- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- A20.-213-517/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00008-2022-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Laurynas Biekša
dalyvaujant pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Pavel Kolosov,
teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės persvarstymo ir jos taikymo termino pratęsimo Irako Respublikos piliete H. L. I., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kreipėsi į teismą prašydamas persvarstyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimą, pasikeitus užsienietės teisinei padėčiai Lietuvos Respublikoje, ir pratęsti Irako Respublikos piliete H. L. I., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei su jos mažamečiais vaikas: D. W. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei E. W. S., gimusia (duomenys neskeltini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje arba užsienietė bus išsiųsta iš Lietuvos Respublikos.
Teikime nurodoma, kad 2021 m. liepos 29 d. 18 val. 50 min. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie VRM) G. Ž. pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų r., Poškonių sen., Liudvinavo k. prieigose, neteisėtai, pėsčiomis atvyko 12 asmenų grupė. Užsieniečiai atvyko iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką neteisėtai kirsdami valstybės sieną, viena iš užsieniečių prisistatė kaip Irako Respublikos pilietė H. L. I., gimusi (duomenys neskelbtini). Užsienietė atvyko kartu su savo vyru W. S. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei dviem mažamečiais vaikas: D. W. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei E. W. S., gimusia (duomenys neskelbtini). Asmenys jokių asmens tapatybę bei pilietybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Minėta užsienietė 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo sulaikyta ne ilgiau kaip iki 48 val. bei tą pačią dieną pristatyta į Užsieniečių registracijos centrą.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, teikime nurodoma, kad aiškinantis minėtos užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje buvo nustatyta, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, 11 asmenų užsieniečių grupėje, apklausus užsienietę ji paaiškino, kad jos asmens dokumentas buvo atimtas Baltarusijos Respublikoje, į Lietuvos Respubliką ji atvyko prašytis prieglobsčio, kadangi kilmės šalyje vyksta konfliktai dėl kurių privalėjo išvykti. Atvykimo metu į Lietuvos Respubliką nedelsiant prieglobsčio prašymo nepateikė. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu užsienietei, prisistatančiai H. L. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei jos mažamečiams vaikams: D. W. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei E. W. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2021 m. lapkričio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu užsienietei ir jos mažamečiams vaikams pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2022 m. vasario 4 d.
Be to, teikime nurodoma, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Irako Respublikos pilietė, prisistatanti H. L. I. patiekė rašytinį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) rašte Nr. 10K-38262 nurodė, kad užsienietės atžvilgiu prašymo suteikti prieglobstį procesas buvo užbaigtas, kadangi minėtos užsienietės prieglobsčio prašymas buvo registruotas pažeidžiant „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 22 punkto nuostatas, kuriomis remiantis „neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant“. Atsižvelgiant į tai, prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nebuvo nagrinėtas. Šiuo metu Irako Respublikos pilietė H. L. I. su mažamečiais vaikas D. W. S. ir E. W. S. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, pradedama jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad užsienietės prieglobsčio prašymas Migracijos departamento nebus nagrinėtas, užsienietė tapo nelegaliu migrantu, todėl turi būti persvarstyti ir jos sulaikymo pagrindai.
Teigiama, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sieną kirto ne viena, o bendrininkų grupėje, su savimi neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų ir iki šios dienos nesiėmė jokių priemonių, kad šie dokumentai butų pateikti. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, Migracijos departamentas atsisakė nagrinėti užsienietės prieglobsčio prašymą. Užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų įstaigų darbuotojais jos grąžinimo į kilmės šalį klausimais, jos asmens tapatybė ir pilietybė nėra nustatyta. Šiuo metu sprendžiama dėl užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Užsienietė neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, neturi lėšų pragyvenimui bei socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad užsienietė yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip užsienietės pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos atvykimo ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos, ir tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, ji gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti.
Užsienietė H. L. I. prašė teikimą atmesti. Nurodė, kad ji atvyko į Lietuvą 2021 m. liepos 28 d. ir iš karto buvo suimta, niekas nepaklausė dėl prašymo teikti prieglobsčio prašymui. 2021 m. spalio 28 d. jau pateikė raštišką prašymą prieglobsčiui gauti. Yra laikoma jau daugiau kaip šešis mėnesius, nebegali daugiau čia pasilikti, nepriima tokios situacijos. Nori laisvės, išeiti su savo šeima už Užsieniečių registracijos centro ribų.
Užsienietės atstovas – advokatas L. B. prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad tikslinga skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nurodant, kad užsienietė būtų apgyvendinta Užsieniečių registracijos centre su teise išeiti už centro ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo persvarstyti užsienietei taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę bei pratęsti jos terminą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies, 5 dalies 1-4, 10 punktų, 114 straipsnio 2 dalies pagrindais. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo) (Įstatymo 113 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1-4 punktai, 10 punktas).
Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20.-1363-517/2021, Irako Respublikos pilietei, prisistatančiai H. L. I., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei jos vaikams: D. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2021 m. lapkričio 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu, priimtu byloje Nr. A20.-1642-405/2021, alternatyvios sulaikymui priemonės terminas užsienietei bei jos nepilnamečiams vaikams buvo pratęstas iki 2022 m. vasario 4 d.
Užsienietė 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė rašytinį prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsisakė nagrinėti užsienietės prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, kadangi jis buvo pateiktas pažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 22 punkto nuostatą, kuria remiantis neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną prašymas suteikti prieglobstį privalo būti pateiktas nedelsiant.
Taigi, užsienietė, prisistatanti H. L. I., gim. (duomenys neskelbtini), bei jos vaikai: D. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), nebeturi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašytojų statuso.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 118 straipsnio 1 dalimi, išnykus prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindams, institucija, kurios žinioje yra sulaikytas prieglobsčio prašytojas, nedelsdama privalo kreiptis į apylinkės teismą pagal prieglobsčio prašytojo buvimo vietą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją.
Teismui susipažinus su bylos medžiaga bei bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsienietei buvo pritaikyta atsižvelgiant į tuo metu buvusį užsienietės, kaip prieglobsčio prašytojos, statusą. Šiuo metu užsienietė neteko nurodyto statuso, todėl sprendimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo turi būti svarstomas pakartotinai.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę neišnyko. Nustatyta, kad užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, o neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną, valstybės sieną kirto bendrininkų grupėje, su savimi neturėjo asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų, iki šios dienos nesiėmė jokių priemonių, kad šie dokumentai būtų pateikti. Be to, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, užsienietės prieglobsčio prašytojos prašymas atsisakytas nagrinėti. Vertintina, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 5 dalies 1-4, 10 punktuose numatyti sulaikymo pagrindai.
Kita vertus, Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Nagrinėjamuoju atveju pasikeitus užsienietės ir jos nepilnamečių vaikų statusui, kai jos prašymas suteikti prieglobstį nebuvo nagrinėtas, byloje nesant duomenų, kad užsienietė ir jos nepilnamečiai vaikai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą jie nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiant į tai, kad užsienietė priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečius vaikus, nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. jiems faktiškai taikoma griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, kuri pagal Europos parlamento ir Tarybos direktyvos Nr. 2013/33/ES 2 straipsnio h punktą tam tikrais atvejais priskiriama sulaikymui, net esant rizikai, jog užsieniečiai gali bandyti nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus užsieniečiams Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsieniečius netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021).
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrindas užsienietei nėra išnykęs. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje taikymo termino pratęsimo Irako Respublikos piliete H. L. I. prisistatančiai užsienietei su jos mažamečiams vaikas D. W. S. bei E. W. S., bei yra pagrindas pratęsti nustatytą terminą iki 2022 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Patęsiant alternatyvios sulaikymo priemonės terminą, netaikytini judėjimo laisvės apribojimai (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 4 punkto, 5 dalies 1-4, 10 punktų, 117 straipsniu, 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu,
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje taikymo termino pratęsimo iki 2022 m. vasario 4 d., nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, Irako Respublikos piliete H. L. I., gimusia (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei su jos mažamečiais vaikais: D. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. W. S., gim. (duomenys neskelbtini).
Pratęsti Irako Respublikos piliete H. L. I., gim. (duomenys neskelbtini), prisistatančiai užsienietei su jos mažamečiams vaikais: D. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), bei E. W. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę, paskirtą Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 3 (trims) mėnesiams, tai yra iki 2022 m. gegužės 4 d., bet ne ilgiau kol bus priimti ir įvykdyti sprendimai dėl užsienietės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau sulaikytas užsienietis per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą.