- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-79-966/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32797-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- T. R.
- Nukentėjusysis
- A. S.
- Advokatai
- Ramūnas Gudašius, Aivaras Raišutis
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo T. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiojo A. S. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos, bylinėjimo išlaidų priteisimo, atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. R. nuteistas už tai, kad 2019 m. liepos 26 d. apie 10.00 val., VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą, t. y. P. M. vardu sudarė su S. S. transporto priemonės ,,Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog P. M. parduoda transporto priemonę, šią sutartį pasirašė P. M. vardu ir perdavė S. S..
2. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti klausimą, padarė išvadą, kad tarp T. R. nusikalstamos veikos – sutarties suklastojimo, įrašant kito asmens vardą ir pavardę – ir A. S. patirtos turtinės žalos dėl automobilio remonto išlaidų, nėra priežastinio ryšio, kadangi tokias išlaidas A. S. būtų patyręs ir tuo atveju, jei T. R. į sutartį būtų įrašęs savo vardą ir pavardę. Teismo vertinimu, neturtinė žala taip pat atsirado ne dėl kaltinamojo veiksmų, t. y. priežastinis ryšys nėra nustatytas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad sutartis buvo sudaryta tarp kaltinamojo ir S. S., todėl nukentėjusiuoju, galinčiu reikšti civilinį ieškinį dėl kaltininko nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, galėtų būtų S. S.. Nenustatęs pagrindo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti, teismas sprendė, kad nėra pagrindo iš kaltinamojo priteisti ir A. S. turėtas atstovavimo išlaidas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo A. S. atstovas advokatas Aivaras Raišutis (toliau – apeliantas) prašo: pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – tenkinti civilinį ieškinį visa apimtimi ir priteisti turtinę 2 478,50 Eur žalą dėl netvarkingo automobilio ir neturtinę 1 000 Eur žalą dėl gilių dvasinių sukrėtimų ir nepatogumų bei patirtas bylinėjimosi išlaidas – 740 Eur; netenkinus prašymo – civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą; panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį iš dalies ir priimti naują sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir apskaičiavimo.
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino automobilio pirkimo-pardavimo sandorį, iš tokio sandorio kylančias pardavėjo pareigas ir atsakomybę. Nepaisant to, kad pardavėjas pardavė naudotą automobilį, tai neatleidžia pardavėjo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos pareigos garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad automobilis neturi paslėptų trūkumų, dėl kurių jo nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovas, garantavęs ieškovei automobilio kokybę, jam nurodžius automobilio variklio, važiuoklės, vairo kolonėlės, turbinos defektus, byloje net neįrodinėjo, kad šie esminiai daikto kokybės trūkumai atsirado dėl to, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. A. S. ir S. S. automobilio trūkumus pastebėjo važiuodami, dėl to gedimus šalino autoservisuose ir patyrė dideles remonto išlaidas. Taigi nėra jokio pagrindo manyti, kad automobilio gedimai atsirado dėl A. S. kaltės. Automobilis tyčia parduotas su gedimais, kaltinamasis stengėsi neatsakinėti į skambučius ir negražinti pinigų už automobilį ar jį remontuoti. Pats kaltinamasis pripažino, kad nesiekė bendrauti ir spręsti šį klausimą. Kaltinamasis nepasiūlė savo detalių įsigijimo varianto, nepasiūlė pasiimti automobilį defektų pašalinimui pardavėjo sąnaudomis, o sutikdamas pasiimti parduotą automobilį ir grąžinti už jį gautus pinigus, faktiškai sutiko ir su išlaidų remontui paskaičiavimu. A. S., įsigydamas iš kaltinamojo blogos techninės būklės automobilį, negavo to, ką tikėjosi gauti ir įrodė visas aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės apginti jo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos pagrindu, o CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų ir sąlygų, šalinančių kaltinamojo atsakomybę, nėra.
3.2. Skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, kad tarp T. R. nusikalstamos veikos – pirkimo-pardavimo sutarties klastojimo ir atsiradusios turtinės žalos nėra priežastinio ryšio, nukentėjusiuoju pripažindamas valstybę, atribodamas A. S. ir S. S. santykį dėl žalos atsiradimo, neteisingai sprendė klausimą dėl civilinio ieškinio jį atmesdamas. Teismas turėjo palikti civilinį ieškinį nenagrinėtą, bet ne spręsti jį visa apimtimi ir atmesti. Nagrinėjamu atveju patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, t. y. ar nuostoliai pagal jų prigimtį galėtų būti laikomi kaltinamojo veiksmų rezultatu, privalėjo įrodyti A. S.. Jis į bylą pateikė objektyvius įrodymus, kurie patvirtina, kad jo patirta žala atsirado būtent dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kuriuos šis pripažino. Todėl reikalavimas patenkinti civilinį ieškinį yra pagrįstas, visos civilinės atsakomybės sąlygos yra nustatytos ir pripažintos. Teismas pernelyg nutolino priežastinį ryšį dėl padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nuosprendyje nustatyta, kad žala atsirado valstybei, tačiau teismas nepagrįstai nagrinėjo civilinį ieškinį ir jį atmetė visa apimtimi, apribodamas galimybes teikti tokį ieškinį atskiroje civilinėje byloje. Nepagrįstai ir neigiami A. S. išgyvenimai dėl techniškai netvarkingo automobilio nebuvo siejami su nusikalstamais T. R. veiksmais, nepagrįstai nenustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo veiksmų ir A. S. patirtos neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad nukentėjusiu asmeniu šioje byloje galėtų būti S. S., su kuria buvo sudaryta sutartis, tačiau teismas nesiėmė aktyvių veiksmų ir nepasiūlė įtraukti į bylą tariamai tinkamą ieškovą. Be to, viso proceso metu A. S. buvo pripažintas ir vertinamas kaip tinkamas civilinis ieškovas. Jis sumokėjo visas automobilio remonto išlaidas, jis ir S. S. yra šeimos nariai. Teismas ieškinį atmetė vietoje to, kad paliktų nenagrinėtą ir sudarytų sąlygas inicijuoti civilinę bylą, ieškinį nagrinėjo atmestinai.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nebuvo aktyvus, neišsiaiškino, kas yra atsakingas už žalą, patirtą dėl kaltinamojo veiksmų. Nors ir nustatė, kad kaltinamasis suprato klastojantis dokumentą, suprato, kad pardavė automobilį su defektais, net sutiko su 1000 Eur papildomos žalos atlyginimu, teismas vietoje to, kad priimtų tinkamą ir sąžiningą sprendimą, ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad sutarties klastojimas sukėlė teisines pasekmes, tačiau šias pasekmes be jokių tinkamų argumentų atribojo nuo A. S. ar nukentėjusiojo asmens teisių. Teismas priėmė nuosprendį, kuriuo pašalino tiek A. S., tiek S. S. galimybes pateikti civilinį ieškinį ateityje. Teismas, padarydamas išvadą, kad nurodžius tikrovės neatitinkančius duomenis apie vieną iš sandorio šalių, kitai šaliai kilo grėsmė, kad nebus tinkamai įgyvendintos iš sandorio atsirandančios civilinės teisės, tiesiogiai pripažino, kad priežastinis ryšys yra ir civilinė atsakomybė egzistuoja.
3.4. Skunde taip pat teigiama, kad neteisingai buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje buvo pateikti įrodymai, kad A. S. patyrė ne tik 250 Eur išlaidas, bet ir papildomai 240 Eur ir 250 Eur išlaidas, iš viso 740 Eur bylinėjimosi išlaidas. Jeigu civilinis ieškinys būtų tenkintas, šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo. Visi šias išlaidas patvirtinantys įrodymai yra pateikti. Apelianto nuomone, teismas ginčijamą nuosprendžio dalį priėmė vadovaudamasis tik savo vidiniu įsitikinimu ir nesiremdamas jokiais byloje pateiktais įrodymais, dėl to priėmė šališką ir didesne dalimi kaltinamajam palankų nuosprendį.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje apeliantas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio, reglamentuojančio apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde T. R. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį teisingumo, jo kaltės klausimai nėra keliami, pirmosios instancijos teismo išvados šiuo aspektu nėra ginčijamos. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, taip pat neturi pagrindo spręsti, kad baudžiamasis įstatymas T. R. pritaikytas neteisingai. Vertinamu atveju nesutinkama tik su nuosprendžio dalimi, kuria išspręsti civilinio ieškinio turtinei neturtinei žalai atlyginti bei proceso išlaidų priteisimo klausimai.
6. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi civilinis ieškinys visiškai ar iš dalies patenkinamas tik priimant teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir tik kai yra visų šių sąlygų visuma: 1) fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala; 2) kaltinamojo veika turi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 3) tarp nusikalstamos veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
7. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. S. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad dėl T. R. padarytos nusikalstamos veikos A. S. patyrė 2 478,50 Eur turtinę žalą (dėl netvarkingo automobilio) ir 1000 Eur neturtinę žalą (dėl gilių dvasinių sukrėtimų ir nepatogumų) (2 t., b. l. 43–46). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusiojo A. S. atstovas civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaikė (3 t., b. l. 39). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp T. R. veiksmų (pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimo) ir kilusių padarinių (nukentėjusiojo nurodomos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo), todėl 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu A. S. pareikštą civilinį ieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, išanalizavusi apeliacinį skundą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas civilinį ieškinį, šio klausimo išsprendimą reglamentuojančias BPK normas taikė neteisingai, neturi pagrindo.
8. Vertinamu atveju visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad teisės į civilinį ieškinį atsiradimo, civilinio ieškinio pareiškimo, jo išsprendimo klausimus nagrinėjant baudžiamąją bylą reglamentuoja BPK, o ne CPK ir CK normos, kurių citavimu ir jų turinio analize iš esmės ir yra pagrįstas apeliacinis skundas. Pažymėtina, kad tik tuo atveju, kai su pareikštu civiliniu ieškiniu susijusių klausimų išsprendimas BPK nėra reglamentuotas, atitinkamai taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Kaip nurodyta šios nutarties 6 punkte, teisės į civilinį ieškinį atsiradimo pagrindas baudžiamajame procese yra susijęs su kaltininko padaryta nusikalstama veika, dėl kurios nukentėjusysis patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje T. R. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo – dokumento suklastojimo. Dokumento suklastojimas pagal objektyviuosius požymius pasireiškė tuo, kad T. R. suklastojo automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, į ją įrašydamas tikrovės neatitinkančią informaciją apie automobilio pardavėją (pardavėju nurodydamas kitą asmenį – P. M.) ir pasirašydamas už sutartyje pardavėju nurodytą asmenį. Pagal BPK 109 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą teisė pareikšti civilinį ieškinį nėra siejama su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, todėl esant padarytai bet kuriai BK numatytai nusikalstamai veikai, asmuo, manantis, kad dėl tokios veikos jis patyrė turtinę ir (ar) neturtinę žalą, gali baudžiamojoje byloje reikšti civilinį ieškinį. Taigi dėl BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos civilinis ieškinys taip pat yra galimas. Tačiau baudžiamojoje byloje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos pareikštas civilinis ieškinys gali būti patenkintas nustačius ne tik tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kaltinamas asmuo yra kaltas dėl jos padarymo, bet ir konstatavus priežastinį ryšį tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių – žalos nukentėjusiajam.
9. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje priežastinis ryšys tarp T. R. veikos – dokumento (automobilio pirkimo-pardavimo sutarties) suklastojimo ir nukentėjusiajam A. S. galimai padarytos turtinės ir neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nenustatytas ir neįrodytas. Iš apeliacinio skundo turinio, taip pat patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytų aplinkybių, matyti, kad reikalavimas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą šiuo atveju yra siejamas su automobilio „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkumais (defektais), dėl kurių šalinimo, kaip nurodoma apeliaciniame skunde ir patikslintame civiliniame ieškinyje, A. S. turėjo išlaidų (patyrė turtinę) žalą, taip pat patyrė neigiamus neturtinio pobūdžio (dvasinius) išgyvenimus dėl to, kad negalėjo naudotis automobiliu. Taigi, šiuo atveju turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas yra siejamas su galimais parduoto daikto trūkumais, pardavėjo iš pirkimo-pardavimo sutarties kylančių pareigų galimai netinkamu vykdymu, t. y. keliamas klausimas, ar T. R., parduodamas galimai žinomai defektuotą automobilį, tinkamai vykdė CK numatytas jo, kaip pardavėjo pareigas, ar nepadarė esminio sutarties pažeidimo, įtakojusio pirkėjo teisių pažeidimus. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad šioje baudžiamojoje byloje T. R., kaip minėta yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl to, kad suklastojo sutartį į ją įrašydamas kito asmens (pardavėjo) duomenis ir už jį pasirašydamas. Tačiau šie veiksmai, kuriais buvo realizuoti BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymiai, priežastiniu ryšiu niekaip nėra susiję su paaiškėjusiais automobilio defektais, dėl kurių šalinimo A. S. patyrė patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytą turtinę ir neturtinę žalą. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad tikrovės neatitinkančių duomenų apie automobilio pardavėją į automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įrašymas ir pasirašymas už šį asmenį, su automobilio technine būkle, jo kokybe, niekaip nėra susijęs, taigi nėra ir priežastinio ryšio, kurio nustatymas, kaip minėta, yra būtina civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje tenkinimo sąlyga.
10. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas dėl A. S. pareikšto civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atmesdamas civilinį ieškinį baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Šioje baudžiamojoje byloje T. R. pareikštas A. S. civilinis ieškinys buvo atmestas nenustačius priežastinio ryšio tarp T. R. padarytos nusikalstamos veikos (dokumento suklastojimo) ir kilusių padarinių (A. S. padarytos turtinės ir neturtinės žalos), tačiau ne konstatavus, kad A. S. dėl galimai netinkamos kokybės daikto (automobilio) jokios žalos iš viso nepatyrė ar žalos fakto nepagrindė rašytiniais bylos duomenimis. Netinkamos kokybės daiktą nupirkusio asmens teisės yra reglamentuotos CK 6.334 straipsnyje ir visi su tuo susiję ginčai yra sprendžiami civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad nuteistojo pareiga atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą yra vertinama jam pareikštų kaltinimų, dėl kurių jis pripažintas kaltu ir nuteistas, kontekste, todėl kaltu pripažintam asmeniui atsiranda pareiga atlyginti tik tą žalą, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su jo nusikalstamais veiksmais, t. y. gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos (pasireiškusios veikimu ar neveikimu) pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Kiekvienu atveju turi būti nustatyta, kad būtent padaryta nusikalstama veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės tokios išvados nelemia – T. R. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl netinkamos kokybės daikto (automobilio) pardavimo panaudojant apgaulę, todėl tarp jo padarytos nusikalstamos veikos ir reikalavimo atlyginti dėl netinkamos kokybės daikto atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą, nėra priežastinio ryšio. Esant šioms aplinkybėms taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal 2019 m. liepos 26 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį automobilio pirkėjas yra ne A. S., o S. S. (1 t., b. l. 111), vertinti, kad atmesdamas A. S. civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas eliminavo galimybę civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarką, šiuo atveju nėra pagrindo.
11. Apeliaciniame skunde civilinį ieškinį prašoma palikti nenagrinėtą, tačiau šis prašymas atmetamas, kaip nepagrįstas. Civilinio ieškinio išsprendimas reglamentuotas BPK 115 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu T. R. dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nėra išteisintas, jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi taikyti minėtą BPK normą nėra galimybės.
12. Skunde keliamas klausimas ir dėl teismo nepakankamo aktyvumo procese, akcentuojant aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog tinkama ieškovė galėtų būti S. S., nepasiūlė ją įtraukti į procesą. Atsakant į šį skundo argumentą visų pirma atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamajame procese teisės gauti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą pareiškiant byloje civilinį ieškinį įgyvendinimas priklauso išimtinai nuo paties nukentėjusiojo valios. Be to, kaip matyti iš baudžiamosios bylos, S. S., kuri „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaip automobilio pirkėja, apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad šioje byloje būtų patyrusi turtinę ar neturtinę žalą, prašymo pripažinti ją nukentėjusiąja neišreiškė (1 t., b. l. 87, 88). Atsižvelgiant į paminėtą, taip pat į tai, kad šioje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas A. S. (1 t., b. l. 50, 70), pirmosios instancijos teismas, išnagrinėdamas jo pareikštą civilinį ieškinį ir jį atmesdamas, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė.
13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje priėmė šališką nuosprendį. Asmens teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje. Šią teisę detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą, taip pat nurodo, kad proceso dalyviai gali motyvuotai nurodyti kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.
14. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka nenustatė jokio pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir apeliaciniame skunde. Iš skundo turinio galima spręsti, kad apeliantas teismo šališkumą sieja su A. S. nepalankiu duomenų ir aplinkybių, kiek tai susiję su pareikštu civiliniu ieškiniu, vertinimu, tačiau tai nėra ir negali būti aplinkybė, įrodanti, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas. Duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK normų pažeidimai šioje byloje nenustatyti, o kitų aplinkybių, galinčių kelti pagrįstas abejones dėl bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumo, nėra.
15. Įvertinus aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas A. S. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti klausimą išsprendė teisingai, esminių procesinių pažeidimų, įtakojančių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nepadarė.
16. Apeliantas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas klausimas dėl nukentėjusiojo A. S. turėtų proceso išlaidų priteisimo. Atkreipiamas dėmesys, kad proceso išlaidas, kurias sudaro 740 Eur, patvirtinantys duomenys buvo pateikti, todėl teismas be pagrindo jų nepriteisė.
17. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmosios instancijos teismas A. S. turėtų proceso išlaidų iš nuteistojo T. R. nepriteisė, tačiau argumentai, kodėl šios išlaidos nepriteistinos, nuosprendyje atskirai nėra nurodyti.
18. A. S., kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, todėl jis turi teisę prašyti atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias proceso išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu sudarė atstovavimo sutartį su advokatu padėjėju D. R. (1 t., b. l. 64, 65), už civilinio ieškinio paruošimą sumokėjo 250 Eur (1 t., b. l. 66, 67), už atstovavimą baudžiamojoje byloje – 240 Eur (3 t., b. l. 46, 47). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad turėtų proceso išlaidų suma yra 740 Eur, tačiau baudžiamojoje byloje yra pateikti tik 490 Eur sumą patvirtinantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo A. S. turėtų išlaidų advokato, kuris parengė civilinį ieškinį ir byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti suma (490 Eur) yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, nėra aiškiai per didelė ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir priteistina iš nuteistojo T. R.. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir proceso išlaidos yra skirtingi teisės institutai, todėl civilinio ieškinio atmetimas savaime neeliminuoja proceso išlaidų turėjusio asmens teisės gauti jų atlyginimą. Atsižvelgiant į paminėtą konstatuojama, kad proceso išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė neteisingai, todėl ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą T. R., kurias sudaro 207 Eur (3 t., b. l. 130, 131). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo išnagrinėjimo rezultatas. Be to, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.
20. Baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo atstovo paduotą apeliacinį skundą, nuteistasis T. R. nuosprendžio neskundė. Atsižvelgiant į BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Nukentėjusiojo atstovo apeliacinis skundas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, atmetamas, kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į tai, kad T. R. pajamas gauna iš individualios veiklos vykdydamas prekybą automobiliais, individualią veiklą vykdo pakankamai neseniai – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. (2 t., b. l. 42), anksčiau turėjo nedarbingumo laikotarpį (2 t., b. l. 41), turi mažametį vaiką (2 t., b. l. 40), įvertinus šioje byloje paskirtos baudos dydį bei tai, kad nuteistasis turės pareigą atlyginti ir nukentėjusiojo turėtas proceso išlaidas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimas neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo T. R. neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
nutaria:
nukentėjusiojo A. S. atstovo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų nukentėjusiajam A. S. nepriteisimo ir iš nuteistojo T. R. priteisti nukentėjusiajam A. S. 490 Eur proceso išlaidų.
Iš nuteistojo T. R. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 207 Eur, neišieškoti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.