Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam V. K. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. birželio 23 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam V. K. gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metai 10 mėnesių 10 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2023 m. birželio 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ nustatyta maža nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos jo pastangos valdyti su nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, tai yra nuteistasis siekia save realizuoti darbinėje veikloje, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir tikslinėse programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laiką nebuvo pažeidęs nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį ir gerą darbą devynis kartus skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Komisijos nutarime pažymėta, kad nuteistasis išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus ir jam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai: patvirtinta pastovi gyvenamoji vieta; teigiama darbinė motyvacija; ryšių su artimaisiais palaikymas; reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.

V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. 2019 m. balandžio 19 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeitus 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę sušvelninus ir pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 d. 1 punktu bausmes subendrinus paskirta galutinė bausmė – 6 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 15 d., pabaiga – 2025 m. gegužės 2 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų taikymo pagrindai įtvirtinti BVK 82 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Aptariamo straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 2 dalyje nurodytiems nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo bausmės atlikimo vieta, apylinkės teismas nutartimi dėl lygtinio paleidimo komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos patvirtinimo. Šiuo straipsniu yra įtvirtina nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismo diskreciją, įvertinus visus aktualius duomenis dėl lygtinio paleidimo taikymo/netaikymo, spręsti ar yra visos sąlygos leidžiančios tvirtinti komisijos priimtą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, įvertina Socialinio tyrimo išvadoje, pagal „OASys“ metodiką nustatytą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, t. y vertinamas nuteistojo asmenybės ypatumus, jo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. K. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo laikotarpiu nėra pažeidęs pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už gerą elgesį ir darbą skatintas 9 kartus, dirbo Valstybės įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ siuvyklos darbininko pareigose, vėliau užsiėmė individualia darbine veikla, stebima jo aukšta darbinė motyvacija, turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, turės gyvenamą vietą, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo nuomone, šiuo metu jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, šios aplinkybės nelaikytinos absoliučiu pagrindu spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo asmenybe, nuostatomis, jo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Pagal „OASys“ metodiką V. K. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos mažėjimo tendencijos „Ryšių“ srityje, tačiau vis dar egzistuoja dinaminis kriminogeninis veiksnys – „buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės“, kuris gali turėti įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje. Teismo nuomone, nuteistasis vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.

Nors veikų, dėl kurių nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau jos negali būti neįvertinamos vertinant nuteistojo asmenybės pokytį bausmės atlikimo laikotarpiu. Nuteistasis V. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo įvykdymą, šiuo atžvilgiu svarbu pažymėti, kad savo kaltės jis nepripažino, nors teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir jo kaltė įrodyta. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat stebimas savo atsakomybės neigimas, siekis ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, nuteistasis pažymėjo, jog supranta nusikaltimo rimtumą, gailisi dėl susiklosčiusios situacijos, savo kaltumą vertina tik tiek, kiek palaikė bendravimą su netinkamais asmenimis, pats nusikaltime teigia nedalyvavęs, nurodo, kad jam sunku identifikuoti priežastis, kaip pats prisidėjo prie problemos (problema nuteistasis laiko – laisvės atėmimo bausmės atlikimą), toks savęs ir savo veiksmų vertinimas, tai yra savo nusikalstamų veikų neigimas, siekis kaltę primesti kitiems asmenims, aplinkybių kaltinimas, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia teismui spręsti, kad bausmės tikslai šioje pataisos proceso stadijoje jau pasiekti. Nuteistojo nuostatos jo padarytų nusikaltimų atžvilgiu, rodo, kad jis vis dar negeba įvertinti ir pripažinti savo veiksmų pavojingumo ir jų sukeliamų pasekmių bei jų priimti, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė ar asmuo paleistas lygtinai gebės pasirinkti tinkamus savo elgesio modelius, atsiriboti nuo rizikingų situacijų ir asmenų dariusių įtaką praeityje, laikysis įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralinių nuostatų.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Lygtinio paleidimo Komisijos nurodyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai (patvirtinta pastovi gyvenamoji vieta, teigiama darbinė motyvacija, ryšių su artimaisiais palaikymas), negali būti laikomi išimtinai apsauginiais veiksniais, kadangi V. K. ir iki minėtų nusikalstamų veikų įvykdymo turėjo pastovią gyvenamąją vietą, turėjo vaikų, 15 metų buvo vedęs, o santuoka nutrūko tik prasidėjus nesklandumams su teisėsauga, gyveno finansiškai stabiliai, dirbo, tačiau tai vis vien neapsaugojo jo nuo nusikaltimų įvykdymo. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad aplinkybės susijusios su darbine veikla, turima gyvenamąją vieta bei santykiais su artimaisiais šiuo konkrečiu atveju neturi įtakos lygtinio paleidimo taikymui.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Lygtinio paleidimo komisijos posėdžio metu V. K. neatliktos bausmės dalis buvo 1 metai 4 mėnesiai 10 dienų, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kaip jau buvo minėta, teismas negali daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. K. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis V. K. ir savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau to nepakanka neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.