Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“ ieškinį atsakovei R. G. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškovės VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį ieškovei buvo pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.

4. Atsakovė teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad su V. G. susituokė (duomenys neskelbtini). Tai išsiskirdavo, tai vėl susieidavo, kadangi jis buvo susiradęs panelių. Kada santuoką nutraukė, nepamena. Po santuokos nutraukimo V. G. gyveno (duomenys neskelbtini), Visų Šventųjų proga atvažiuodavo, prašydavo pinigų žvakėms. Su ieškiniu sutinka, apie automobilius nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Iš bylos duomenų matyti, kad V. G. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. G., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sprendimu santuoka tarp V. G. ir R. G. buvo nutraukta. Santuokos nutraukimas (duomenys neskelbtini) įregistruotas (duomenys neskelbtini). V. G. mirė ištuokoje, mirties data – (duomenys neskelbtini). Iš 2019 m. kovo 27 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra užregistruota V. G. sudarytų testamentų. Ieškovė VĮ „Turto bankas“ 2021 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo į V. G. turėtą turtą. 2022 m. gegužės 5 d. Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro notarė Alina Saročkaitė išdavė liudijimą Nr. 2477 dėl V. G., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo bylos pradėjimo. Liudijime nurodyta, kad mirusiojo palikimas pereina valstybei, kurią atstovauja VĮ „Turto bankas“. Iš 2019 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruoti V. G. vardu, įregistravimo pagrindas – 1996 m. spalio 31 d. Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. AŠR-3740. V. G. vardu 2015 m. balandžio 28 d. atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti AS „L. B.“ (anksčiau – AB „D.“ bankas), bei 2014 m. lapkričio 1 d. atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „L. C. K. U.“. Pagal VĮ „Regitra“ duomenis, V. G. vardu registruotos transporto priemonės „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo data nenurodyta.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Nustatyta, kad ieškovė atlieka mirusiojo V. G. palikimo perėjimo valstybei procedūras. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl palikėjui priklausiusio turto palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, tačiau 2022 m. gegužės 5 d. raštu notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kadangi turtas įgytas santuokos metu ir nėra atskirta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

7. Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui, ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe.

8. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iš sutuoktinių, taip pat nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 ir 4 punktai). Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

9. Mirusysis V. G. ir R. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), o ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Taigi, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė V. G. ir R. G. nutraukus santuoką. Atsižvelgiant į tai, turi būti įvertinta, ar ieškovės nurodytas turtas buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise iki santuokos nutraukimo, kadangi tik tokiam turtui galima nustatyti bendro turto dalis.

10. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad mirusysis V. G. paveldimą turtą – gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo 1996 m. spalio 31 d., t. y. santuokos metu su R. G.. Byloje nėra įrodymų, kad įgyjant nekilnojamąjį turtą vieno iš sutuoktinių indėlis lėšomis, darbu, kita pagalba buvo mažesnis nei kito. Todėl preziumuojama, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu ir šios sutuoktinių turto dalys yra lygios, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina, kad V. G. iki jo mirties priklausė ½ nurodyto nekilnojamojo turto dalis.

11. Ieškovė taip pat prašo nustatyti, kad V. G. bei R. G. santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, valdė transporto priemones „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias AS ,,L. B.“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei pinigines lėšas, esančias „L. C. K. U.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

12. Kaip matyti iš Integruotos kliento informacijos iš mokesčių administravimo informacinės sistemos duomenų, nurodytos banko sąskaitos buvo atidarytos jau po ištuokos, t. y. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AS ,,L. B.“, atidaryta nuo 2015 m. balandžio 28 d., banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „L. C. K. U.“, atidaryta nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad piniginės lėšos, esančios nurodytose banko sąskaitose buvo įgytos santuokos su R. G. metu ir priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. VĮ „Regitra“ duomenimis, transporto priemonės „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotos, dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas, pirmosios registracijos data nėra nurodyta. Atsižvelgiant į tai, kad iš pateiktų duomenų nėra galimybės nustatyti, kada nurodytos transporto priemonės buvo įgytos, spręstina, jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad transporto priemonės „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei „V. P.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytos santuokos su R. G. metu ir priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog piniginės lėšos bankų sąskaitose bei transporto priemonės buvo įgytos V. G. ir R. G. santuokos metu, ieškinys šioje dalyje atmestinas kaip neįrodytas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė byloje priešingos pozicijos nepateikė, ieškinio neginčijo, todėl nutaria nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), bei R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuokos metu įgijo ir lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise, iki santuokos nutraukimo valdė gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.