š. pirko žvyro ir smėlio ir pagal 3 mokėjimo nurodymus laikotarpiu nuo 2005-09-21 iki 2006-07-26 sumokėjo 43741,80 Lt. Taip pat UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius P. S. būdamas atsakingu asmeniu už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 12 str. 4 d., 16 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų vykdymo taisyklių 3, 4, 16 punktus, nevykdė minėtuose norminiuose aktuose nustatytų reikalavimų, bendrovės vyr. buhalterei A. J. nepateikė į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti grynųjų įmonės pajamų 74540 Lt, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 4, b. l. 129–155, t. 6, b. l. 80–89).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo, vaizdo įrašo matyti, kad P. S. gerai žinojo faktines nusikaltimo aplinkybes, jo parodymai sutampa su bylos medžiaga ir tai įrodo, jog jam inkriminuojamus nusikaltinus padarė būtent jis (t. 2, b. l. 160–162).

Iš Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pateiktų dokumentų nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ nėra sąraše įmonių, kurios turi nustatyta tvarka išduotus galiojančius leidimus naudoti žvyro išteklius (t. 1, b. l. 4, 5), tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu dėl leidimo išdavimo naudoti Klaipėdos rajono Šniaukštų 2 žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį. Sprendimas pagal šį prašymą turėjo būti priimtas iki 2006-11-25 (t. 4, b. l. 10).

Iš 2006-11-09 kratos protokolo matyti, kad iš UAB „duomenys neskelbtini“ tarnybinėse patalpose esančio rakinamo seifo paimti pinigai – 74540 Lt, bei iš tarnybinių patalpų ir seifo paimti buhalteriniai įmonės dokumentai, įvairūs užrašai(t. 1, b. l. 12–53).

Iš A. R. liudytojo apklausos metu paimti dokumentai(t. 3, b. l. 47–49). Iš A. J. liudytojo apklausos metu paimti dokumentai (t. 3, b. l. 50–52).

Iš dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš A. J. paimti krovinio važtaraščiai, dokumentai (t. 3, b. l. 53–53). Visi paimti dokumentai apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iš jų matyti, kad UAB „D.“ kasė žvyrą Šniaukštų ir Poškų karjeruose, bei jie pridėti prie baudžiamosios bylos(t. 1 b. l. 70–80, t. 2, b. l. 1–3).

Iš dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad iš V. V. paimtos 2005 m. nesudėtingų statinių registracijos žurnalo kopijos, iš jų matyti, kad L. G. (J. V.), M Š., P. S. nuosavybės priklausančiuose žemės sklypuose nėra registruoti įstatymų nustatyta tvarka nesudėtingų statinių (kūdrų) projektai (t. 3, b. l. 77–90).

2006-11-24 specialisto išvadoje Nr. duomenys neskelbtini konstatuota, kad 2006-11-01 UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlyje buvo: žvirgždo skaldos fr. 16-63 – 14667,68 tonos, žvirgždo skaldos fr. 4-16 – 27,90 tonos, nesijoto gamtinio žvyro 5508,40 tonos (t. 3, b. l. 152–154).

Iš 2006-11-15 rašto su priedais matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“ gamtos išteklius – žvyrą kasė detaliai išžvalgytuose arba šalia jų esančiuose plotuose (t. 4, b. l. 5–7).

Iš specialisto G. J. apklausų protokolų ir pateiktų dokumentų matyti, kad G. J. personalinė įmonė „duomenys neskelbtini“ atliko Juodikių ir Šniaukštų kaimuose, Klaipėdos rajone, iškasto smėlio, žvyro ir grunto markšeiderinius matavimus ir nustatė, kad Šniaukštų k., Klaipėdos r., iškasta valstybei priklausančių žemės gelmių ištekliai – 62403 m³ žvyro, smėlio, jų vertė 431204,73 Lt, Juodikių k., Klaipėdos r., iškasta valstybei priklausančių žemės gelmių ištekliai – 90560 m³ žvyro, smėlio, jų vertė 625769,60 Lt (t. 7, b.l. 2–15, 19).

Nors kaltinamieji savo kaltę dėl inkriminuotų jiems nusikaltimų pripažino tik iš dalies, tačiau teismas mano, jog jų kaltė pagal BK 202 str. 1d. bei P. S. ir pagal BK 222 str. 1 d. yra įrodyta byloje surinktais bei šiame nuosprendyje aptartais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį

Nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatyta vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką nustato 1995-07-05 Nr. I-1034 LR žemės gelmių įstatymas bei 2002-02-11 Nr. 198 „Leidimo naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklės“. Remiantis paminėtais teisės aktais, žvyras ir smėlis yra naudingosios iškasenos ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisę jas naudoti turi juridiniai asmenys, gavę leidimą. Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, tarp jų žvyrą ir smėlį. Tačiau UAB „duomenys neskelbtini“ vadovai P.S. ir M. Š., pasinaudodami bendrovės transportu ir darbo jėga, neturėdami Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, kasė žvyrą ir smėlį bei vežė į UAB „duomenys neskelbtini“ sandėlius, kur vėliau juos perdirbdavo ir realizuodavo. Kaltinamieji žinojo, kad reikalingas leidimas naudoti gamtos išteklius, kadangi UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius raštu 2006 m. kreipėsi į Lietuvos geologijos tarnybą su prašymu dėl leidimo išdavimo naudoti Klaipėdos rajono Šniaukštų 2 žvyro ir smėlio telkinio žvyro išteklių dalį. Sprendimas pagal šį prašymą turėjo būti priimtas iki 2006-11-25.

Atkreiptinas dėmesys, kad netgi UAB „duomenys neskelbtini“ įstatuose yra užfiksuota, jog „licencijuojama veikla vykdoma tik turint leidimą“, tai patvirtina kaltinamųjų subjektyvinę pusę, kad jiems buvo žinoma apie reikalingumą turėti leidimą. Tačiau šių leidimų gavimas buvo susijęs su nemažomis laiko ir piniginėmis sąnaudomis. Abu kaltinamieji buvo akcininkai, bendrovės vadovai, tarpusavyje pasirašė 2005-07-05 ir 2005-10-25 sutartis dėl žvyro kasimo iš jiems patiems priklausančių žemės sklypų. Abu kaltinamieji turėjo bendrą tikslą įgyti UAB „duomenys neskelbtini“ vardu žvyrą ir smėlį, jį perdirbti ir parduoti. Atmestina kaltinamųjų versija apie tai, kad minėta jų įmonė kasė kūdras. Šios veiklos esmė buvo žvyro kasimas, kadangi bendrovė gyvavo tik iš žvyro ir smėlio pardavimo ir jos veiklos pagrindas buvo žvyro gavyba ir pardavimas, o kūdros buvo tik priedanga. Tai iš esmės patvirtina teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai. UAB „duomenys neskelbtini“ dirbęs ekskavatorininku S. L. parodė, kad kasė iki tokio gylio, kol buvo žvyro. Kai prasidėdavo molis, nebekasdavo, kadangi molio niekam nereikėjo. Tai patvirtina ir liudytojas D.M. bei kiti apklausti teisiamajame posėdyje liudytojai.

Pažymėtina, kad M. Š. pasirašinėjo visuose žaliavų paruošimo aktuose kaip pirmininkas, jais buvo patvirtintas iškasto žvyro kiekis. Apklausų metu M. Š. parodė, kad turėjo parašo teisę sudaryti su žmonėmis sutartis dėl kasimo ir sudarė sutartį su L. G. dėl jai priklausančioje žemėje esančio žvyro ir smėlio kasimo bei sumokėjimo už iškastą žvyrą ir smėlį.

Liudytojas L. V. S. parodė, kad buvo kasama detaliai išžvalgytame plote. Sklypo ribos buvo paženklintos riboženkliais, o žemės dangos sąvarta buvo supilta į svetimą žemę. Tokiu būdu buvo kasama ir toje žemės sklypo dalyje, kur buvo detaliai išžvalgyti ir aprobuoti naudingų iškasenų plotai. Tai patvirtina ir 2006-11-15 raštas su priedais.

Remiantis „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių“ 2 str. numato, kad „Žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Todėl kaltinamieji galėjo kasti tik savo reikmėms, bet ne pardavimui. Pats naudingų iškasenų – žvyro ir smėlio – kasimas dar neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik išvežant realizuoti naudingas iškasenas.

Išvežtas žvyro ir smėlio kiekis nustatomas remiantis 2007-03-26, 2007-09-19 specialisto išvadomis Nr. duomenys neskelbtini, t y. už kokį kiekį buvo sumokėta M. Š. ir L. G.. Iš jų matyti, kad nuo 2005-07-29 iki 2006-10-31 iš L. G. UAB „duomenys neskelbtini“ nupirko 64853,6 m³ smėlio ir žvyro, todėl kaltinimas dėl ūkinės, komercinės veiklos, neteisėtu būdu kasant ir išvežant žvyrą bei smėlį iš L. G duomenys neskelbtini nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, Klaipėdos r., mažinamas iki 64853,6 m³ . Taip pat kaltinimo apimtis mažinama ir dėl ūkinės, komercinės veiklos, neteisėtu būdu kasant ir išvežant žvyrą bei smėlį iš P. S. ir M. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Šniaukštų k., Klaipėdos r. Išvežtas žvyro ir smėlio kiekis nustatomas remiantis 2007-03-26, 2007-09-19 specialisto išvadomis Nr. 5-3/29, Nr. 5-3/84, iš kurių matyti, kad M. Š., kaip fiziniam asmeniui, buvo sumokėta už 57784,9 m³ žvyro ir smėlio.

Remiantis „Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklų“ 10 str. kuriame numatyta, kad „Leidimas išduodamas naudoti tik nustatytąja tvarka ištirtus, Lietuvos geologijos tarnybos aprobuotus naudingųjų iškasenų <...> išteklius...“, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 str., kuriame numatytos Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo sąlygos: „Žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai“, kasti ir naudoti gamtos išteklius galima, jei jie yra ištirti ir aprobuoti. Kaip nustatyta bylos nagrinėjimo teisme metu, P. S. ir M. Š. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame duomenys neskelbtini., Klaipėdos r., yra Šniaukštų II žvyro telkinio detaliai išžvalgyti plotai, iš viso 2924 m². Kitame iškastame plote aprobuotų ar rastų naudingų iškasenų – smėlio ir žvyro – nebuvo, todėl toje sklypo dalyje, kur nėra rasta naudingų iškasenų, UAB „duomenys neskelbtini“ galėjo kasti ir naudoti žvyrą ir smėlį savo nuožiūra be leidimo (licenzijos). Kaltinimo dalis, kad „kasė ir už išžvalgyto sklypo ribų“, nepagrįstai inkriminuota, kadangi ten nebuvo rasta naudingų iškasenų, tačiau paliktina kaltinime tik tai, jog iškasė detaliai išžvalgytame plote. Esant šių aptartų duomenų visumai darytina išvada, kad M. Š. ir P. S. neteisėta veika pasireiškė kasant detaliai išžvalgytame plote – 2924 m², kur buvo iškasta 6984 m³ žvyro ir smėlio, tai patvirtina specialisto G. J. parodymai bei jo pateikti dokumentai ir skaičiavimai. Todėl kaltinime mažinamas iškasto žvyro ir smėlio kiekis M. Š. ir P. S. nuosavybe priklausančiame žemės sklype iki 6984 m³ žvyro ir smėlio. Kaltinimo dalis – „neturėdami patvirtintų vandens telkinių projektų“ – taip pat inkriminuota nepagrįstai, kadangi šių projektų turėjimas ar neturėjimas neturi jokios įtakos baudžiamajai atsakomybei pagal BK 202 str. atsirasti.

Dėl vertės apskaičiavimo

Kaltinime nurodyto iškasto žvyro ir smėlio vertė yra apskaičiuota iškasto žvyro ir smėlio kiekį m³ padauginus iš 1 m³ grunto bazinio tarifo bei padauginus iš reljefo formos pažeidimo dydžio koeficiento. Tačiau faktiškai taip apskaičiuota ne iškasto smėlio ir žvyro vertė, o kraštovaizdžiui padarytos žalos dydis. Teismas negali sutikti su šiuo skaičiavimu, kadangi kasant tvenkinius buvo padaryti vandens telkinių projektai, kurie patvirtinti reikalingų institucijų pareigūnų. Nors ir nėra suderinta su Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriumi, tačiau tokiam projektui pritarė ir jį patvirtino Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos rajono specialistas. Tokiu būdu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos darbuotojai patys patvirtina projektą, o atlikus darbus pagal šį projektą reiškia civilinį ieškinį byloje ir šio ieškinio pagrindu apskaičiuojama iškastų naudingų iškasenų vertė. Teismas mano, kad iškasto ir išvežto smėlio bei žvyro vertė turi būti apskaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 str. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. „Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10“.

Byloje nėra galimybių nustatyti, kiek konkrečiai buvo išvežta žvyro, o kiek smėlio, tad nustatant žvyro ir smėlio vertę imamas mažesnis tarifas (visos abejonės traktuojamos kaltinamųjų naudai), nurodytas Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 1 priede, 13 eilutėje kaip „kitas smėlis“, kurio tarifas 0.25 Lt už 1 m³.

Nustatant iš L. G. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, Klaipėdos r., iškasto ir išvežto žvyro ir smėlio vertę: 64853,6 m³ padauginame iš 0,25 Lt bei padauginame iš koeficiento 10 ir nustatome, kad šio žvyro ir smėlio vertė yra 162134 Lt. Nustatant iš P. S.s ir M. Š. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, Klaipėdos r., iškasto ir išvežto žvyro ir smėlio vertę: 6984 m³ padauginame iš 0,25 Lt bei padauginame iš koeficiento 10 ir nustatome, kad šio žvyro ir smėlio vertė yra 17460 Lt.

BK 202 str. 1 d. nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra versliškumas ir stambus mastas. Nusikalstama veika buvo daroma sistemingai, žvyras ir smėlis buvo kasamas ir vežamas į UAB „Dovilros“ apie metus laiko, kur perdirbamas ir parduodamas. UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama kaltinamųjų P. S. ir M. Š., iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 71837,6 m³ žvyro ir smėlio, kurių vertė 179460 Lt, tai atitinka šio nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Pažymėtina, kad BK neapibrėžia, kas yra stambus mastas, bet ATPK numatyta, kad už vertimąsi uždrausta ūkine ir komercine veikla arba veikla, kuriai reikia leidimo, administracinė atsakomybė atsiranda, jei dėl tokios veiklos gaunamos pajamos viršija 150 MGL. Taigi stambus mastas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad pajamos (įplaukos) dėl tokios veiklos turi viršyti 150 MGL. Akivaizdu, kad kaltinamieji P. S. ir M. Š., neturėdami leidimo, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės veiklos, iškasdami valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 71837,6 m³ žvyro ir smėlio, kurių vertė yra 179460 Lt , todėl jų veika kvalifikuotina pagal BK 202 str. 1 d.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 str. 1 d.

BK 222 str. 1 d. straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai – teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos apgaulingas tvarkymas, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Kaltinamasis P. S., būdamas bendrovės direktoriumi, neužtikrino, kad 74540 Lt, rasti bendrovės tarnybinėse patalpose, seife, būtų įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Būtent dėl šių neįtrauktų į apskaitą bendrovės pinigų buvo apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita, dėl to nuo 2003-01-01 iki 2006-11-09 negalima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 222 str.1 d.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį

Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo sampratoje išskirtini du pagrindiniai momentai, apibūdinantys šios nusikalstamos veikos esmę: legalizuojant pinigus yra naudojamos pajamos, kurių šaltinis nusikaltimas, šiomis pajamomis yra disponuojama arba jomis atliekamos finansinės operacijos tam, kad jos būtų įteisintos kaip gautos iš legalių šaltinių.

Išnagrinėjus šią bylą matyti, kad UAB „duomenys neskelbtini“, atstovaujama direktoriaus Prano Stočkaus ir inžinieriaus Mykolo Šukučio, pagal bendrovės įstatus galėjo vykdyti veiklą, susijusią su karjerų eksploatavimu. Tačiau kasdami ir parduodami kaip naudingas iškasenas žvyrą ir smėlį, turėjo įsigyti nustatytos formos leidimą (licenciją). UAB „duomenys neskelbtini“ dalį iškasto žvyro ir smėlio išsivežė, už jį mokėdama pinigus M. Š. ir L. Gi. Šio pirkimo sutartys, apmokėjimas buvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, mokami mokesčiai, todėl tai negali būti vertinama kaip nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimas. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamieji P. S. ir M. Š. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje pareikštas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 1063646,05 Lt civilinis ieškinys dėl kraštovaizdžiui padarytos žalos bei išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo. Nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – žvyrą ir smėlį, o jis yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus. Pareiga dėl leidimo gavimo kyla ne fiziniam, bet juridiniam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju UAB „duomenys neskelbtini“. Taigi civilinis ieškinys, įrodžius jo pagrįstumą, turėtų būti priteistas iš UAB „duomenys neskelbtini“. Tačiau šioje byloje UAB „duomenys neskelbtini“ nėra kaltinamasis ar civilinis atsakovas. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, jog minėtas departamentas už atliktus markšeiderinius matavimus vykdytojams sumokėjo 6671,72 Lt. Tai reiškia, kad negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos, todėl civiliniam ieškovui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamųjų P. S. ir M. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą pagal BK 202 str. 1 d. padarė bendrininkų grupe, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Kaltinamasis P. S. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš jų viena priskiriama nesunkiam, kita apysunkiam nusikaltimams, nusikaltimus padarė pirmą kartą. Kaltinamasis M. Š. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, yra pensinio amžiaus. Esant tokioms aplinkybėms bausmės tikslai jiems gali būti pasiekti paskyrus baudas. Skiriant pinigines bausmes jos dydis nustatytinas vadovaujantis BK 61 str.1,2 d. bei BK 47 str. 3 d. 2 ir 3 punktais.

P. S. teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad rasti jo seife pinigai buvo gauti iš banko bei priklauso įmonei, todėl šie pinigai – 74540 Lt – kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotini (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 str. 1 d., ir paskirti jam 60 MGL ( 7500 Lt) dydžio baudą.

pagal BK 202 str. 1 d., paskirti 65 MGL (8125 Lt) dydžio baudą;

pagal BK 222 str. 1 d., paskirti 110 MGL (13750 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d. paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 140 MGL (17500 Lt) dydžio baudą.

M. Š. ir P. S. pagal LR BK 216 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą M. Š. ir P. S. neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 str.2 d. pinigus – 74540 Lt – konfiskuoti.

Civiliniam ieškovui LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.