Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-699-252/2018

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-12-04
Bylos Nr.: e2A-699-252/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-09473-2017-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas: UAB „Finansinių skolų supirkimo taryba“
Atsakovas: A. S.

Civilinė byla Nr. e2A-699-252/2018 Proceso Nr. 2-08-3-09473-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.; 3.3.1.18.1; 2.6.1.4. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 4 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Dzelzienės ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1321-837/2018 pagal ieškovės UAB „Finansinių skolų supirkimo taryba“ ieškinį dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo atsakovei A. S., Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ teismui pateiktu ieškiniu prašė išnagrinėjus ir nustačius pagrindą skolos priteisimui pagal 2012 m. rugpjūčio 8 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), priteisti jos naudai iš atsakovės A. S. 321,52 Eur skolą, 1834,40 Eur palūkanas, 28,94 Eur delspinigius arba išnagrinėjus bylą ir nenustačius pagrindo skolos priteisimui pagal 2012 m. vartojimo kredito sutartį, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 2184,88 Eur skolą pagal 2013 m. liepos 19 d. vekselius, taip pat priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad atsakovė A. S. 2018 m. rugpjūčio 8 d. su UAB „PegasusCredit“ sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 637,16 Eur vartojimo kreditas dvejų metų laikotarpiui, kurio galutinė bendra suma buvo 1362,14 Eur. Sutartimi nustatyta 211,23 procentų dydžio vartojimo kredito palūkanų norma. 3. Po sutarties sudarymo atsakovė kurį laikė vykdė savo įsipareigojimus, tačiau 2013 m. antrąjį ketvirtį nustojo mokėti periodinius mokėjimus. UAB „PegasusCredit“ savo reikalavimo teisę 2013 m. liepos 15 d. atsakovės atžvilgiu perleido ieškovei. 4. Atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą dėl UAB „PegasusCredit“ ir atsakovės sudarytos sutarties. Šiuo sprendimu buvo užfiksuotos atsakovės įsiskolinimų 2014 m. rugpjūčio 19 d. sumos, t.y. 1110,40 Lt (351,52 Eur) negrąžinto kredito, 191 Lt (55,32 Eur) palūkanų ir 66,70 Lt (19,32 Eur) delspinigių. Atsakovė nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nesumokėjo jokios sumos. Dėl ko susidarė 1268,52 Eur palūkanos už naudojimąsi kredito suma, viso 1323,84 Eur. 5. 2016 m. liepos 1 d. atsakovė atliko 505 Eur mokėjimą taip padengdama dalį mokėtinų palūkanų. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 28 d. pagal sutartį nuo negrąžintos 321,52 Eur kredito sumos atsakovei buvo paskaičiuota 1015,56 Eur palūkanų suma. Kadangi atsakovė nevykdo įsipareigojimų, tai iš jos priteistina 321,52 Eur skola ir 1834,40 Eur palūkanų. Kadangi atsakovės pažeidimas yra tęstinis, tai ieškovė turi teisę reikalauti 0,05 procentų delspinigių priteisimo už paskutinius 6 mėnesius iki šio ieškinio pareiškimo, viso 28,94 Eur. 6. Nurodė, kad alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo teismo, tuo atveju, jei teismas nuspręstų netenkinti pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo, išnagrinėti subsidiarų ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo pagal vekselius. 7. Pažymėjo, kad 2013 m. liepos 19 d. atsakovė pasirašė 8 paprastuosius neprotestuotinus vekselius pagal kuriuos ieškovei įsipareigojo sumokėti 2269,32 Eur. Šių vekselių terminai yra suėję, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tai nereiškia, kad jie yra negaliojantys ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu jie buvo išduoti. Tokiu atveju vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi. 8. Taip pat iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ atsakovei A. S. 400 Eur bylinėjimosi išlaidų bei nusprendė grąžinti ieškovei 3 Eur žyminio mokesčio permoką. 10. Teismas nustatė, kad atsakovės skundo pagrindu Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 19 d. priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad atsakovės skola pagal Sutartį yra 376,84 Eur (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. 2016 m. liepos 1 d. atsakovė atliko į ieškovės sąskaitą nurodytą 505 Eur dydžio mokėjimą (376,84 Eur skola ir delspinigiai). 11. Teismas pasisakė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas laikytinas CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytu oficialiuoju įrodymu, jo ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir kitaip nenuginčijo, todėl sprendė, kad šiuo dokumentu nustatytas atsakovės skolos dydis laikomas įrodytu. Kadangi atsakovė 2016 m. liepos 1 d. atliko nurodytą 505 Eur dydžio mokėjimą - 376,84 Eur skolą ir delspinigius, teismas sprendė, kad ji su ieškove atsiskaitė, todėl ieškinys atmestinas. 12. Teismas pažymėjo, kad Iš LITEKO informacinės sistemos duomenų bazės matyti, kad 2013 m. liepos 19 d. atsakovės pasirašyti 8 paprastieji neprotestuotini vekseliai pagal kuriuos ji įsipareigojo ieškovei sumokėti 7835,52 Lt arba 2269,32 Eur buvo kaip rašytiniai įrodymai baudžiamojoje byloje, todėl ieškovė dėl svarbių priežasčių negalėjo jų pateikti notarui dėl vykdomojo įrašo. Įstatymas numato 3 metų senaties terminą vekselį pateikti notarui, tačiau šis terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo vekselius laikyti paskolos rašteliais, o ne vertybiniais popieriais ir pagal juos priteisti skolą. 13. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui besąlygiškai daryti išvados, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovės prašymą dėl baudos skyrimo atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 14. Ieškovė UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 15. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimas laikytinas CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytu oficialiuoju įrodymu, kurio apeliantas įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir kitaip nenuginčijo, dėl ko tariamai šiuo dokumentu nustatytas atsakovės skolos dydis laikomas įrodytu. Pažymi, kad pagal Priežiūros tarnybos sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą šis sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui neskundžiamas. Atkreipia dėmesį, kad tokios pat pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr.2A-2699-585/2014. Kadangi Tarnybos sprendimas pagal Lietuvos banko įstatymą yra rekomendacinio pobūdžio ir teismui yra neskundžiamas, taip pat negali būti laikomas prima facie įrodymu, todėl apylinkės teismas privalėjo atlikti įrodymų, faktų analizę bei teisinę kvalifikaciją ir tik po to priimti motyvuotą sprendimą. 16. Nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius savo sprendime pritarė tiems skaičiavimams dėl skolos, palūkanų ir delspinigių, kurie nurodyti UAB „PegasusCredit“ 2014 m. rugpjūčio 12 d. atsakyme. Atsakovės skola, palūkanos ir delspinigiai buvo paskaičiuoti konkrečiai datai, t.y. 2014 m. rugpjūčio 19 d. Vien pats atsakovės skolos, palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas kaip toks nesustabdė ir negalėjo sustabdyti tolesnių palūkanų skaičiavimo nuo negrąžintos skolos dalies. Be to, Tarnybos sprendime yra nurodoma, kad įmonė turi pagrįstą teisę reikalauti nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. susidariusios likusio negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų sumos bei delspinigių. 17. Atkreipia teismo dėmesį, kad apelianto patikslintas ieškinys su alternatyviu reikalavimu priteisti skolą iš atsakovės remiantis vekseliais teismo buvo gautas 2018 m. vasario 21 d. Tuo tarpu 4 vekselių apmokėjimo terminai yra: 2015 m. balandžio 20, liepos 20 d., spalio 20 d. ir 2016 m. sausio 20 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų metų terminas reikalavimams akceptantui pateikti šiems vekseliams vykdyti patikslinto ieškinio pateikimo dieną nebuvo pasibaigęs. Apeliantė turėjo galimybę vekselius pateikti notarui dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, tačiau tokia galimybė niekaip negali riboti teisės pasirinkti teisių gynybos būdą – teisės nevaržomai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo pagal vekselį, o teismas yra kompetentingas priimti sprendimą tokioje byloje. 18. Teismas priimdamas ginčo sprendimą ignoravo teismų praktiką vekselių klausimais ir be jokio pagrindo sprendė, kad trijų metų terminas gali būti atnaujintas. Be to, net jeigu tokia teismo išvada būtų pagrįsta, tai nesudarytų teismui pagrindo konstatuoti, kad neatnaujinus termino, vekseliai negali būti laikomi skolos rašteliais. 19. Pabrėžia, kad apeliantė savo pagrindinį piniginį reikalavimą kildina iš Sutarties, o vekseliai iš atsakovės buvo gauti tikslu išvengti brangių ir ilgų teisminių ginčų, jeigu ji nevykdytų savo pareigų pagal Sutartį. Todėl 2013 m. liepos 19 d. vekseliai yra laikytini skolos rašteliais, o ne paskolos rašteliais arba kone savarankiškomis paskolos sutartimis. 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl prašo apeliacinį skundą nagrinėjantį teismą skirti ieškovui baudą, atsakovės naudai. 21. Nurodo, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu buvo nustatyti tam tikri trūkumai vykdant vartojimo kredito sutartį su A. S. Šios tarnybos direktorius nusprendė įpareigoti UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“, kad iš jos nebūtų pareikalauta grąžinti lėšų daugiau, nei 2014 m. rugpjūčio 12 d. įmonės atsakyme į išvadą nurodyta negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų suma (1301,14 Lt) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo praleistos sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną iki kredito grąžinimo dienos. 22. Klausimas dėl skolos dydžio, palūkanų dydžio, delspinigių, kilusių iš atsakovės gauto kredito iš UAB „PegasusCredit“ buvo išspręstas ir todėl ieškovė neįgijo teisės reikalauti naujų palūkanų, delspinigių pagal kredito sutartį, o galėjo tik išieškoti skolą, delspinigius, baudą, kurie buvo nustatyti pradinio kreditoriaus UAB „Pegasus Credit“ ir kurių dydžio ji įsipareigojo laikytis Lietuvos bankui. Pabrėžia, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievoles. 23. 2016 m. liepos 1 d. ji UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybai“ atsakovė pervedė 505 Eur, t.y. Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos direktoriaus rašte nurodytą negražintą kreditą, sutartas palūkanas ir delspinigius. Tokiu būdu su ieškove ji yra pilnai atsiskaičiusi. 24. Teigia, kad ieškovė sąmoningai neteisingai aiškina Lietuvos banko sprendimą. Vartojimo kredito įstatymo 36 straipsnis nustato, kad Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo dienos, kurią šio įstatymo reikalavimus pažeidusiam asmeniui jis buvo įteiktas. Apskundus priežiūros institucijos nutarimą (sprendimą) dėl baudos skyrimo, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. Paminėto straipsnio 2 dalis nustato, kad Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Priežiūros institucijos nutarimas (sprendimas) gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. 25. Ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas už naują laikotarpį, kai ginčas buvo išspręstas iš esmės, negalimas. Ieškovė nėra įgijusi kreditą suteikusios šalies visų teisių ir pareigų, atsiradusių iš kredito sutarties, nes ieškovė neturi teisės verstis kredito veikla. Atsakovė yra sumokėjusi delspinigius už 1 146 dienas, t.y. kelis kartus didesnę sumą, negu leidžiama įstatymais. Nurodo, kad ieškovė yra praturtėjusi atsakovės sąskaita. Nuo 2014 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ieškovė galėjo gauti už 399 dienas tik 63,84 Eur delspinigių (399 x 0,16). Todėl yra skolinga 119,64 Eur ir šią skolą atsakovė ragina ieškovę grąžinti. 26. Visiškai nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės pinigus pagal vekselius. Akivaizdu, kad vekseliais buvo garantuotas, užtikrintas, prievolės sumokėti Priežiūros tarnybos direktoriaus nurodytą negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų sumą bei delspinigius, skaičiuojant 0,05 procento nuo praleistos sumokėti sumos už kiekvieną praleistą dieną iki kredito grąžinimo dienos. Vekseliai yra tik šalutinė prievolė, kuri negali būti didesnė, negu juo užtikrinta pagrindinė prievolė. Vekseliu užtikrintas pagrindinės prievolės įvykdymas ir vekselis naujų paskolos santykių nesukūrė. Juolab, kad ieškovė pripažįsta, kad paskola atsakovei nebuvo pagal vekselius suteikta. 27. Atsiliepime cituojamas vartojimo kredito sutarties vertinimui reikšmingas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika šiuo klausimu. Teisėjų kolegija konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 28. Apeliacinis skundas atmestinas. 29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 30. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „PegasusCredit“ ir atsakovė A. S. 2012 m. rugpjūčio 8 d. sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. S. buvo suteiktas 637,16 Eur vartojimo kreditas dvejų metų laikotarpiui. Sutartyje nurodyta, kad bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovė turės sumokėti yra 1362,14 Eur. Sutartimi nustatyta 211,23 % dydžio vartojimo kredito palūkanų norma. Iš 2013 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „PegasusCredit“ ir UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius UAB „PegasusCredit“ perleido, o naujasis kreditorius – UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ priėmė visas iš kredito sutarties, sudarytos tarp UAB „Pegasus Credit“ ir A. S. kylančias ar su ja susijusias pradinio kreditoriaus teises, įskaitant teisę reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus ir visas susikaupusias palūkanas, susidariusius delspinigius, jei tokie būtų, tačiau neapsiribojant šią teise. UAB „PegasusCredit“ sutartimi pripažino, kad sutarties sudarymo dieną A. S. skola pagal aptartą sutartį sudaro 896,95 Eur. Ieškovas pateikė teismui atsakovės 2013 m. liepos 19 d. pasirašytus aštuonis paprastus neprotestuotinus vekselius, kiekviename iš jų nurodoma ta pati 979,44 Lt (283,67 Eur) suma, tik skirtingas vekselio apmokėjimo terminas (2014 m. balandžio 20 d., liepos 20 d., spalio 20 d., 2015 m. sausio 20 d., balandžio 20 d., liepos 20 d., spalio 20 d., 2016 m. sausio 20 d.). 31. Atsakovė A. S. kreipėsi į Lietuvos banko Priežiūros tarnybą dėl UAB „PegasusCredit“ veiksmų, vykdant vartojimo kredito sutartį, atitikties Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau - VKĮ) numatytiems reikalavimams. Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu „Dėl UAB „PegasusCredit“ ir A. S. sudarytos vartojimo kredito sutarties“, atsižvelgdamas į atlikto skundo nagrinėjimo procedūros rezultatus, įformintus Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus 2014 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei į UAB „PegasusCredit“ 2014 m. liepos 15 ir 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštuose pateiktus paaiškinimus bei vadovaudamasis VKĮ įtvirtinta pažeidimo nagrinėjimo procedūra konstatavo, kad pagal Lietuvos bankui priskirtą kompetenciją skundo tyrimo metu buvo nustatyta tam tikrų trūkumų vykdant vartojimo kredito sutartį su A. S., ir vadovaujantis VKĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tam tikrų su finansų rinkos priežiūra susijusių Lietuvos banko valdybos funkcijų pavedimo vykdyti Lietuvos banko struktūriniams padalinimas“ 1 punktu nusprendė įpareigoti UAB „PegasusCredit“ užtikrinti, kad iš A. S. nebūtų pareikalauta grąžinti lėšų daugiau, nei 2014 m. rugpjūčio 12 d. šios bendrovės atsakyme į išvadą nurodyta likusi negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų suma - 1301,14 Lt (376,84 Eur) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. UAB „PegasusCredit“ ir UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“ vardu 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašytinius paaiškinimus Lietuvos banko priežiūros tarnybai teikęs jų atstovas nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 19 d. A. S. yra skolinga 1110,14 Lt negrąžinto kredito, 191 Lt palūkanų, t.y. 1301, 14 Lt (376,84 Eur) ir 66,70 Lt delspinigių. Atsakovė A. S. 2016 m. liepos 1 d. pavedimu pervedė į UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“ sąskaitą 505 Eur. 32. Kolegija išnagrinėjusi ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tenkinti ieškinio reikalavimus dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo (vartojimo kredito sutarties arba vekselių pagrindu) iš atsakovės, nėra teisinio pagrindo. 33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl atsakovės visiško atsiskaitymo su ieškove pagal vartojimo kredito sutartį ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu konstatuotų aplinkybių dėl atsakovės įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį apimties, vertinimu. 34. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2014 m. rugpjūčio 19 d. sprendimas laikytinas CPK 197 straipsnio 2 dalies nustatytu oficialiuoju įrodymu, kurio išvadų ieškovas įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir kitaip nenuginčijo, todėl teismas laikė, kad šiuo dokumentu nustatytas atsakovės skolos dydis yra įrodytas. Kolegija su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir pažymi, kad pagal ginčui aktualią VKĮ redakciją (galiojusią nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) Lietuvos bankas be kita ko atliko ir VKĮ laikymosi priežiūrą (VKĮ 27 straipsnis). Pagal VKĮ 33 straipsnio 2 dalį priežiūros institucija, atlikusi šio įstatymo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą (kas ir buvo padaryta šiuo atveju), turėjo teisę priimti šiuos sprendimus: įpareigoti asmenį pažeidusį šio įstatymo reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus (1 punktas); taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas (2 punktas) arba netaikyti sankcijų, kai nenustatomas šio įstatymo nuostatų pažeidimas (3 punktas). VKĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) tvarka. 35. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės skundo pagrindu buvo atlikta VKĮ pažeidimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas vienas iš VKĮ 33 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimų, konkrečiau vadovaujantis VKĮ 33 straipsnio 1 punktu ieškovė įpareigota užtikrinti, kad iš A. S. nebūtų pareikalauta grąžinti lėšų daugiau, nei 1301,14 Lt (376,84 Eur) bei delspinigiai, skaičiuojant 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos, todėl skirtingai nei vertina apeliantė priežiūros institucijos tokio pobūdžio sprendimas, nesutinkant su juo, galėjo būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Tokia apskundimo tvarka apeliantei buvo išaiškinta. Savo teisėmis skųsti sprendimą UAB „PegasusCredit“ nepasinaudojo. 36. Nutarties 30-31 punktuose konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindu, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo išvadose konstatavo, kad virš aptartas Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimas yra laikytinas CPK 197 straipsnio 2 dalies pagrindu oficialiuoju įrodymu ir jame nustatytas atsakovės skolos dydis – įrodytu. 37. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad atsakovė į priežiūros instituciją kreipėsi VKĮ pagrindu, todėl apeliaciniame skunde dėstoma argumentacija ir pateikiama teismų praktikos analizė Lietuvos banko įstatymo 47 straipsnio kontekste, nagrinėjamam ginčui nėra aktuali. Kita vertus, priežiūros institucijos sprendime nustatytas atsakovės skolos dydis atitiko nutarties 30 punkte aptartus pačios ieškovės šiai institucijai paaiškinimuose pateiktus skolos paskaičiavimus, t.y. 1301,14 Lt, papildomai skaičiuojant delspinigius po 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną iki kredito grąžinimo dienos. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad jokios kitos palūkanos, delspinigiai negu nustatyta Lietuvos banko sprendimu negalimi ir atsakovei galėjo būti apskaičiuoti papildomai nuo nustatytos skolos – 1301,14 Lt (376, 84 Eur), kurią kolegijos vertinimu, sudaro negrąžinto kredito ir sutartų palūkanų suma tik delspinigiai po 0,05 proc. nuo negrąžintos sumos. 38. Papildant pirmosios instancijos teismo motyvus šiuo klausimu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią pagal CPK 182 straipsnį turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatyti nusikalstamų veiksmų padariniai (apkaltinamuoju, išteisinamuoju nuosprendžiu, taip pat nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama) (LAT 2009-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Atsakovė pirmosios instancijos teismui buvo pateikusi prašymą išreikalauti apžiūrai baudžiamosios bylos Nr. 1-29-184/2016, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 7 d. priėmė nuosprendį, kuriuo pripažino S. P., faktinį UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“ vadovą kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas sukčiauti), o Panevėžio apygardos teismas 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu dėl šių nusikalstamų veikų jis išteisintas. Pirmosios instancijos teismas išklausęs šalių poziciją dėl šio prašymo, vertino, kad pagrindo išsireikalauti visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra ir sprendė, kad ginčui aktualūs procesiniai sprendimai baudžiamojoje byloje yra patalpinti informacinės teismų sistemoje Liteko, kurios duomenimis teismas gali pasinaudoti CPK 179 straipsnio 3 dalies pagrindu. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (LAT 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). 39. Atsižvelgiant į virš aptartą kasacinio teismo išaiškinimą, teismas sprendžia, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-366/2017 Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nuosprendis nors ir neturi prejudicinės galios nagrinėjant šalių ginčą civiline tvarka, tačiau faktinės aplinkybės dėl UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos atstovo 2014 m. rugpjūčio 19 d. rašto, kuriame bankas buvo informuotas apie A. S. skolos perskaičiavimą pagal banko nurodymus ir konstatuota, kad A. S. liko skolinga 1110 Lt negražinto kredito ir 191 Lt palūkanų bei 66,70 Lt delspinigių, o UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“‘ (duomenys neskelbtini) K. M., Lietuvos banko priežiūros tarnybos sprendimo pagrindu atliko pakeitimus A. S. skolos dokumentuose, neabejotinai ginčui yra reikšmingos ir tik patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovės skolos dydis buvo nustatytas Lietuvos banko priežiūros tarnybos direktoriaus sprendimu, kuriuo UAB „PegasusCredit“ buvo įpareigota užtikrinti, kad iš A. S. nebūtų pareikalauta grąžinti daugiau nei likusi negražinto kredito ir sutartų palūkanų suma bei nurodyti delspinigiai. 40. Subjektyvus apeliantės vartojimo kredito davėjai kompetentingos institucijos nustatytų įpareigojimų ir išvadų dėl pagal vartojimo kredito sutartį nustatytos skolos dydžio vertinimas, nepaneigia apylinkės teismo išvadų dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. 41. Dėl apeliantės reikalavimo, susijusio su alternatyvaus ieškinio reikalavimo tenkinimu pasisakytina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). VKĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepažeisdamas šiame įstatyme nustatytų vartojimo kredito gavėjo teisių, vartojimo kredito davėjas turi teisę priimti vekselius iš vartojimo kredito gavėjo ir kitų asmenų, siekdamas užtikrinti, kad vartojimo kredito gavėjo įsipareigojimai pagal vartojimo kredito sutartį bus įvykdyti. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui (LAT 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013). 42. Kolegija, nutarties 38 punkte aptarto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos kontekste, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvaciją dėl ieškovės reikalavimų, susijusių su skolos priteisimu pagal atsakovės pasirašytus vekselius, sprendžia, kad šiuo klausimu apylinkės teismo išvada dėl atsakovės įsipareigojimų sumokėti 2269,32 Eur pagal vekselius, jų pateikimo terminų ir tvarkos, šalintina iš sprendimo, kaip neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių, nes kaip minėta, šalys pripažino, kad vekselių pagrindu jokie pinigai atsakovei nebuvo perduoti, o jie pasirašyti siekiant užtikrinti ieškovės vertinimu tinkamą vartojimo kredito sutarties įvykdymą. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies vertinimas atsižvelgus į tai, kad pats sprendimas dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo – skolos iš atsakovės priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, vien formaliais pagrindais nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, o tik patikslinti teismo sprendimo argumentaciją (CPK 328 straipsnis) šiuo klausimu. 43. Toliau pasisakytina dėl alternatyvaus ieškovės reikalavimo iš esmės. Ginčo tarp šalių, kad pagal ieškovės pateiktus aštuonis vekselius atsakovei nebuvo perduotos juose nurodytos sumos, nėra. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis į apyvartą gali patekti be jokio pagrindo arba, kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių, kaip šiuo atveju, skolininkei įvykdžius pagrindinę prievolę. Baudžiamojoje byloje vekselius teikęs atsakovei pasirašyti UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnybos“ faktinis vadovas S. P. patvirtino, kad vekselių surašymas ir pateikimas skolininkui pasirašyti buvo nusistovėjusi šios bendrovės praktika. Pagal 2013 m. liepos 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei perėjo tik skolos reikalavimo teisė, o kreditoriumi su visomis vartojimo kredito davėjo teisėmis ir pareigomis liko ta pati UAB „PegasusCredit“, o vekseliai šiuo atveju buvo surašyti kaip skolos pagal vartojimo kredito sutartį grąžinimo užtikrinimo priemonė. Todėl, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, pripažinus, kad atsakovė yra įvykdžiusi pagrindinę prievolę – pilnai atsiskaičiusi pagal vartojimo kredito sutartį, priteisti iš atsakovės A. S. 2184,88 Eur skolą pagal 2013 m. liepos 19 d. vekselius, kuriais buvo užtikrintas bendrovės kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamas įvykdymas, jokio pagrindo nėra.

44. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme, pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (LAT 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

45. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atmesdamas prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei pagal atsakovės prašymą nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nepaneigė teismo nustatytų aplinkybių ir ieškovės veiksmų vertinimo šiuo klausimu. Ieškovės pateikti procesiniai dokumentai atitiko įstatymo reikalavimus, duomenų, kad buvo vilkinamas procesas nenustatyta, jos interesus procese atstovavo profesionalus teisininkas, o tai, kad ieškinys buvo atmestas kaip neįrodytas nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė piktnaudžiavo procesu. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės argumentai dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesu atmestini. Kolegija teisinio pagrindo skirti baudą ieškovei atsakovės naudai pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį dėl apeliacinio skundo pateikimo, taip pat nenustatė, todėl toks prašymas atmestinas.

46. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiškai ginčo išsprendimui nėra reikšmingi, todėl plačiau dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

47. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnis). Teisėjų kolegija atsakovės A. S. išlaidas advokato pagalbai apmokėti (200 Eur) apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas atsakovės naudai pilnai priteisia iš ieškovės UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ (CPK 93 ir 98 straipsniai).

48. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Finansinių skolų supirkimo tarnyba“ 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės A. S. naudai.

Teisėjai Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė