Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K. (A. K.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 36 MGL (1 800 Eur) bauda, paskiriant BK 68 straipsnyje ir 72 straipsnio 5 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones: draudimą 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuotino turto (transporto priemonę) vertę atitinkančios sumos (1 470 Eur) konfiskavimu,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2023 m. gegužės 15 d. apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį ,,Peugeot 607“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai pirmo tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija, antro tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,95 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir labai gailėjosi. Parodė, kad jis 2023 m. gegužės 15 d. apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį neblaivus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso įmonei. Pas jį buvo atvažiavęs pabendrauti draugas. Jis paėmė jo automobilio raktą ir važiavo jo automobiliu. Jis po pirmos bylos alkoholio nebevartojo. Po šio įvykio nusprendė alkoholio nebevartoti, pradėjo vaikščioti į anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Sutinka gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Jis rūpinasi savo 80 metų sergančia motina, kuri gyvena viena. Žmona keturis metus serga vėžiu, turi invalidumą, jai nustatytas 40 procentų darbingumas. Jis pats turi stentą širdyje. Dėl šių priežasčių baudos sumokėti negalės, nes likę mokėti dar pusę baudos pagal ankstesnį nuosprendį.

Kadangi kaltinamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, padaryta veika nėra sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. K. parodė, kad sutinka duoti parodymus, parodymus davė lietuvių kalba. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Prisipažįsta, kad 2023 m. gegužės 15 d. apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 10, vairavo automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas girtas. 2023 m. gegužės 15 d., apie 11 val. miškelyje, netoli nuo prekybos centro „Maxima“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone kartu su iš matymo pažįstamu vardu V. išgėrė vieną butelį degtinės 0,7 l talpos. Jis asmeniškai išgėrė apie 400 g degtinės. Po to apie 13 val. paskambino draugui A. J. ir sutarė, kad apie 14 val. jis turi atvažiuoti prie p/c „Maxima“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2023 m. gegužės 15 d., apie 14.30 val. A. J. atvažiavo automobiliu „Renault“, valstybinio numerio neatsimena, pilkos spalvos nurodytu adresu, t. y. prie p/c „Maxima“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis įlipo į A. J. automobilį, atsisėdo šalia jo (jis buvo už vairo). Apie 30 min. kalbėjo. Pokalbio metu jis pamatė, kad tarp jų ant peleninės guli automobilio „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), raktas. Taip pat jis pamatė, kad netoli nuo jų stovi automobilis „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jam yra žinoma, kad minėtu automobiliu važiuoja A. J.. Kas yra minėto automobilio tikras savininkas, jis nežino. Jis pagalvojo, kad minėto automobilio savininkas yra A. J.. A. J. yra jo draugas, ji pažįsta daugiau 30 metų, jis yra taksistas. Kalbėdamas su A., nusprendė vėliau nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pas vieną pažįstamą tikslu paimti vieną daiktą. Pas ką jis norėjo važiuoti, dėl ko, ką norėjo paimti bei adresą, kur norėjo nuvažiuoti, pasakyti atsisako, nes nenori. Kai nusprendė nuvažiuoti, slaptai nuo A. paėmė anksčiau minėtą raktą nuo automobilio „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis nieko nepastebėjo, o jis A. J. nieko nesakė, kad paėmė raktą nuo automobilio „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir kad minėtu automobiliu nori nuvažiuoti savo reikalais. Pagalvojo, kad greitai nuvažiuos, greitai sutvarkys savo reikalus ir grąžins automobilį „Peugeot 607“ atgal į automobilio stovėjimo aikštelę prie p/c „Maxima“, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, t. y. iš kur paėmė automobilį, o A. nieko nesužinos. Kai A. išvažiavo, jis įlipo į automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo per (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Apie 15.35 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai. Nustatė, kad jis yra girtas ir sulaikė. Dar atsimena, kad tuščią butelį nuo degtinės (minėtą degtinę jis su anksčiau minėtu kaimynu vardu V. išgėrė apie 11 val.) jis paliko automobilio „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) salone. Jis yra pensininkas, gauna pensiją kaip buvęs pareigūnas. Jis labai gailisi, kad padarė minėtą nusikalstamą veiką (b. l. 63-64).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad 2023 m. gegužės 15 d., apie 15.28 val. važiavo automobiliu „Toyota Prius Plius“, valstybnis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniaus vakarinių aplinkkeliu ir pamatė, kad priekyje labai įtartinai važiuoja automobilis „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Jis važiavo vienas. Minėto automobilio vairuotojas irgi buvo vienas. Minėtas vairuotojas labai manevravo po kelią. Jis paskambino į 112 bei pranešė, kad jam atrodo, kad minėtas vairuotojas yra girtas. Po ko jis važiavo minėtam automobiliui iš paskos, kol prie jo privažiavo policijos pareigūnai ir sustabdė. Jis matė, kaip minėtas automobilis buvo sustabdytas. Jis yra UAB „M. P.“ įgaliotas atstovas, todėl turi teisę atsiimti automobilį „Peugeot 607“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įgaliojimą pateiks el. paštu UAB „M. P.“ direktorius V. R.. Jis matė nuo pat pradžios iki pabaigos minėtą automobilį ir tvirtina, kad vairavo tas pats asmuo, buvo vienas mašinoje (b. l. 33-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. J. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 15 d. darbo pamaina prasidėjo nuo 15.00 val., tęsėsi iki 2023 m. gegužės 16 d. 03.00 val.. Dirbdama kartu su specialistu E. P. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu „Peugeot 607“ (Taksi) valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Reaguojant į įvykį, minėtą automobilį pastebėjo važiuojantį (duomenys neskelbtini) kryptimi link (duomenys neskelbtini). Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio vairuotojo buvo prisistatyta ir pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas bandė jo ieškoti, tačiau vėliau pasakė, kad pamiršo. Vairuotojas automobilyje buvo vienas, prie kojų gulėjo stiklinis alkoholio buteliukas. Vairuotojo buvo paklausta, prieš kiek laiko jis vartojo alkoholinius gėrimus, jis nurodė, kad vartojo užvakar. Kolegai parodė prie kojų gulintį alkoholio butelį, vairuotojas pamatęs bandė jį paslėpti su koja. Vairuotojas akivaizdžiai atrodė neblaivus, akys paraudusios, kalba nerišli, nekoordinuoti judesiai. Vairuotojas kaip vėliau paaiškėjo iš jo pateiktos asmens tapatybės kortelės tai A. K., gim. (duomenys neskelbtini). Apie 15 val. 38 min. su alkotesteriu D. A. buvo patikrintas neblaivumas, kurio metu nustatytas 2,65 promilių girtumas, antru pūtimu apie 16 val. 03 min. buvo nustatytas 2,95 promilių girtumas. Patikrinus asmenį per Polis II naršyklę paaiškėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, ši teisė yra atimta, už šį pažeidimą surašytas AN protokolas. Automobilis „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini). Vairuotojas A. K. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskr. VPK OVS, nes vairuotojas jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Pristatant A. K. spec. priemonės panaudotos nebuvo. Įvykis filmuotas BODY (b. l. 27-28).

Analogiškos aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnės G. J. 2023 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime dėl neblaivaus vairuotojo (b. l. 13).

2023 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis buvo apžiūrėtas policijos iškvietimo garso įrašas iš BPC. Perklausius iškvietimo dėl 2023 m. gegužės 15 d. apie 15.35 val. įvykio garso įrašą nustatyta, kad 2023 m. gegužės 15 d. 15:28:30 val. į 112 paskambino vyriškis bei pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) važiuoja girtas vairuotojas su automobiliu „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnui pranešėjas nurodė, kad minėto automobilio vairuotojas yra girtas, nes „...praktiškai miega, ...netelpa tarp juostų,... labai neadekvati mašina važiuoja...“. Pokalbio trukmė 7 min. 18 sek (b. l. 41-42).

Alkotesterio Alcotest 7510 ARFM-0207 (patikros sertifikatas Nr. 1752769, galiojantis iki 2023 m. gegužės 23 d.) ir 2023 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo akto duomenimis, A. K. 2023 m. gegužės 15 d. 15.38 val. nustatytas 2,65 promilių girtumas, 2023 m. gegužės 15 d. 16.03 val. nustatytas 2,95 promilių girtumas (b. l. 14-17). Neblaivumo nustatymo akte fiksuota, jog nustatyti šie A. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš dvi dienas (b.l. 17).

VĮ „Regitra“ duomenys, iš kurių matyti, kad automobilio „Peugoet 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra UAB „M. P.“ (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad automobilio „Peugeot 607 Ivoire Pack 2.7Fdi BVA6“, 2010 m. gamybos vertė su PVM 3 810 eurų, be PVM 3 148 eurų (b.l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. A. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. 2023 m. gegužės 15 d. apie 15.35 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 10, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Peugeot 607“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu, alkotesterio prietaiso kvitais, taip pat paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kita rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis nurodė, kad tą pačią dieną vartojo stiprų alkoholinį gėrimą – degtinę, išgėrė jos apie 400 g. Alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, jam nustatytas sunkus – 2,65 promilių girtumas. Įvertinus vartoto alkoholinio gėrimo stiprumą ir suvartoto gėrimo kiekį, A. K. turėjo suvokti, jog sėda už automobilio vairo dar apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairuoti jis negali. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio.

Dėl bausmės skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Spręsdamas dėl A. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis anksčiau teistas vieną kartą - už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirta bausmė dar neįvykdyta, vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinių veiksmų artimoje aplinkoje BK 38 straipsnio pagrindu, susitaikius su nukentėjusiuoju, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 80-81), administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis – praeityje baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galioja tik viena nuobauda (b. l. 76-79), vykdo individualią veiklą. Teismų informacinės sistemos duomenimis 2012 ir 2015 m. A. K. buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neblaiviam (abu kartus buvo nustatytas nemažas neblaivumo laipsnis – 2,17 ir 1,43 promilės). Byloje nėra duomenų, kad A. K. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Kadangi dėl A. K. jau ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir taikomos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo vairuoti transporto priemones jis negali vykdyti individualios veiklos (dirbti pavėžėju), teismas turi pagrindo manyti, kad A. K. skirti turtinio pobūdžio bausmę netikslinga, tuo, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Kaltinamasis taip pat teismo posėdyje nurodė neturintis finansinės galimybės mokėti baudą, dar nėra sumokėjęs ankstesnės paskirtos baudos. Atsižvelgiant į tai, kad tai jau penktas kaltinamojo vairavimo transporto priemonę neblaiviam faktas, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. K. skyrus antrą pagal griežtumą bausmę – areštą. Apibendrinant išdėstytus argumentus A. K. skirtina arešto bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui – keturiasdešimt penkios paros.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. K. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – penkiolika parų, ir A. K. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.

A. K. padarė naują nusikalstamą veiką, neatlikęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės. Antstolių informacinės sistemos duomenimis 2023 m. gegužės 22 dienai neišieškota baudos dalis sudaro 1073,81 Eur. Teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės prideda dalį (20 MGL) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudos ir galutinę bausmę nustato 30 parų arešto ir 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

Kadangi A. K. arešto bausmė paskirta pirmą kartą, jis sutinka specialistų pagalba spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, teismas sprendžia, jog bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant ir paskiriant A. K. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones, pareigas ir draudimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole, kurių tikslas – daryti įtaką A. K. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. BK 75 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 3 ir 10 punktų pagrindu arešto bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams, be intensyvios priežiūros, bet įpareigojant A. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu gydytis priklausomybę nuo alkoholio, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. A. K. teismo posėdyje nurodė sutinkantis gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir jau pradėjęs lankyti AA užsiėmimus.

Kaltinamasis A. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gegužės 15 d. 16.20 val. iki 2023 m. gegužės 16 d. 15.30 val. (b. l. 44-46, 53-54). Vadovaujantis BPK 140 straipsnio 13 dalimi, kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena) įskaitytinas į jam paskirtą arešto bausmę.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, faktą, jog kaltinamasis šiuo metu individualios veiklos vykdyti negali, turi kitų finansinių prievolių, tikslinga nustatyti ilgesnį, nei nustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, baudos sumokėjimo terminą – 10 mėnesių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad A. K. padarė nusikaltimą neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Vairuodamas neblaivus, kaltinamasis A. K. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Jis vairavo Vilniaus mieste, važiavo judriomis Vilniaus miesto gatvėmis, kuriose visada gana intensyvus eismas. Toks elgesys kelia itin didelę grėsmę svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir akivaizdžiai nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija A. K. kraujyje (2,65 promilės) žymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė analogišką nusikalstamą veiką, kai už ankstesnį tokį pat nusikaltimą jam jau buvo taikoma BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, transporto priemonių vairavimas neblaiviam jau pasižymi sisteminiu pobūdžiu, A. K. taikytinas prokurorės siūlomas 5 metų terminas uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 67 straipsnio 3 dalyje ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu yra bent viena iš BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose numatytų sąlygų. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kaltinamasis A. K. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Peugoet 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jos kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Vadovaujantis VĮ „Regitra“ duomenimis, nusikalstamos veikos padarymo metu minėtas automobilis „Peugoet 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė UAB „M. P.“. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje esančių sąlygų, kurioms esant būtų galima konfiskuoti ne kaltinamajam priklausantį turtą. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės „Peugeot 607“, 2010 m. gamybos kaina Lietuvoje 2023 m. gegužės mėnesį sudaro 3 810 Eurų su PVM ( 3 148 Eurų be PVM). Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi šiuo atveju iš kaltinamojo A. K. išieškoma automobilio „Peugoet 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti suma, t. y. 3 810 eurų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus naikintina (b. l. 55-57).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena su BPC pateiktu pranešimo garso įrašu (voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio) paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. K. (A. K.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. K. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti šiuo nuosprendžiu A. K. paskirtą 30 parų arešto bausmę dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu paskirtos 36 MGL (1 800 Eur) bausmės neatlikta dalimi ir paskirti A. K. galutinę bausmę – 30 parų arešto ir 20 MGL (1000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 ir 10 punktais, atidėti A. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą 1 (vienerių) metų terminui be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) gydytis priklausomybę nuo alkoholio, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą arešto bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme A. K. išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 15 d. 16.20 val. iki 2023 m. gegužės 16 d. 15.30 val. (vieną parą).

Paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš A. K. išieškoti valstybės naudai automobilio „Peugoet 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 810 eurus.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus panaikinti.

Prie bylos galinio viršelio prisegtą voką su DVD-R laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti A. K., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant intensyvią priežiūrą, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti A. K., kad 1 000 Eur bauda per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir 3 810 Eur konfiskuotino turto suma turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ ar atitinkamai „konfiskuotino turto vertė“(būtina nurodyti bylos numerį Nr. 1-1835-1057/2023), įmokos kodas 6801 (baudai), ir 6610 (konfiskuojamam turtui)): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS , LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.