Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2010-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-98-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-03-09
Bylos Nr.
2A-98-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
Ieškovas
R. J.
Atsakovas
A. J.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 98 – 198 / 2010

Arvydas Jasonas Procesinio sprendimo kategorija:(S)77.4.3; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,dalyvaujant ieškovui R. J., atsakovei A. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7078-837/2009 pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. prašė pakeisti 2009 m. vasario 2 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 2009-01-30 santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punkto, kuriuo buvo nustatyta, kad R. J. ir A. J. nepilnamečio sūnaus M. J., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjime, priežiūroje, lavinime dalyvauja lygiomis teisėmis, bendru sutarimu. Prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką tokiu būdu: pasiimti sūnų iš atsakovės pas save kas antrą savaitės penktadienį 19 val. ir grąžinti jį atsakovei sekmadienį 17 val.; pasiimti sūnų pas save kiekvieną vasarą nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos; pasiimti pas save sūnų kasmet nuo gruodžio mėnesio 23 d. iki gruodžio mėnesio 30 d.

Nurodė, kad po santuokos nutraukimo iš esmės pasikeitė aplinkybės, o būtent – atsakovė vienašališkai pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, bendrauti su vaiku neleidžia, vienašališkai pakeitė sūnaus mobilaus telefono numerį, apie vaiko mokslo pasiekimus ir tėvų susirinkimus jam nepraneša, nepaaiškina, kaip ir kur naudojami vaiko išlaikymui skirti ieškovo mokami pinigai – 500 Lt per mėnesį. Dėl šių aplinkybių jis (ieškovas) neturi galimybės dalyvauti savo sūnaus auklėjime ir su juo bendrauti.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimu. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina, nustatytas išlaikymas po 500 Lt. Teismas pažymėjo, kad atsakovė paaiškino, jog nedraudžia sūnui bendrauti su tėvu, tačiau sūnus pats atsisako matytis ir bendrauti su juo, ką patvirtina rašytinis M. J. paaiškinimas ir jo paaiškinimai teismo posėdyje, be to, VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro M. J. kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvadoje pažymėta, kad „buvimas su tėvu M. kelia nesaugumo pojūtį, baimę, kad tėvas naudos fizinę jėgą, šauks ant jo ... berniukas jaučiasi nesaugus“. Taip pat pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo, kad vaiko auklėjime abu tėvai turi dalyvauti lygiomis teisėmis bendru sutarimu, ir tokia bendravimo tvarka yra nustatyta 2009-02-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nurodė, kad vadovaujantis vaiko interesais, t. y. kad vaikas vienodai turi bendrauti su abiem tėvais ir ilgas nebendravimas gali sukelti vaikui tam tikras neigiamas emocijas, tačiau nustačius priverstinį bendravimą gali traumuoti vaiką, trukdyti darniai jo raidai, kas prieštarautų jo interesams. Nurodė, kad CK 3.170 str. 5 d. suteikia ieškovui teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų mokymo, auklėjimo, gydymo, vaiko teisių apsaugos įstaigų ir kitų institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku, taip pat ieškovas turi galimybę lankyti vaiką mokykloje. Teismo nuomone, ieškovas neįrodė, kad išnaudojo minėtas galimybes, ėmėsi priemonių pagerinti bendravimą su sūnumi, o taip pat aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti 2009-02-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai. Skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:

Atsiliepimas

1. Atsakovė teisme ir atsiliepime pripažino, kad pakeitė buto spyną, ieškovas neturi teisės patekti nuo 2009-04-24 į butą, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, nepranešė ieškovui apie pakeistą sūnaus mobilaus ryšio telefono numerį, t. y. pati pripažino, kad trukdo ieškovui bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Šių aplinkybių, kaip atsakovės kaltų veiksmų, teismas nepripažino. Priešingai, ieškovas nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau atsakovei su vaiku gyvenant skyrium jis neturi galimybės įgyvendinti šios savo teisės. Be to, teismas atmesdamas ieškinį nustatė minimalaus bendravimo su sūnumi tvarką, kartu kenkdamas vaiko interesams, t. y. nurodydamas, kad ieškovas turi galimybę vaiką lankyti mokykloje, tokiu būdu trukdyti vaiko mokymąsi pamokų metu. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). CK 3.180 str. 1 d. yra išvardintos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku. Šiuo atveju, ieškovas, būdamas vaiko tėvu, kreipdamasis į teismą su prašymu leisti jam bendrauti su sūnumi, įgyvendina įstatymuose įtvirtintą tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Ieškovas stengiasi suprasti ir įvertinti sūnaus psichologinę savijautą, neketina per prievartą bendrauti su sūnumi, todėl nėra nė vieno iš CK 3.180 str. nustatyto pagrindo.

2. Atsižvelgiant į tėvų ilgalaikius konfliktinius santykius, vaiko interesų nustatymas iš rašytinių dokumentų šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas pakankamu. Be to, sūnaus nenoras apskritai bendrauti turėjo būti įvertintas taip pat atsižvelgiant į tėvų ilgalaikius konfliktinius santykius ir ypač į aplinkybę, kad atsakovė atsisakė vykdyti tarpusavio su ieškovu priimtus susitarimus ir savo elgesį teisino tais pačiais argumentais, kurie buvo paneigti santuokos nutraukimo sutartimi. Sūnaus nenoras apskritai bendrauti su tėvu, jei jis pasitvirtintų, galėtų būti pagrindas keisti pačią bendravimo tvarką, tačiau ne pagrindas ieškinį apskritai atmesti.

3. Teismas nesprendė tokios aplinkybės, kad vaiko atsisakymas bendrauti su tėvu gali būti lemiamas dėl vaiko motinos ir senelės elgesio tėvo atžvilgiu (2008-09-23 „R. J. Motyvacinis laiškas „Dėl žento, Anykščių vyr. prokuroro R. J., savavaldžiavimo“). Taip pat teismas nevertino aplinkybės, kuri nurodyta VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo „Vaiko raidos centro „Kompleksinio psichiatrinio -psichologinio įvertinimo išvadoje, kur nurodyta , kad „... tėvo dalyvavimas berniuko ugdyme galėtų turėti teigiamos įtakos jo raidai“.

4. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Ši išvada teismui nėra privaloma, teismas ją turėjo vertinti atsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus (LR AT 2005-01-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-27/2005).

5. Teismas nesiaiškino ieškinyje nurodytos aplinkybės dėl vaiko išlaikymui skiriamų 500 Lt per mėnesį panaudojimo ir visiškai nepasisakė dėl šio reikalavimo, t. y. buvo neaktyvus ir nenagrinėjo visų ieškinyje pareikštų reikalavimų. O būtent – sūnui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą (LR AT 2006-05-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-341/2006). Kadangi kartu su A. J. gyvena ir jos sugyventinis, kuris neturi pakankamo pragyvenimo šaltinio, todėl ieškovas turi teisę kontroliuoti savo sūnaus išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir palikti apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad nedraudžia ieškovui bendrauti su sūnumi, sutinka, kad vaiko auklėjime tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis bendru sutarimu, tačiau ieškovas dėl savo netinkamo elgesio ir nenoro prisiimti atsakomybės dėl jo inicijuojamų teisinių ginčų, kurie tęsiasi jau tris metus ir daro neigiamą įtaką paaugliui sūnui (verčia nerimauti, jausti kaltę dėl su juo susijusiais teisminiais procesais), galutinai griauna pasitikėjimą tėvu. Kadangi R. J. dešimt metų dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), netinkamai naudojo tėvo valdžią, todėl natūraliai atsirado atotrūkis ir vaikų neigiamas požiūris jo atžvilgiu. Ieškovo viešai reiškiamas padidintas poreikis bendrauti su sūnumi prieštarauja jo ankstesniam gyvenimo būdui ir galimai yra paremtas asmeniniais interesais, nepasitenkinimu jam nepalankiomis bylų baigtimis. Be to, ieškovas nesiėmė priemonių, kurios pagerintų jo bendravimą su vaiku, neieškojo kontakto su juo (paskutinį kartą bendravo 2009-07-13 atsakovės pastangomis, 2009-09-01 ir po teismo posėdžio 2009-08-20 bendrauti atsisakė pats vaikas). Priešingai ieškovo teiginiams, ieškovas turi galimybes bendrauti su vaiku tiesiogiai telefonu, elektroniniu paštu, ne pamokų metu mokykloje, savarankiškai ieškoti kitų galimybių. R. J. klaidina teismą, teigdamas, kad atsakovė trukdo jo ryšiui su vaiku. Tačiau sūnus pats atsisako matytis su ieškovu, ką patvirtina Vaiko raidos centre Vilniuje tėvo iniciatyva atlikta kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvada, rašytinis sūnaus paaiškinimas Vaiko teisių apsaugos skyriuje, apklausoje teismo posėdyje. Sūnus tebegyvena įtampoje ir baimėje, todėl sąmoningai vengia bendravimo su tėvu. Stresinė situacija neigiamai atsiliepia jo sveikatai, kaip pasekmė – mikčiojimas ir nervinis tikas, skiriami vaistai, gydymas Palangos reabilitacinėje ligoninėje.

Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendime dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo sąlygoje dėl išlaikymo vaikui priteisimo nenumatyta pareiga A. J. teikti R. J. ataskaitas dėl lėšų vaikui panaudojimo. Tačiau ji pateikia tokias sumas: komunaliniai patarnavimai, ryšio paslaugos, internetas per 2009 m. lapkričio mėnesį sudarė 866,16 Lt, maitinimas namuose, pravažiavimo bilietas – 16 Lt, maitinimas mokykloje – 120 Lt, kirpyklos paslauga – 15 Lt, papildai – iki 30 Lt, pageidaujami žurnalai – 20 Lt, higienos priemonės, mokymo priemonės, renginiai ir laisvlaikis, apranga ir kt. – pagal poreikį; nuolat laikoma 500 Lt suma grynais nenumatytiems sūnaus poreikiams sveikatai ir kt. tenkinti; sūnaus kambaryje pakeistas langas, šildymo sistema, apšiltinta lauko siena, pakeista saugumo reikalavimų neatitinkanti viryklė, atlikti kiti remonto darbai, pagerinę gyvenimo kokybę, rekonstrukcija pagal namo gyventoju reikalavimą, kas sumažins išlaidas buto išlaikymui; R. J. pervesta 41 000 Lt suma. Taigi, nurodytos išlaidos ženkliai viršija ieškovo teikiamą išlaikymą sūnui, todėl nėra naudojamos motinos ar kitų asmenų poreikiams tenkinti.

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį patenkinti iš dalies (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-02-02 sprendimu (t. 3, b. l. 248-250) patvirtino 2009-01-30 A. J. ir R. J. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (t. 3, b. l. 243-245), kuria nustatyta, jog:

1. Nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu nepilnamečio sūnaus M. J., g. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama A. J..

2. R. J. moka materialinį išlaikymą nepilnamečiui M. J. po 500 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2009-03-01 ir mokant iki sūnaus pilnametystės.

3. R. J. ir A. J. nepilnamečio sūnaus M. J. auklėjime, priežiūroje, lavinime dalyvauja lygiomis teisėmis, bendru sutarimu.

4. R. J. ir A. J. pasidalina santuokoje įgytą turtą tokia tvarka:

A. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 75/100 dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 112,11 kv. m. bendro ploto, bendros 260 000 Lt rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini); įvairūs kilnojamieji daiktai bendros 8 700 Lt vertės;

R. J. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 25/100 dalys buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 112,11 kv. m. bendro ploto, bendros 260 000 Lt rinkos vertės, esančio (duomenys neskelbtini); ¼ dalis pastato - poilsio namelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės 14300 Lt rinkos vertės; įvairūs kilnojamieji daiktai bendros 4 170 Lt vertės.

5. Sutuoktinių R. J. ir A. J. tarpusavio įsipareigojimai, susiję su bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo, išlaikymo klausimais:

5.1. A. J. įsipareigoja parduoti bendrosios nuosavybės teise R. J. ir A. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kainą, atitinkančią pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo metu galiojančias panašaus turto rinkos kainas. R. J. neprieštarauja ir dalyvauja visuose veiksmuose, susijusiuose su buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymu, pasirašymu, patvirtinimu;

5.2. Nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi A. J. kartu su nepilnamečiu sūnumi M. J. iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo momento;

5.3. R. J. moka visus su buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymu susijusius mokesčius, rinkliavas iki šio buto pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo momento, bet ne ilgiau kaip tris metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos;

5.4. A. J. iš lėšų, gautų pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsipareigoja kompensuoti 50 procentų visų su buto išlaikymu susijusių mokesčių, rinkliavų, padengtų R. J. per laikotarpį nuo teismo sprendimo nutraukti šalių santuoką priėmimo dienos iki buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo dienos, bet ne ilgiau kaip už tris metus, skaičiuojant nuo teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimo dienos;

5.5. R. J. suteikia teisę A. J. naudotis pastatu - poilsio nameliu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), pagal specialiai aptartą tvarką: A. J. naudojasi poilsio nameliu, esančiu (duomenys neskelbtini), pagal iš anksto (prieš dvi savaites) suderintą su R. J. laiką ne mažiau kaip du kartus per metus.

Be to, teismo patvirtinta teisinių pasekmių sutartimi, nustatyti šalių įsipareigojimai kreditoriams.

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti tokią bendravimo su sūnumi M. J. ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką: 1) pasiimti sūnų M. J. iš atsakovės A. J. pas save kas antrą savaitės penktadienį 19 val. ir grąžinti jį atsakovei sekmadienį 17 val.; 2) pasiimti sūnų pas save kiekvieną vasarą nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos; 3) pasiimti pas save sūnų kasmet nuo gruodžio mėnesio 23 d. iki gruodžio mėnesio 30 d. Ieškovas nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimu buvo patvirtinta jo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo teismo sprendimu, be kitų klausimų, nustatyta, jog nepilnamečio sūnaus M. J. auklėjime, priežiūroje, lavinime abu tėvai dalyvauja lygiomis dalimis, bendru sutarimu. Ieškovas teigė, kad atsakovė vienašališkai pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, vienašališkai pakeitė sūnaus mobilaus telefono numerį, apie vaiko mokslo pasiekimus ir tėvų susirinkimus jam nepraneša, nepaaiškina, kaip ir kur naudojami vaiko išlaikymui skirti ieškovo mokami pinigai – 500 Lt per mėnesį. Dėl šių aplinkybių jis visiškai neturi galimybės dalyvauti savo sūnaus auklėjime ir su juo bendrauti. Kadangi tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, o, be to, ir tėvams gyvenant skyrium šios teisės ir pareigos nesikeičia, todėl ieškovas teigė, jog atsakovė neturi teisės jam kliudyti bendrauti su vaiku ir dalyvauti sūnaus auklėjime.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog išnaudojo visas galimybes, ėmėsi priemonių pagerinti bendravimą su sūnumi, neįrodė aplinkybių, dėl kurių reikėtų keisti 2009-02-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką.

Ieškovas savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad jis nori bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, tačiau atsakovei su vaiku gyvenant skyrium jis neturi galimybės įgyvendinti šios savo teisės. Ieškovas, būdamas vaiko tėvas, kreipdamasis į teismą su prašymu leisti jam bendrauti su sūnumi, įgyvendina įstatymuose įtvirtintą tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas stengiasi suprasti ir įvertinti sūnaus psichologinę savijautą, neketina per prievartą bendrauti su sūnumi. Šalių nepilnamečio sūnaus M. nenoras bendrauti su tėvu negali būti pagrindas ieškovo R. J. ieškinį dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo atmesti. Byloje nėra įrodymų, nenustatyta įstatyme įtvirtintų sąlygų, kurioms esant ieškovui tėvų valdžia galėtų būti apribota laikinai ar neterminuotai ( CK 3.180 str.).

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas. Konstatuoja, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. CK 3.170 str. 1 d. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas vengia atlikti savo pareigą auklėti sūnų, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su sūnumi ar daro jam žalingą įtaką amoraliu elgesiu arba nesirūpina sūnumi (CK 3.180 str.1d, 2 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.).

CK 3.53 str. 3 d. numato, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra gilus asmeninis nesutarimas, kuris apsunkina ieškovui realiai dalyvauti vaiko auklėjime bei daryti vaikui įtaką. Iš byloje esančio 2009-07-31 Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovo paaiškinimo, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados dėl nepilnamečio M. J. (t. 4, b. l. 16-17), vaiko apklausos protokolo (t. 4, b. l. 41-46), Vaiko raidos centro kompleksinio psichiatrinio – psichologinio įvertinimo išvados ( t-2,b.l. 221) matyti, jog M. J. nenori bendrauti su tėvu R. J. (t. 4, b. l. 18) todėl, kad jo bijo, buvimas su tėvu M. kelia nesaugumo pojūtį, baimę, kad tėvas naudos fizinę jėgą, šauks ant jo. Tačiau, kolegijos nuomone, byloje nenustatyta, jog ieškovo veiksmai, poelgiai ar jo asmeninės savybės yra žalingi ir gali padaryti ypatingą žalą nepilnamečio M. J. vystimuisi. Priešingai, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad ieškovas stengiasi suprasti ir įvertinti sūnaus psichologinę savijautą ir neketina per prievartą su sūnumi bendrauti. Pats ieškovas nurodė, jog bendravimo tvarkos nustatymas neturi nieko bendro su jos vykdymu (t. 4, b. l. 41-46), su kuo kolegija sutinka. Teismo sprendimu šalių nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. J., būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, pakeitė buto durų spyną, pakeitė sūnaus mobilaus telefono numerį, teismas laiko, kad yra pagrindas pakeisti bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuri buvo nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimu ( CK 3.53 str. 3 d. ). Teismo vertinimu, nepakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-02-02 sprendimu nustatytos su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarkos, ieškovo ir jo sūnaus bendravimas taptų labai komplikuotas. Kolegijos nuomone, ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su sūnumi M. J. tvarka iš esmės atitinka šalių ir jų nepilnamečio sūnaus interesus. Tačiau, įvertinat tai, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios, būtų neteisinga ir neprotinga tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo kasmet nuo gruodžio 23 d. iki gruodžio 30 d. Tuo labiau, kad M. gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina ir ieškovo siūloma bendravimo su sūnumi tvarka ( kas antrą savaitgalį) apims ir savaitgalius švenčių dienomis.

Nors atsakovė A. J. nurodė, kad ieškovo netinkamas elgesys šeimos narių atžvilgiu ( nesirūpinimas šeima, fizinio ir psichologinio smurto naudojimas) turėjo pasekmes, tame tarpe, sūnaus nenorą bendrauti su tėvu (t. 4, b. l. 19-22, 41-46), tačiau, teismo vertinimu, tokie atsakovės teiginiai nėra tos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo.

Pažymėtina, kad ieškovo bendravimas su sūnumi šiuo metu yra epizodinis ir minimalus ne tik dėl šalių labai konfliktiškų santykių, bet ir dėl per mažų šalių pastangų užtikrinti sūnui saugią psichologinę aplinką. Tėvai turėtų stengtis į tarpusavio nesutarimus neįtraukti sūnaus, atkreipti dėmesį į specialistų pasiūlymą M. apsilankyti pas psichikos sveikatos specialistus (b.l. 221,222, t.2 ), kurie galėtų jam padėti sumažinti išgyvenamą nerimą, išsakyti neigiamus jausmus, susijusius su tėvų skyrybomis, tuo pačiu nustatant priežastis, dėl kurių šiuo metu sūnus nenori bendrauti su tėvu.

Kolegijos nuomone, tik įrodžius, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas vaikui – juo nesirūpina, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su sūnumi, savo amoraliu elgesiu daro žalą vaikui, būtų galima taikyti įstatymo numatytus tėvų valdžios apribojimus ( CK 3.180 str. ). Pažymėtina, jog, netgi apribojus tėvo valdžią, teisė matytis su vaiku išlieka (CK 3.180 str. 3 d.).

Nepagrįstas ieškovo (apelianto) argumentas, kad teismas neišsprendė jo pareikšto reikalavimo dėl vaiko išlaikymui skirtų lėšų panaudojimo. Ieškovas reikalavimo susijusio su lėšomis, kurias jis skiria vaikui išlaikyti, ieškinyje nereiškė ( b.l. 2-3). Todėl teisėjų kolegija dėl šio apeliacinio skundo argumento plačiau nepasisako.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apelianto skunde išdėstytais motyvais. Apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.), pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str.), todėl nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas. (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

R. J. ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad R. J., a.k(duomenys neskelbtini) dalyvauja savo sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjime ir bendrauja su juo tokia tvarka:

- pasiima nepilnametį M. J., g. (duomenys neskelbtini), iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pas save kas antrą savaitės penktadienį 19 val. ir grąžina jį A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), sekmadienį 17 val.;

- pasiima nepilnametį M. J., g. (duomenys neskelbtini), pas save kiekvieną vasarą nuo rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugpjūčio mėnesio pabaigos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 20 Lt (dvidešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė