- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- 1S-157-616/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Nuteistasis
- R. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. L. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato R. P. prašymas taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, bei atleisti R. L. nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba sušvelninti šiuo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš dalies buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 2 dalį; BK 253 straipsnio 1 dalį bei BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, R. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų, pirmuosius 7 metus atliekant kalėjime, likusius – pataisos namuose. Nuosprendžiu nustatyta bausmės pradžia – 2008 m. kovo 7 d. Nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiais, nuteistasis R. L. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padavė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, ir nuteistojo R. L. kasacinis skundas atmestas.
2. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato R. P. prašymas, kuriuo prašoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹straipsnio nuostatomis, atleisti nuteistąjį nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba paskirtą bausmę sušvelninti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2020 m. kovo 17 d. nutartimi paminėtą nuteistojo R. L. ir jo gynėjo advokato R. P. prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog būtų pasikeitęs baudžiamasis įstatymas, kuris lengvintų R. L. teisinę padėtį. Tokių įstatymo pasikeitimų savo prašyme nenurodė ir nuteistasis. R. L. ginčija jo atžvilgiu priimtų nuosprendžių teisėtumą ir pagrįstumą bausmės skyrimo aspektu bei prašo juos peržiūrėti, nurodo, kad atleidimo nuo bausmės arba paskirtos bausmės švelninimo pagrindas yra iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių teisės aktų kylančios asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, teisės, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, pažeidimo faktas, teigia, jog nuteistajam bausmė turi būti švelninama vadovaujantis ne įstatymo, bet ir teismų praktikos pasikeitimu. Kita vertus, tokia galimybė nėra numatyta BPK 362¹ straipsnyje, kurį nagrinėjamu atveju prašoma taikyti, nes nuteistojo prašymas neatitinka minėtame straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymas yra baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjančio teismo kompetencija. Šiuo atveju, iš naujo vertinti baudžiamojo proceso trukmę ir šiuo aspektu peržiūrėti ar keisti jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį teismas neturi teisinio pagrindo, nes įstatymas tokios galimybės nenumato. Be to, priešingai, nei nurodoma prašyme, teismų praktika švelninat bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės iš esmės nėra pasikeitusi.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. L. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir atleisti jį nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo arba paskirtą bausmę sušvelninti.
4.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, sutikęs su Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, kad byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su pernelyg ilga proceso trukme, gali būti pagrindas sušvelninti veiką padariusiam asmeniui bausmę, nepritarė jo manymui, jog teismų praktikos pakeitimai, susiję su bausmės švelninimui reikšmingomis aplinkybėmis, yra analogiški įstatymų švelninančių bausmę pakeitimams. Nepaisant to, teismas tokios savo pozicijos niekaip neargumentavo.
4.2. Nuteistasis sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad teismų praktika dėl bausmės švelninimo dėl pernelyg ilgos proceso trukmės formavosi prieš priimant jam apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau pažymi, kad minėta teismų praktika 2012 metais buvo labai retai taikoma, o jo atžvilgiu, nors ir esant visoms sąlygoms, nebuvo pritaikyta.
4.3. Nuteistasis, skunde dėstydamas BPK 362¹ straipsnio 1, 4dalių nuostatas, nurodo, kad be įstatyminio reguliavimo ne mažiau svarbus yra ir baudžiamojoje teisėje įtvirtintas principas lex benignior retro agit - pagerinantis subjektų padėtį įstatymas savo pobūdžiu turi grįžtamąją galią. Šios taisyklės taikymas grindžiamas konstituciniais protingumo ir humanizmo principais. BK 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta minėto principo esmė -baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, turi grįžtamąją galią. Nuteistojo įsitikinimu, principo lex benignior retro agit turinys turėjo ir turi būti vertinamas ne tik įstatymo pasikeitimo, bet ir teismų praktikos pasikeitimo kontekste.
4.4. Pasak nuteistojo, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu jam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė yra nepagrįstai didelė ir per griežta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam šią bausmę, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas ją galioti, nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su bausmės švelninimu dėl byloje pernelyg užsitęsusio baudžiamojo proceso.
4.5. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje jis buvo sulaikytas 2008 m. kovo 7 d. Ikiteisminis tyrimas byloje buvo atliekamas maksimalų terminą –18 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė 2012m. sausio 13 d., apeliacinės instancijos teisme procesinis sprendimas buvo priimtas2013m. gegužės 31 d., o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą išnagrinėjęs kasacine tvarka, nutartį priėmė 2014 m. sausio 30 d. Taigi, visas baudžiamasis procesas, įskaitant ikiteisminį tyrimą ir teisminį bylos nagrinėjimą, užtruko beveik šešerius metus. Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jam buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas. Byloje nėra duomenų, kad baudžiamasis procesas užsitęsė dėl jo kaltės, nenustatyti piktnaudžiavimo procesu atvejai ar bandymai vilkinti bylos nagrinėjimą. Todėl visa bendra proceso trukmė laikytina nepagrįstai ilga ir galėtų būti pateisinama tik išimtiniais atvejais, tačiau išimtinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.
Atsiliepimas
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Ivanauskas atsiliepime į nuteistojo R. L. skundą prašo nuteistojo skundą atmesti.
5.1. Prokuroras nurodo, kad nuteistojo R. L. skundo argumentai dėl paskirtos neteisingos, per griežtos bausmės, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, neatitinka BPK 362¹ straipsnyje nurodytų bausmės švelninimo pagrindų. Iš naujo vertinti baudžiamojo proceso trukmę ir šiuo aspektu peržiūrėti ar keisti jau įsiteisėjusį teismo nuosprendį teismas neturi pagrindo. Teismų praktika švelninant bausmę dėl pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės iš esmės nėra pasikeitusi.
5.2. Be kita ko, prokuroras pažymi, kad pagal teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su nepagrįstai pernelyg ilga jo trukme, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, institucijų veiksmus organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui ir pan., vertinant visų kriterijų visumą. Šioje byloje R. L. pripažintas kaltu dėl 2006 m. rugsėjį - 2008 m. kovo 7 d. vadovavimo nusikalstamo susivienijimo veiklai ir dalyvavimo jo veikloje neteisėtai įgyjant, laikant ir gabenant labai didelį narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, neteisėtai disponuojant šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei vykdant jų kontrabandą iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu R. L. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tolesnis baudžiamasis procesas R. L. teisinei padėčiai realios įtakos neturėjo. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad dėl proceso trukmės nuteistajam buvo neaiškus jo likimas ar jis dėl to butų patyręs kokių nors suvaržymų, kurių buvo galima išvengti, jei procesas būtų buvęs greitesnis, kaip ir nėra pagrindo konstatuoti teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą.
5.3. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys taip pat į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 10 d. nuosprendžiais R. L. nuteistas ir už nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 5 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 5 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, kuriuos padarė atlikinėdamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiais paskirtą laisvės atėmimo bausmę, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, teismai nekartą paliko nenagrinėtus nuteistojo R. L. prašymus inicijuoti jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ar perkelti į atvirą koloniją.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. L. skundas atmetamas.
6. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartis, priešingai nei teigiama nuteistojo R. L. skunde, yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti šią nutartį nuteistojo skunde išdėstytais argumentais ir jį, vadovaujantis BK 3 straipsnio, BPK 362¹, 364 straipsnių nuostatomis, atleisti nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atlikimo arba paskirtą bausmę sušvelninti, nėra teisinio pagrindo.
7. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad paduodant šio straipsnio 1dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatyta ir tai, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio 2, 4 dalyse bei BK 3 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai apibrėžtos BPK 362¹ straipsnio taikymo galimybės, t. y. teisinio reguliavimo pasikeitimas turi būti susijęs tik su baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo, pakeitimais.
8. Nagrinėjamu atveju nuteistasis prašymą atleisti jį nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atlikimo arba paskirtą bausmę sušvelninti grindžia BK 54 straipsnio nuostatų netinkamu taikymu, nesivadovavimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, susijusia su bausmės švelninimu dėl byloje pernelyg užsitęsusio baudžiamojo proceso, tačiau nepateikia jokios nuorodos į baudžiamojo įstatymo pasikeitimus, kurie kokiu nors būdu lengvintų jo teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad tokių baudžiamojo įstatymo pasikeitimų šiuo atveju ir nėra nustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių taikyti nuteistajam BPK 362¹ straipsnio, o tuo pačiu ir BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo.
9. Tuo pačiu pažymėtina, kad baudžiamąją bylą iš esmės nagrinėjantys pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai asmeniui už padarytą nusikalstamą veiką skirdami bausmę atsižvelgia ne tik į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, bet taip pat ir į konkrečioje byloje reikšmingus šiuo klausimu LAT, EŽTT išaiškinimus, tačiau nuosprendžiui įsiteisėjus vykdymo procese paskirtos bausmės keisti kitaip, nei numatyta galiojančiuose įstatymuose, teismai negali. Šiuo atveju, nesant priimtų jokių Baudžiamojo kodekso nuostatų, panaikinančių nuteistojo R. L. padarytų veikų nusikalstamumą, švelninančių bausmę arba kitokiu būdu lengvinančių jo teisinę padėtį, teismui atleidus jį nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio13 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, paskirtos bausmės atlikimo arba sušvelninus paskirtą bausmę, būtų paneigti BPK 362¹ straipsnio, o tuo pačiu ir BK 3 straipsnio nuostatų taikymo pagrindai, taip pat būtų pakeista nuteistojo atžvilgiu priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė, paneigti apeliacinio ir kasacinio procesų paskirtis bei tikslai.
10. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo R. L. skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį, nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 17 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.