Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-200 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2016 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu subendrinus už abu nusikaltimus paskirtas bausmes bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, jam nustatyta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pirmos instancijos nuosprendis dalyje dėl R. Š. paliktas nepakeistas. 2017 m. birželio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi panaikino 2016 m. gruodžio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pakeitė 2016 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį: R. Š. nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2016 m. kovo 8 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 265 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su 2011 m. balandžio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir R. Š. paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia – 2014 m. spalio 9 d. Bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. lapkričio 19 d. – 3 metai 10 mėnesių 21 diena. 2/3 teismo paskirtos bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 9 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. 59-200 nuteistajam R. Š. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Neigiamą sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nestebimi reikšmingi nuteistojo teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Atsižvelgiant į pirminio įvertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, 2021 m. lapkričio 4 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiūrą, nustatyti pokyčiai tam tikrų kriminogeninių rizikos poreikių (išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti) srityje, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka aukšta. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam skirta 2021 m. gegužės 28 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“ Nr. 28-138, kuriuo R. Š. dėl kratos metu rasto mobilaus ryšio telefono nubaustas didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimu vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma 2 mėnesiams, todėl svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymo klausimą nuteistajam paskirta nuobauda dar faktiškai galioja. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų tendencijos (atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas, dalyvavo masiniuose neramumuose, skelbė bado streikus), kurios šiuo metu išlieka gan stabilios. Nors nuteistojo nuostatos darbo pataisos įstaigoje atžvilgiu nėra išskirtinai negatyvios, visgi duomenų visuma leidžia manyti, jog nuteistasis, nors ir rodo pastangas bei motyvaciją darbo paieškos atžvilgiu, tačiau jo nuostatoms į darbą vis dar daro įtaką tam tikri nuteistųjų subkultūros palaikymo ypatumai, kas stebima ir dalyvavimo intervencinėse priemonėse metu. Turimų nuobaudų skaičius (drausmine tvarka baustas 6 kartus) rodo, kad nuteistasis nelinkęs laikytis nustatytų režimo ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, patiria sunkumų laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų struktūruotoje aplinkoje. Nors nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja tam tikrose socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta. Su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, tačiau šiuo metu vis dar išlieka aktualūs bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėtas ambivalentiškas, nenuoseklus elgesys, nepakankamos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, ir vienbalsiai nutarė netaikyti lygtinio paleidimo.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. skundas netenkintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Teismas atkreipia dėmesį, jog sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo neužtenka. Būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis R. Š. mano, jog jis atitinka visus BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje numatytus kriterijus, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Jis yra atlikęs pakankamą bausmės dalį, sutinka su intensyvia priežiūra. R. Š. nuomone, atlikta bausmės dalis, jo požiūris į nusikalstamą veiką, elgesys įkalinimo įstaigoje, motyvacija dirbti ir reali galimybė laisvėje įsidarbinti, šeiminės aplinkybės yra pakankami kriterijai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Kaip jau minėta, nuteistieji gali būti paleisti iš Pataisos įstaigos, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, jei yra atlikę įstatymo numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį. Komisija nesutinka, jog nagrinėjamu atveju galima konstatuoti būtinąjį įstatyminį lygtinio paleidimo pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Susipažinęs su R. Š. asmens byla bei jo socialinio tyrimo išvada teismas neturi pagrindo prieštarauti Komisijos išvadai.

Vien faktai, kad nuteistasis turi paskatinimų, dalyvauja renginiuose ar pozityvaus užimtumo programose, nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Tuo tarpu lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje.

R. Š. nuo 2015 m. vasario 6 d. iki 2019 m. vasario 20 d. buvo septynis kartus skatintas už gerą elgesį, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje ir gerus mokymosi rezultatus. 2019 m. sausio 11 d. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos buvo charakterizuojamas patenkinamai, atsižvelgiant, jog nors nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, režimo reikalavimų, nebaustas, adekvačiai reaguoja į taikomas drausminio poveikio priemones, tinkamai vykdo administracijos atstovų nurodymus, dalyvauja visuomeninėje nuteistųjų veikloje, prisideda prie gerbūvio darbų, mokosi, tačiau iniciatyvos ir motyvacijos ieškant darbo nerodo, nors sutiko atvykęs į pataisos namus dirbti siūlomą darbą, bet darbo pobūdžiui yra išrankus. Tačiau nuo 2019 m. pavasario situacija iš esmės pasikeitė. 2019 m. balandžio 26 d. jam paskirta nuobauda už šiurkštų pažeidimą – uždrausto daikto (mobiliojo ryšio telefono) laikymą. 2019 m. birželio 28 d. – už nurodymo sutvarkyti bendro naudojimo patalpas nevykdymą. 2019 m. liepos 25 d. – už masinių neramumų kėlimą, kamerose esančių durų ir kito inventoriaus niokojimą, teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti nevykdymą, kas buvo įvertinta kaip šiurkštus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimas. 2019 m. rugsėjo 2 d. vėl baustas už šiurkštų pažeidimą – uždrausto daikto (mobiliojo ryšio telefono) laikymą. 2021 m. gegužės 28 d. vėl nubaustas už analogišką pažeidimą. Kaip matyti, visos penkios nuobaudos skirtos už tikrai šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus. Minėtu laikotarpiu jokių paskatinimų už gerą elgesį nebegauta. Tokiu būdu, daugiau nei dvejų pastarųjų metų laikotarpiu R. Š. elgesio bausmės atlikimo vietoje niekaip nebegalima vertinti kaip pavyzdingo ir rodančio pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Atvirkščiai – treti metai stebima aiški elgesio blogėjimo tendencija. Be to, kaip minėta, R. Š. asmens bylos duomenimis, 2021 m. lapkričio 4 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos peržiūrą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta.

R. Š. bausmę atlieka šeštą kartą, ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, jo atžvilgiu praeityje taikytas tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tiek lygtinis paleidimas, tačiau parodyto teismų pasitikėjimo R. Š. nepateisino, darydamas naujas nuskalstamas veikas. Vertinant jo teistumus, stebima išliekanti sunkių nusikaltimų vykdymo dinamika. R. Š. akcentuoja, jog pripažino kaltę dėl padaryto nusikaltimo, gailisi, būdamas laisvėje ketina dirbti ir gyventi iš sąžiningai gaunamų lėšų, tačiau ta aplinkybė, jog nusikaltimas, už kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, buvo padarytas nepraėjus nė metams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos už analogišką nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), net nepasibaigus lygtinio paleidimo terminui, verčia teismą atsargiai vertinti nuteistojo ateities pažadus. Nei R. Š. elgesys praeityje, nei dabartinis elgesys neduoda pagrindo tikėtis, kad tai tvirtos R. Š. nuostatos ateičiai, o ne deklaratyvūs ir lengvabūdiški teiginiai. R. Š. praeities teistumai rodo, kad nei bausmės vykdymo atidėjimas, nei lygtinis paleidimas, nei paskirtos ir realiai atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje laikytis visuomenės interesus atitinkančių taisyklių. Tai sudaro pagrindą nuteistojo pažadus, jog jis daugiau niekad nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, vertinti kritiškai.

Nuteistasis skunde teigia, kad jis norėjo įsidarbinti, bet jam nebuvo suteikta tokia galimybė. Tačiau tiek socialinio tyrimo išvadoje, tiek Komisijos nutarime pabrėžiamas formalus R. Š. požiūris į galimybę įsidarbinti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog atvykęs į pataisos įstaigą atlikti laisvės atėmimo bausmės, formaliai nuteistasis sutiko dirbti pataisos įstaigos administracijos siūlomą darbą, tačiau jokių iniciatyvų dėl įsidarbinimo bausmės atlikimo metu nerodė, nesidomėjo laisvomis darbo vietomis, net nebuvo pateikęs prašymo jį įdarbinti. Galimybe įsidarbinti R. Š. susidomėjo tik 2021 metais, kai į jo 2021 m. birželio 18 d. paklausimą, reg. Nr. 9/05-1452, restruktūrizuojama VĮ „Mūsų amatai“ atsakė, jog nuo 2021 m. birželio 15 d. Pravieniškių filialo Vilniaus padalinio veikla yra nutraukiama, įmonė negali pasiūlyti darbo. R. Š. akcentuoja savo darbo patirtį laisvėje, sutartą darbo vietą, tačiau socialinio tyrimo išvados duomenimis, R. Š. darbinė veikla praeityje nuoseklumu nepasižymėjo, todėl nuteistasis stokoja darbinės patirties. Teismas atkreipia dėmesį, jog nuo 1996 m. rugpjūčio 12 d. iki 2021 m. birželio 22 d. sukaupta tik 2 metų 6 mėnesių darbo patirtis, itin trumpalaikiai darbo epizodai (dauguma jų truko ne ilgiau mėnesio) greičiau rodo ne motyvaciją dirbti, o jos nebuvimą. Elgesys pataisos namuose, psichologų nuomone, taip pat rodė, kad R. Š. stokoja iniciatyvų realizuoti save darbinėje veikloje, gali būti išrankus darbo pobūdžiui ar atlygiui už jį. Nors nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, darbo rinkoje paklausias specialybes, jo darbo istorija nestruktūruotoje aplinkoje nuoseklumu nepasižymėjo, gyvenimui lėšų buvo siekiama gauti iš nusikalstamos veiklos. Atitinkamai faktas, jog nuteistasis turi pažadėtą darbo vietą laisvėje (pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 14 d. pranešimą bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku) reikšmingai neįtakojo lygtinio paleidimo galimybės. Juolab, jog socialinio tyrimo metu kilo abejonių, ar tai realią veiklą vykdanti bendrovė, nes www.rekvizitai.lt viešai skelbiamais duomenimis, nuo 2020 metų pradžios joje nedirba nė vieno darbuotojo; Sodros duomenimis apdraustų darbuotojų taip pat nėra.

R. Š. teigia, jog Komisija nepagrįstai nesirėmė teigiamomis jo charakteristikomis. Komisija iš tiesų savo nutarime paminėjo tik tas nuteistojo charakteristikas, kuriomis motyvavo savo neigiamą verdiktą dėl lygtinio taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog ji nesirėmė visa socialinio tyrimo išvada, pasverdama neigiamai ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą. Be to, kaip jau buvo minėta, neigiamos kaltinamojo elgesio apraiškos pastaruoju bausmės atlikimo laikotarpiu dominuoja ir sumenkina praeityje buvusį gerą elgesį. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamame nutarime išdėstyti motyvai neprieštarauja socialinio tyrimo išvados turiniui.

Pareiškėjo akcentuojamos šeiminės jo aplinkybės (nepilnamečiai vaikai, neįgali ir nuolatinės priežiūros reikalinga motina) savaime nesuteikia pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, jei nėra pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir būdamas laisvėje jis nebedarys teisei priešingų veikų.

Teismo vertinimu, praeities teistumai (du paskutiniai teistumai už labai sunkius nusikaltimus), šio nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo aplinkybės, požiūris į jį rodo, kad nuteistojo gyvenimo būdas iki nusikaltimo padarymo nors ir nebuvo asocialus, tačiau stokojo socialinio atsakingumo. Pažymėtina, ne tik nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, bet ir kitos jo asmenybės charakteristikos turi būti nepriekaištingi, kad teismas galėtų patikėti, jog nuteistojo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti praeities klaidų yra tvirta. Socialinio tyrimo išvados turinys pagrindo tokiai išvadai neduoda.

Socialinio tyrimo išvadoje pastebima, jog nuteistasis išlieka gynybiškas savo nusikaltimo atžvilgiu, demonstruoja neigiamas nuostatas į teisėsaugos institucijas, dėl suvokto neteisingumo savo atžvilgiu. Suimtasis savo nusikaltimo atžvilgiu itin rigidiškas, negeba rasti neigiamų jo padarinių, linkęs minimizuoti padarytą veiką, ją pateisinti savo tuometine finansine padėtimi. Taip pat neatpažįsta nusikaltimo įtakos ir savo paties tolimesniam gyvenimui, įžvelgia tik paviršutiniškas problemas, įkalinimo faktą atskiria nuo padarytos veikos. Nuteistajam stinga savianalizės įgūdžių, įžvalgos, sietinos su savo nusikalstamo elgesio patirtimi ir jos pasekmėmis. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo kriminalinės subkultūros palaikančių nuostatų tendencijos (atsisakė tvarkyti bendro naudojimo patalpas, dalyvavo masiniuose neramumuose, skelbė bado streikus), kurios šiuo metu išlieka gan stabilios. R. Š. vis dar patiria sunkumų laikytis nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų struktūruotoje aplinkoje. Nevengia vadovautis principais, kurie yra artimi kriminalinį elgesį palaikančioms nuostatoms. Nors R. Š. aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse elgesio pataisos programose, kėlė savo profesinę kompetenciją, įgydamas naujų specialybių, tačiau įvertinus jų rezultatus, nuteistojo elgesio pokyčius, konstatuota, kad nepaisant to, jog su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys tam tikrus gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų ypatumus, buvo koreguojami tikslinių socialinės reabilitacijos priemonių pagalba, šiuo metu jie vis dar išlieka aktualūs bei reikalaujantys nuteistojo tęstinių ir tikslingų veiksmų.

Atitinkamai, vertinant R. Š. elgesio perspektyvą, teismui nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui nevertins lengvabūdiškai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimas Nr. 59-200, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. Š. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. 59-200 atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, prokurorui ir suimtam nuteistajam šį terminą skaičiuojant nuo nutarties nuorašo įteikimo jiems dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.