Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-11-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-3283-961/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
A15.-3283-961/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02952-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. D.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-3283-961/2020Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02952-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.7; 16.9.10; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D. (J. D.),vertėjai Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. D. 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovinį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Iš eismo įvykio pasišalino pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Šiais veiksmais J. D. pažeidė KET 9, 14, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. kaltę pripažino. Paaiškino, kad tai jis vairavo automobilį ir užkliudė kitą automobilį. Tačiau jis to nepastebėjo, todėl ir išvažiavo. Dėl teisės vairuoti – jis buvo įsitikinęs, kad teisę vairuoti turi, nes paskirtą baudą buvo sumokėjęs, jis nežinojo, kad turėjo išklausyti kursus. Tik po šito įvykio sužinojo iš policijos, kad jam atimta teisė vairuoti. Šiuo metu jis jau išklausė visus kursus ir atgavo pažymėjimą. Labai gailisi, tikrai nesuvokė, kad vairuoja neturėdamas teisės.

Tyrimo metu J. D. savo paaiškinime nurodė, kad važiuodamas atbulomis su automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užkliudė stovintį automobilį. Smūgio nepastebėjo, todėl nesustojo (b. l. 11).

ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymo faktą ir J. D. kaltę, be jo paties prisipažinimo, įrodo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai:

- administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 1);

- A. L. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 20 d. atvažiavo į darbovietę po pietų, maždaug 14.20 val. su savo automobiliu Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Paliko automobilį (duomenys neskelbtini) šaligatvyje. Baigusi darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, po 18.15 val. priėjo prie savo automobilio ir pastebėjo įdubimą virš rato kairėje automobilio pusėje prie vairuotojo durelių. Kas tai galėjo padaryti, nežino. (duomenys neskelbtini) ant pastato yra vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 6);

- N. V. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog J. D. vairavo automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos vardu. Vairuodamas atbuliniu greičiu užkliudė stovinčio automobilio bamperį. Ji važiavo kartu, smūgio nepajuto (b. l. 10);

- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės A. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio tyrimo metu patikrinus J. D. baustumą, nustatyta, kad asmeniui 2019 m. spalio 3 d. už administracinį nusižengimą yra paskirtas 2 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtas asmuo pasibaigus atėmimo terminui nėra užbaigęs papildomo vairuotojų mokymo, kaip to reikalauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalis, t. y. asmuo nėra susigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 12);

- vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.28 val. atvažiuoja raudonos spalvos automobilis Toyota Corolla ir yra pastatomas kelkraštyje; 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.45 val. atvažiuoja automobilis Audi A4 ir sustoja kitoje gatvės pusėje; 2020 m. rugpjūčio 20 d., apie 14.51 val. Audi A4 automobilis išvažiuodamas atbulomis savo dešinės pusės galiniu bamperiu atsitrenkia į raudonos spalvos automobilio Toyota Corolla kairės pusės priekinį sparną; iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilio Audi vairuotojas buvo vyras; po smūgio raudonos spalvos automobilis Toyota Corolla stipriai pajuda (b. l. 18);

- nuotraukos, iš kurių matyti įbrėžimai ant Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio bamperio dešinės pusės (b. l. 16); įbrėžimas ant Toyota Corolla kairės pusės (vairuotojo pusės) priekinio sparno (b. l. 17).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad padaryta žala automobiliui Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra 511,37 Eur (po išskaitymo) (b. l. 14-15).

VĮ „REGITRA“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra N. V. (b. l. 8).

KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 14 punkte numatyta, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės; KET 101 punktas nustato, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; KET 222 punktas nustato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai.

Bylos duomenys patvirtina, kad J. D. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 ir 101 punktų reikalavimus, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį. Iš AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmatos (b. l. 14) matyti, kad padaryta žala po išskaitymo yra 511,37 Eur, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. Nr. 1031 nutarimu dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo, neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio. Atsižvelgus į tai, kad J. D., apgadinęs kito asmens automobilį, apie tai nepranešė kito automobilio savininkui arba policijai ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o būtent KET 222 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja eismo dalyvį, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, - policijai, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. ir su juo kartu važiavusi N. V. nurodė, kad J. D. vairavo transporto priemonę ir kliudė stovinį automobilį, tačiau smūgio jie nepajuto. Visgi atsižvelgus į bylos medžiagą, o būtent: nuotraukas, kuriose matomos ganėtinai ryškūs automobilių pažeidimai; vaizdo įrašą, iš kurio matyti, jog smūgis buvo ganėtinai stiprus ir raudonos spalvos automobilis nuo smūgio stipriai sujuda, po tokio smūgio automobilio vairuotojas, būdamas atidus, turėjo suprasti, jog automobilis kažkur atsitrenkė, todėl tikėti paaiškinimais, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo pajusti smūgio, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad yra įrodyta, jog J. D., neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė stovintį automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, iš eismo įvykio pasišalino, tuo pažeidė KET 9, 14, 101, 222 punktų reikalavimus, ir šiais veiksmais padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į nusižengimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į tai, kad nėra J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į J. D. asmenybę – per pastaruosius penkerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam paskirtą baudą yra sumokėjęs (b. l. 2), todėl teismas sprendžia, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus J. D. baudas, kurių dydis nustatytinas minimalus, numatytas straipsnių sankcijose.

Paskirtos nuobaudos bendrinamos ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka ir galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, numatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

ANK 426 straipsnio 7 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki trejų metų. Bylos duomenys patvirtina, kad J. D. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Vis tik teismas atsižvelgia į tai, kad J. D., nors ir neigė pajutęs smūgį į stovintį automobilį, tačiau atsakomybės nevengė; anksčiau jam paskirtą baudą sumokėjo įvykdydamas administracinį nurodymą; šiuo metu, kaip nurodė, teisę vairuoti transporto priemones yra atgavęs; padaryta žala nėra didelė, todėl manytina, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo paskyrimas nebus proporcingas J. D. asmenybei ir padarytam administracinio nusižengimo pavojingumui, administracinio poveikio priemonė neskirtina.

ANK 426 straipsnio 8 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, jog transporto priemonė, kurią nusižengimo padarymo metu vairavo J. D., nuosavybės teise priklauso ne jam pačiam, o N. V., kuri administracinio nusižengimo padarymo metu važiavo kartu su J. D. Pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Ir šiuo atveju, atsižvelgus į bylos aplinkybes, manytina, jog nėra tikslinga skirti automobilio konfiskavimo. Nors J. D. ir padarė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, tačiau eismo įvykio metu nebuvo padaryti didelė žala, jis per pastaruosius penkerius metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, nors ir nurodė, kad nejautė smūgio, tačiau atsakomybės nevengė, todėl manytina, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos konfiskavimas nebus efektyvi ir proporcinga priemonė, turto konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

J. D. (J. D.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

1) už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 1 dalyje, – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą;

2) už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir J. D. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią AB banke Luminor Bank (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK): 20121496705.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė