Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-548-944/2017 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo. Atsakovė pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu. Už reiškiamus reikalavimus sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, prašė atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies, o jo netenkinus, likusią žyminio mokesčio dalį atidėti. Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovės prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo atmetė. Nustatė atsakovei terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį arba pateikti prašymą dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti iki procesinio sprendimo byloje priėmimo.Atsakovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti prašymo iki sprendimo priėmimo atidėti likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad prašyme reiškė alternatyvų prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar jo dalies mokėjimą atidėti. Pirmosios instancijos teismas išsprendė tik vieną prašymą. Gauna mažą darbo užmokestį, sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio neleidžia sąskaitų areštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 9 d. nutartimi atsakovės 2017 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą patenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartį. Atsakovės prašymą atidėti likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio patenkino iš dalies ir atidėjo 2219 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės. Įpareigojo atsakovę per nustatytą terminą sumokėti 1000 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.Nustatė, kad nėra duomenų apie atsakovės lėšų ar nuosavybės teise priklausančio turto areštavimą. Byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su turto areštu, t. y. teismas taikė laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Banko sąskaitos nepateiktos su istorija, todėl nėra galimybės įvertinti piniginių lėšų judėjimo. Atsakovė turi nekilnojamojo turto, į teismą kreipėsi naudodamasi mokama teisine pagalba, todėl nelaikė, kad jos turtinė padėtis sunki. Sumokėto žyminio mokesčio dalis yra labai maža, nepateikta pakankamai duomenų, kad atsakovė nepajėgtų mokėti didesnio žyminio mokesčio. Priešieškinį teikiant per elektroninių paslaugų portalą (EPP), bendra mokėtina žyminio mokesčio dalis sudarytų 3250 Eur, likusi mokėtina dalis – 3219 Eur, todėl tikslinga dalies žyminio mokesčio sumokėjimą atidėti, dalį žyminio mokesčio sumokėti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti nutarties dalį dėl įpareigojimo sumokėti 1000 Eur žyminio mokesčio ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti likusio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės naudojimasis mokama teisine pagalba nerodo jos sunkios turtinės padėties. Teismui nebuvo pateikta advokatės sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo (pateiktas išrašas), todėl teismui nėra žinomas advokatės užmokesčio dydis, jo apmokėjimo tvarka ir terminai. Atsakovės turtinė padėtis yra sunki. Didžioji dalis atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto yra santuokoje įgytas ir civilinėje byloje dalintinas turtas. Kito nekilnojamojo turto neįmanoma parduoti tokiais terminas, kokius teismas skyrė žyminio mokesčio daliai sumokėti. Santaupų neturi, pajamos mažos (100 Eur per mėnesį). Atsakovė neturi pajamų iš kitų šaltinių. Jos banko sąskaitos areštuotos dėl antstolės vykdomo išieškojimo pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutartį šioje civilinėje byloje. Atsakovė žyminį mokestį sumokės po teismo sprendimo priėmimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nesprendė atsakovės prašymo atleisti ją nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo (šis klausimas buvo išspręstas panaikinta Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. nutartimi). Atskirajame skunde apeliantė nekelia reikalavimo dėl atleidimo nuo likusios žyminio mokesčio dalies, todėl, atsižvelgiant į atskirojo skundo ribas, nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės, sumokėjusios 31 Eur žyminio mokesčio, prašymą atidėti visos likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Dėl prašymo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 dalį už kiekvieną ieškinį ar pareiškimą turtiniuose ginčuose mokamas žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos, bet ne mažiau kaip 20 eurų; kituose ginčuose – 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 dalis). Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip du eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).CPK 84 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami atidėti nuo didesnės/ mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1340-180/2016).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo atidėti visos likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nesant duomenų, įrodančių sunkią atsakovės finansinę padėtį. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė yra UAB „Interveba“ direktorė ir akcininkė, jos darbo užmokestį sudaro 86,45 Eur. Atsakovės 2017 m. kovo 2 d. Swedbank, AB sąskaitos išrašas apie 801,85 Eur likutį nepatvirtina piniginių lėšų dydžio ginčo klausimo sprendimo dieną (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovei 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su turto areštu, visgi pagal šią nutartį iš atsakovės sūnui priteistas laikinas išlaikymas, atsakovei kilo pareiga iki teismo sprendimo priėmimo sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį mokėti po 140 Eur. Pažymėtina, kad apeliantės turtinės padėties neapibrėžia naudojimasis mokama teisine pagalba, nes apie patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį byloje duomenų nėra.Atsakovei bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas (žemės sklypai, du gyvenamieji namai, dvi transporto priemonės), įmonės akcijos, gyvenamojo namo statybos bendrijos pajus, tačiau šiuo metu galimybės jais disponuoti nėra. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); asmenine nuosavybe ji siekia pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų darytina išvada, kad apeliantės turtinė padėtis nėra bloga, tačiau tai neleidžia spręsti, kad ji pajėgi iš karto sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, paduodant priešieškinį. Logiška manyti, kad apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas negali būti parduotas ar kitaip pelningai panaudotas per itin trumpą laiką, kuomet iškyla žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybė. Pastarasis turtas, taip pat ir bendroji jungtinė šalių nuosavybė po jos padalijimo gali būti realizuoti per ilgesnį laikotarpį, piniginės kompensacijos priteisimo atveju gali atsirasti ir piniginių lėšų. Tai leidžia daryti išvadą apie apeliantės turtinės padėties pagerėjimą ateityje. Vadovaudamasis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei nustatyta pareiga sumokėti 1000 Eur žyminį mokestį, paduodant priešieškinį, nėra adekvati dabartinei atsakovės turtinei padėčiai, užkirstų kelią atsakovei pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir nepasitarnautų tinkamam santuokos nutraukimo bylos, kurioje svarbus bendrosios jungtinės nuosavybės apimties nustatymas, išnagrinėjimui (CPK 2, 7 straipsniai, 5 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Įvertinus byloje esančius duomenis ir atsižvelgiant į bylos specifiškumą, į tai, kad priešieškinis sudaro sąlygas bylą tinkamai išspręsti (dalintiną turtą šalys siekia prisiteisti skirtingai), taip pat atsižvelgiant į tai, kad yra sumokėta dalis žyminio mokesčio (31 Eur), skundžiama nutartimi atsakovei atidėtas 2219 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas atsakovės prašymą patenkinti, iki teismo sprendimo priėmimo atidedant likusios 1000 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, paduodant priešieškinį.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį pakeisti.

Atidėti atsakovei A. B. 1000 (vieno tūkstančio) Eur žyminio mokesčio, paduodant priešieškinį, dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.