- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-17
- Bylos Nr.
- 1-1713-517/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25716-2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- K. V.
- Nukentėjusysis
- A. V.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. V., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Veprių mst., Ukmergės raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, užsiimantis individualia veikla pagal individualios veiklos pažymėjimą, gyv. (duomenys neskelbtini), buvęs teistas tris kartus, visi teistumai išnykę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam K. V. buvo pareikštas kaltinimas, kaltinant jį tuo, kad jis, smurtaudamas artimoje aplinkoje, nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
2018m. gegužės 31d., apie 19⁰⁰ val., vakare, kaltinamasis K. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vienoje dalyje jis gyvena, kieme, kilusio konflikto su broliu-pil. A. V. metu, pastarąjį užsipuolęs, tyčia vieną kartą su laužtuvu sudavė pastarajam į kairę ranką, kuria šis dengėsi savo galvą, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo A. V. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytas kairiojo dilbio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dilbio vidurinio trečdalio išorinėje pusėje, kas nukentėjusiajam A. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. V. kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad jis su broliu gyvena atskirai vienas nuo kito viename gyvenamajame name adresu: (duomenys neskelbtini), kurį paveldėjo po savo tėvo mirties. Namas yra padalintas į dvi dalis, kuriame yra du atskiri įėjimai, bendro naudojimo patalpų name nėra, o yra tik bendras kiemas. 2018m. gegužės 31d., vakare, jis su draugais V. K. ir S. Š. grįžo iš parduotuvės, kur pirko alkoholinių gėrimų, t.y. vyno, šampano ir alaus. Namo kieme esančioje pavėsinėje vyko išgertuvės. Jam su draugais begeriant pavėsinėje, atėjo jo brolis A. Matėsi, kad brolis A. irgi yra išgėręs, kuris klausė, ar gali atsigerti alaus. Jam nieko neatsakius, brolis pats įsipylė alaus ir išgėrė. Po to brolis A., nieko neklausęs, nuo stalo susirinko vyno, šampano ir alaus butelius ir parsinešė pas save į namus. Broliui grįžus atgal, jie tarpusavyje susiginčijo, nes jis buvo supykęs dėl to, jog brolis atėmė alkoholinius gėrimus. Kilo konfliktas, kurio metu jis su broliu susistumdė. Nustūmęs brolį ant žemės, jis nubėgo prie garažo, kur susistumdymas tęsėsi. Būdamas išsigandęs ir galvodamas, kad brolis gali pradėtis muštis, nes šis, išgėręs, yra neprognozuojamas, jis iš garažo pasiėmė laužtuvą, su kuriuo užsimodamas, trenkė savo broliui. Smūgis kliuvo broliui A. per rankas. Po to brolis A. jį pririšo prie tvoros ir iškvietė policiją.
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 2d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais nukentėjusiojo A. V. ir liudytojų R. V. V. K. ir S. Š. apklausos protokolais, surašytais ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 25-27, 60-62, 65-66, 68-69), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-10) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 11-15), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 17) ir fotolentele prie minėto protokolo(b.l. 19), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje(b.l. 74) ir priedais prie minėto pranešimo, t.y. neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenimis ir alkoholio matavimo prietaiso patikros sertifikatu(b.l. 75-77), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 36-38) ir priedu prie minėto protokolo, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyriaus išduotu suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapu(b.l. 39), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolais(b.l. 41) ir visa kita byloje esančia medžiaga.
Kadangi kaltinamajam K. V. inkriminuojamo nusikaltimo, kuris baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir kaltinamasis K. V. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.
Iš teisme paskelbto nukentėjusiojo A. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. V. yra jo brolis, su kuriuo gyvena vienuose namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Namas yra padalintas į dvi dalis, t.y. yra du atskiri įėjimai, kurio vienoje dalyje gyvena jis, o kitoje-brolis K. Bendro naudojimo patalpų gyvenamajame name jie neturi. Motina gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir jie, tik kitame pastate. 2018m. gegužės 31d., apie 17⁰⁰ val. jis grįžo į namus, išgėrė alaus. Tuo metu namuose buvęs jo brolis K. pradėjo elgtis neadekvačiai, t.y. brolis buvo piktas, agresyvus, pats ieškojo priekabių, pradėjo daužyti savo telefoną, išdaužė savo verandos lango stiklą. Jis brolį K. drausmino, o pastarasis į tai nekreipė jokio dėmesio, negalėjo nusiraminti. Apie 19⁰⁰ val. tarp jo ir K. kilo žodinis konfliktas, jie tarpusavyje susistumdė, susistumdymo metu brolis K. buvo parkritęs ant žemės. Po to brolis K. nubėgo į garažą, iš kurio atsinešė laužtuvą, t.y. metalinį strypą. Jam būnant kieme, brolis K. vieną kartą su laužtuvu sudavė jam per rankas, kuriomis jis tuo metu nuo smūgio dengėsi galvą. Brolis jam norėjo suduoti į galvą, tačiau nepataikė. Jam buvo pataikyta į kairės rankos dilbį, dėl ko jis patyrė rankos sumušimą. Po suduoto smūgio jis nubėgo pas motiną, kuri tuo metu buvo pas kaimynę, paprašydamas iškviesti policiją. Jam kalbantis kaimynės kieme su motina, prie jo vėl pribėgo brolis, su kuriuo įvykusio susistumdymo metu jis pargriuvo ant žemės. Po to jis, atsikėlęs nuo žemės, užlaužė broliui ranką, kad galėtų jo rankas surišti su virve. Virvę jam atnešė motina. Kadangi brolis buvo nevaldomas ir agresyvus, padedant motinai, jis brolį surišo, kurį po to perdavė atvykusiems policijos pareigūnams(b.l. 25-27).
Iš teisme paskelbto liudytojos R. V. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2018m. gegužės 31d., apie 17³⁰ val., ji, eidama iš kaimynės pro sūnų K. ir A. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pamatė, kad jie abu stovi kieme ir ginčijasi. Jai priėjus arčiau, ją pamatęs, sūnus A. jos paprašė apraminti brolį K., nes šis prie jo(A.) kabinėjasi, neduoda jam ramybės. Ji abiejų savo sūnų paprašė, kad šie baigtų daryti nesąmones ir nejuokintų kaimynų. Pasakiusi šiuos žodžius, ji nuėjo pas kaimynę. Apie 19⁰⁰ val. jai būnant pas šalimais gyvenančią kaimynę B. D., išgirdo, kad abu jos sūnūs, kurie buvo neblaivūs, vienas kitą kolioja įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atsisukusi, pastebėjo, kad jos sūnus K. įėjo į savo kieme esantį garažą ir iš ten išsinešė laužtuvą, su kuriuo užsimojęs, vieną kartą iš viršaus bandė trenkti kitam jos sūnui A. į galvą, tačiau, pastarajam užsidengus, smūgis kliuvo į ranką. Sūnus A. pradėjo šaukti, kad ji iškviestų policiją, o tuo metu kitas sūnus K., numetęs laužtuvą, pradėjo bėgti ir, bebėgdamas, pargriuvo ant žemės, ko pasekoje nusibrozdino rankas. Paėmusi virvę, ji kartu su sūnumi A. kitą sūnų K. pririšo prie kaimynės tvoros, kurį perdavė atvykusiems policijos pareigūnams(b.l. 60-62).
Iš teisme paskelbto liudytojo V. K. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gerai pažįsta abu brolius-pil. V. 2018m. gegužės 31d., apie 19⁰⁰ val., jis vienas ėjo į savo namus pro namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje gyvena broliai-pil. V. Buvo išgėręs alaus. Kadangi su broliais-pil. V. jis nesipyksta, todėl užėjo pas juos parūkyti. Sodybos kieme jis rado abu brolius, su kuriais buvo ir pažįstamas S. Š., kuris buvo išgėręs. Jam pasirodė, kad neblaivus buvo ir vienas iš brolių K. Jiems visiems berūkant, tarp brolių-pil. V. kilo žodinis konfliktas. Kuris pirmas pradėjo konfliktą, jis nesuprato, kartu negalėdamas suprasti ir ko broliai tarpusavyje neišsiaiškino. Konflikto metu abu broliai, paėję kiek toliau nuo jo ir S. Š., pradėjo dar garsiau rėkauti, prasidėjo susistumdymas. Kuris pirmas kurį pastūmė, jis nespėjo pastebėti, nes buvo apie 20 metrų atstumu nuo jų. Tada kažkuriuo tai momentu vienas iš brolių K. iš garažo atsinešė ilgesnį nei vieno metro geležinį ar tai vamzdį, ar tai laužtuvą, su kuriuo mosikavosi priešais kitą brolį A. Ar buvo suduotas smūgis A. V., jis nematė. Matė, kaip kažkuriuo tai metu K. V. tą vamzdį numetė ir nuėjo link savo motinos namų, o šiam iš paskos nuėjo ir A. V.. Nuo to momento jis daugiau nieko nebematė, nes broliai užėjo už namo kampo, o jis iš paskos nėjo ir nežiūrėjo. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai(b.l. 65-66).
Iš teisme paskelbto liudytojo S. Š. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis gyvena Veprių miestelyje, Ukmergės rajone ir gerai pažįsta abu brolius-pil. V. 2018m. vasaros pradžioje, tikslios datos neatsimena, buvo pavakarys, jis kartu su draugu V. K. nuėjo pas A. V., gyvenantį netoli jo, Pušyno gatvėje. Norėjo pasižiūrėti televizoriaus, kadangi jo televizorius buvo sugedęs. Atėjus į kiemą, susėdo ant suoliuko trise parūkyti. Jiems berūkant, atėjo A. V. brolis K., kuris buvo akivaizdžiai girtas, nes vos pastovėjo ant kojų. K. V. pradėjo kabinėtis prie savo brolio A., sakyti, kad šis nemokėjo už elektrą, Po to K. sudaužė savo telefoną. Atsimena, kad K. dar pradėjo priekaištauti savo broliui A., kad šis atėmė iš jo šampano butelį už skolą. Tarp brolių kilo konfliktas. A. V. bandė savo brolį K. nuraminti, sakė, kad šis prie jo nesikabinėtų. Kieme, netoli garažo gulėjo metalinis strypas, kurį konflikto metu pastvėręs K. V., su juo bandė suduoti savo broliui A. per galvą, bet nepataikė. Kur kliuvo smūgis, jis nematė, bet mano, kad tikrai galėjo pataikyti A. V. į ranką, nes A. nuo smūgio dengėsi ranka. Matė, kaip A. V., gindamasis, pastūmė savo brolį K. nuo savęs, kuris parvirto ant žemės, nes dėl girtumo vos laikėsi ant kojų. Viskas tuo metu vyko labai greitai, o ir praėjo nemažai laiko, todėl jis tiksliai negali nurodyti, kaip broliai tarpusavyje grūmėsi ir ką kiekvienas iš jų vienas kitam darė. Tik gerai atsimena, kad pirmas konfliktą pradėjo K. V.. Jis su V. K. į brolių konfliktą nesikišo, nelabai į juos kreipė dėmesį, nes tuo metu tarpusavyje kalbėjosi. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, kuriuos lygtai iškvietė šalimais gyvenanti brolių-pil. V. motina, ir, K. V. surakinę antrankiais, išsivežė. Jis mano, kad dėl tarp brolių kilusio konflikto yra kaltas K. V., nes šis, kai būdamas girtas, visuomet prie kitų kabinėjasi(b.l. 68-69).
Iš teisme paskelbto byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kampinis mūrinis vieno aukšto gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini), kuris, atvažiavus į Ukmergės rajone esantį Veprių miestelį ir iš Šventosios gatvės pasukus į dešinę pusę bei privažiavus Pušyno-Ežero gatvių sankryžą, randasi sankryžos kairėje pusėje. Įvažiavus į sodybos kiemą, kairėje pusėje yra matomi ūkiniai pastatai, dešinėje pusėje-garažas ir gyvenamasis namas. Prie garažo, ant žemės matomas gulintis apie 1,4 m ilgio metalinis laužtuvas. Perėjus kiemą, už ūkinio pastato, kairėje pusėje yra matomi įvykio dalyviai, iš kurių vienas t.y. pil. K. V., su virvėmis rastas pririštas prie tvoros. Įvykio vieta buvo fotografuojama, o joje rastas metalinis laužtuvas, kaip galimas nusikaltimo padarymo įrankis, buvo paimtas(b.l. 9-15). Metalinis laužtuvas buvo apžiūrėtas ir, kaip daiktinis įrodymas, prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 17-19).
Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjo 2018m. gegužės 31d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad minėtą dieną, apie 19⁰⁵ val., patruliavimo metu iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tarp brolių vykstantį konfliktą adresu: (duomenys neskelbtini). Nuvykus į įvykio vietą, namo kieme, prie vielinės tvoros buvo rastas surištas vienas iš konflikto dalyvių-pil. K. V.. Kitas konflikto dalyvis A. V., kuris skundėsi sumuštos rankos skausmais, ir brolių motina R. V. paaiškino įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kieme buvę įvykio liudininkai V. K. ir S. Š.. Visi įvykio vietoje rasti asmenys buvo neblaivūs, iš kurių pil. K. V., kaip neadekvačiai besielgusiam asmeniui, t.y. kuris tai verkdavo, tai pastarąjį ištikdavo agresijos priepuoliai, buvo nustatytas 2,90 promilės girtumas. Nukentėjęs konflikto dalyvis A. V. apžiūrai buvo pristatytas į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, o kitas konflikto dalyvis K. V., kaip galimai smurtavęs asmuo, buvo pristatytas į Ukmergės raj. PK tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi(b.l. 74). Įvykio vietoje sulaikyto kaltinamojo K. V. neblaivumą patvirtina ir su metrologiškai patikrintu ir galiojančiu alkoholio matavimo prietaisu užfiksuoti girtumo rodmenys(b.l. 76-77).
Iš teisme paskelbto byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus išduoto suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo, kurį 2018m. gegužės 31d. savanoriškai ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė nukentėjusysis-pil. A. V., matyti, kad 2018m. gegužės 31d., 20⁰⁰⁷ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių buvo atvykęs policijos pristatytas pil. A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris skundėsi kairės rankos skausmais, nurodydamas, kad jį namuose kilusio konflikto metu, su laužtuvu trenkiant per ranką, sumušė brolis. Paciento apžiūros metu pastarajam buvo konstatuotas kairio dilbio sumušimas, kuriam suteikus būtinąją medicininę pagalbą, vyras buvo išleistas į namus(b.l. 36-39).
Iš teisme paskelbto byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, 2018m. birželio 15d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, dalyvaujant teismo medicinos ekspertui, pastarasis, kaip specialistas, susipažinęs su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir atlikęs pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo A. V. asmens apžiūrą tyrimą, davė išvadą apie tai, kad nukentėjusiajam A. V. konstatuotas sužalojimas, t.y. kairiojo dilbio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dilbio vidurinio trečdalio išorinėje pusėje, buvo padarytas, paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu, t.y. 2018m. gegužės 31d. Nukentėjusiajam A. V. dėl padaryto kūno sužalojimo buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 41).
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013m. liepos 01d., t.y. 2018m. gegužės 31d., o prie nusikaltimą padariusio asmens artimųjų giminaičių yra priskiriami ir broliai(LR BK 248 str. 2d.), todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą ir įvertinus byloje esančią teismo medicinos specialisto išvadą apie nukentėjusiajam-pil. A. V. prieš jos asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir jo sukeltas pasekmes sveikatai(b.l. 41), laikytina, kad kaltinamasis K. V., dėl asmeninių paskatų kilusio tarpusavio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš savo brolį-nukentėjusįjį A. V., su kuriuo atskirai gyvena viename po tėvo mirties paveldėtame gyvenamajame name, ko pasekoje pastarasis buvo nežymiai sužalotas, savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. nežymus artimojo giminaičio sužalojimas, padarytas prieš jį smurtaujant artimoje aplinkoje(kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas).
Baudžiamojoje byloje yra pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 35,34 Eur.(trisdešimt penkių eurų ir 34 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 47-50).
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).
Kadangi žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo K. V. veiksmais, pastarasis privalo atlyginti valstybei dokumentais pagrįstas lėšas, išleistas nukentėjusiojo A. V. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).
Atliekant įrodymų tyrimą bylos nagrinėjimo teisme metu, nukentėjusysis A. V. pareiškė, kad jis savo broliui-kaltinamajam K. V. dovanoja, nori su juo taikytis ir jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto pastarajam nereiškia, todėl neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl kaltinamojo K. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant. Savo ruožtu pats kaltinamasis K. V., kaip praeityje ne vieną kartą buvęs teistas asmuo, tačiau LR BK 27 str. prasme laikytinas pirmą kartą teisiamu asmeniu, nes visi ankstesni teistumai už jo praeityje padarytas veikas šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu jau yra išnykę(b.l. 112-113), teismo posėdyje viešai atsiprašė savo brolio-nukentėjusiojo A. V. už padarytus nusikalstamus veiksmus ir nuoširdžiai gailisi dėl savo netinkamo elgesio, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Nors kaltinamasis K. V. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas sunkina jo atsakomybę, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam inkriminuojamas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas tik prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 4d.), nukentėjusysis jokių turtinių pretenzijų dėl patirto fizinio smurto kaltinamajam neturi, nes baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio pareiškęs nebuvo, teismas, atsižvelgdamas į padarytos veikos tarp dviejų neblaivių brolių kilusio šeimyninio konflikto metu aplinkybes ir į paties kaltinamojo K. V., kaip individualia veikla užsiimančio asmens, asmenybę, turi pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje kaltinamasis K. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o neatlygintos ligonių kasos išlaidos yra nesaistomos tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kaltinamojo K. V. padaryta baudžiamąja veika, todėl neatlyginti nuostoliai nekliudo teismui taikyti LR BK 38 str. nuostatas, kaltinamasis K. V. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo atžvilgiu baudžiamją bylą nutraukiant(LR BK 38 str. 1-2d.d.).
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p., 72² str.). Įstatymo leidėjas, baudžiamajame kodekse įvesdamas baudžiamojo poveikio priemonių institutą asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį(LR BK 41 str.), nes priešingu atveju susidariusi situacija nusikaltusiam asmeniui leistų jaustis nebaudžiamam už savo padarytą nusikalstamą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis bei atsižvelgdamas ne tik į kaltinamojo K. V. padaryto nusikaltimo žmogaus sveikatai pobūdį ir jo sukeltas pasekmes, bet ir į paties kaltinamojo, kaip individualia veikla užsiimančio asmens, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam K. V., kaip smurtavusiam ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinam asmeniui, yra tikslinga paskirti įstatymo numatytą baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose(LR BK 67 str. 2d. 9p.).
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 4d. teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Kaltinamąjį K. V. LR BK 38 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2d.(LR 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
LR BK 67 str. 2d. 9p. pagrindu kaltinamajam K. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. V. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.
Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo K. V. 35,34 Eur.(trisdešimt penkių eurų ir 34 eur/ct.) sumą ligonių kasos naudai valstybės turėtoms išlaidoms, išleistoms nukentėjusiojo A. V. gydymui, atlyginti.
Daiktinį įrodymą-metalinį laužtuvą, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.