Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus įgaliotajam atstovei Jelenai Kujelienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto H. Y., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-553-2022 (ROIK 22174344329).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-553-2022 (ROIK 22174344329) H. Y. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, pasinaudojęs asmenų iki aštuoniolikos metų amžiumi ir gyvenimiškos patirties stoka, juos ekonomiškai išnaudojo ir pažeidė imperatyvias Darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent: neužtikrino ir nekontroliavo, kad esant darbo sutarčių požymiams, apie A. P., G. G. ir G. G. įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios ir su jomis būtų sudarytos darbo sutartys. Tokiu būdu H. Y. leido G. G. ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 30 d., A. P. ne vėliau nei nuo 2022 m. birželio 16 d. iki 2022 m. birželio 30 d., G. G. nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 9 d., nelegaliai dirbti – įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai vykdyti padavėjos darbus, tokiu būdu H. Y. savo veiksmais (neveikimu) pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ 7 punkto nuostatas. Už šį nusižengimą jam paskirta nuobauda – 3000 eurų dydžio bauda (b. l. 5-9).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 straipsnis), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 straipsnis).

Šioje byloje nėra ginčo, kad kaltinime minimi asmenys A. P., G. G. ir G. G. kaltinime nurodytais laikotarpiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje atliko standartines padavėjų funkcijas: priimdavo klientų užsakymus, nešiojo jiems maistą, priimdavo apmokėjimą, tvarkė stalus. VDI inspektoriams atliekant patikrinimą visos trys merginos, teikdamos rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad iki inspektorių atvykimo darbo sutartys su jomis pasirašytos nebuvo. Tiek iš merginų, tiek iš darbdavio atstovų rašytinių paaiškinimų išeina, kad dėl merginų atliekamų darbo funkcijų, darbo grafikų, mokėtino atlygio už darbą buvo susitarta (tartasi buvo per lietuviškai kalbančią pareiškėjo sutuoktinę J. V.-Y.), merginos laikėsi darbo tvarkos, atliko sutartas funkcijas. Darbas neabejotinai buvo atliekamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kūrė bendrovei pridėtinę vertę. Nepaisant to, nebuvo jokia įstatymų numatyta forma įformintas, jo neatspindėjo jokie bendrovės žiniaraščiai, atitinkamai už jį nebuvo mokami mokesčiai valstybei, merginos darbo birželio mėnesį laikotarpiu neturėjo jokių socialinių garantijų. Pareiškėjas tarp minėtų merginų ir jo bendrovės susiklosčiusius santykius vertino ne kaip darbą, o kaip praktinio mokymo ir išbandymo procesą, skunde ir rašytiniuose bei žodiniuose paaiškinimuose nurodydamas, jog darbo sutartis buvo numatyta pasirašyti po įžanginio mokymo, kas su dviem VDI patikrinimo metu tebedirbančiomis merginomis ir buvo padaryta. Teismas pažymi, jog Lietuvoje galiojantys darbo teisės aktai nenumato darbuotojų „apmokymo“ arba „išbandymo“ prieš tai neįdarbinus darbuotojų. Vadovaujantis DK 36 straipsniu, darbdavys ir darbuotojas gali sudaryti susitarimą dėl išbandymo siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo, tačiau tai jokiu būdu negali būti atliekama neįdarbinus darbuotojo. Darbuotojo praktinio apmokymo procesui DK 6 skyriaus 3 skirsnis įtvirtina pameistrystės institutą. DK 81 straipsnio 1 dalis numato, kad pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma (toliau – pameistrys). Pameistrystės sutartis gali būti sudaroma ir su teisės aktais reglamentuojama mokymo sutartimi dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo (DK 81 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau su merginomis nebuvo pasirašyta absoliučiai jokių jų veiklą bendrovėje įteisinančių sutarčių: nei darbo sutarčių, nei darbo sutarčių su bandomuoju laikotarpiu, nei darbo pameistrystės ar mokymo sutarčių. Esant šiai situacijai VDI pagrįstai traktavo, kad tokiu A. P., G. G. ir G. G. darbu bendrovėje buvo pažeisti įstatymo reikalavimai, jų teisė į tinkamas ir saugias darbo sąlygas bei privalomas socialines garantijas. Pareiškėjas sutiko, kad galimai pažeidė įdarbinimo procedūrų reikalavimus, tačiau nesutiko, kad nepilnametės jo darbuotojos buvo ekonomiškai išnaudojamos, kaip yra nurodoma ginčijamame nutarime, motyvuodamas, kad joms buvo sumokėtas sutartas atlygis už darbą. Teismo vertinimu, pareiškėjas pakankamai siaurai traktuoja išnaudojimo sąvoką. Kadangi dvi iš merginų (A. P. ir G. G., gimusios (duomenys neskelbtini) m.) darbo metu buvo nepilnametės, jų įdarbinimą reglamentavo ne tik Darbo kodekso ir Užimtumo įstatymo nuostatos, bet ir specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 patvirtintas Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašas (galiojanti redakcija nuo 2020 m. gegužės 1 d.). Minėto aprašo punkte įtvirtinta nuostata, jog asmenys iki aštuoniolikos metų turi būti apsaugoti nuo bet kurios konkrečios rizikos jų saugai, sveikatai ar vystymuisi, galinčios atsirasti dėl asmenų iki aštuoniolikos metų patirties stokos, nežinojimo, kokia yra arba kokia gali kilti rizika, arba dėl asmenų iki aštuoniolikos metų nesubrendimo. Aprašo 7 punktas skelbia, kad darbdavys turi užtikrinti asmens iki aštuoniolikos metų amžių atitinkančias darbo arba neatlygintinos veiklos (toliau kartu – darbas) sąlygas. Asmuo iki aštuoniolikos metų neturi patirti ekonominio išnaudojimo, tai yra bet kokios veiklos, kuria siekiama tam tikros naudos, pelno iš asmens iki aštuoniolikos metų, jo gebėjimų, jo veiklos, neteisingai atlyginant, taikant prievartą, apgaulę ar kitaip pažeidžiant asmens iki aštuoniolikos metų teises. Asmeniui iki aštuoniolikos metų suteikiamas darbas turi būti saugus, nekelti pavojaus sveikatai, fiziniam, psichiniam, moraliniam ir socialiniam vystymuisi, nepakenkti mokymuisi. Kaip minėta, jokia įstatymų numatyta forma neįteisinus darbo santykių su nepilnametėmis, jų teisė į tinkamas darbo sąlygas ir joms priklausančią socialinę apsaugą buvo pažeista. Be to, tai galimai pirmoji jų darbo patirtis, ir neleistina situacija, kai jaunam, patirties neturinčiam asmeniui išsyk formuojamas ydingas požiūris į darbo santykius, neįformintų darbo santykių toleravimas, nepagrįstas manymas, kad mokymosi procesui darbovietėje nėra keliama jokių reikalavimų, joms nepriklauso jokios socialinės garantijos ar pan. Merginų darbo laikotarpiu dėl neįformintų darbo santykių jos nebuvo socialiai apdraustos, nebuvo skaičiuojamas jų darbo stažas, bendrovė nemokėjo privalomų mokesčių, šia prasme jos buvo ekonomiškai išnaudojamos. Atitinkamai pareiškėjui pagrįstai inkriminuojamas ir Aprašo 7 punkto nuostatų pažeidimas.

Teismas neturi pagrindo netikėti, jog nusižengimas buvo padarytas neatsargia, o ne tyčine kaltės forma, nepakankamai įsigilinus į Lietuvos teisės aktų reikalavimus, juolab, kad įmonės vadovas yra užsienietis. Tačiau vadovo nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė (neveikimas) taip pat yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnį.

Remdamasis išdėstytu, teismas konstatuoja, jog Valstybinė darbo inspekcija, konstatuodama H. Y. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tinkamai įvertino byloje esančius faktinius duomenis, jų pagrindu padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nutarimo priėmimo metu pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta H. Y. atsakomybę lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių ir jam paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti 3000 Eur bauda. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas pripažįsta visas administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, tik nesutinka su teisiniu jo veikos kvalifikavimu. Teismo vertinimu, šios situacijos nereikėtų traktuoti kaip kaltės nepripažinimo. Pareiškėjo pozicija nulemta įstatymų nežinojimo ir teisinių žinių trūkumo. Jis nebandė neigti ar slėpti merginų darbo fakto, atbulinėmis datomis pildyti įmonės dokumentų ar panašiai. Su darbuotojomis už jų nelegalaus darbo laikotarpį atsiskaitė. Teismo posėdžio metu nuoširdžiai atsiprašė ir gailėjosi dėl pažeidimų. Šias aplinkybes teismas vertina kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant, kad asmuo pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimą, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, priešingai nei traktuoja institucija, teismo vertinimu, pažeidimas nebuvo sisteminis, visos trys merginos priimtos panašiu laikotarpiu, taigi ydinga mokinių (praktikantų) įdarbinimo praktika netruko nuolatinai, buvo dar tą patį mėnesį užkardyta, teismas mano, kad galima pareiškėjui skirtą baudą sumažinti iki sankcijoje numatytos minimalios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo H. Y. (H. Y.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-553-2022 (ROIK 22174344329) ir už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą H. Y. skirti 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.