Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-11-19 · Administracinė byla Nr. eI3-317-809/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-19
Bylos Nr.
eI3-317-809/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01074-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-317-809/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01074-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja skundu prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 569.

Nurodo, kad pareiškėjas yra tinkamai ir laiku įvykdęs Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymuose nustatytą pareigą apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas, taip pat kitas gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas, t. y. sutarties su VšĮ „Žaliasis taškas“(toliau – ir Organizacija) pagrindu pagal į rinką išleidžiamą pakuočių atliekų kiekį yra finansavusi pakuočių atliekų tvarkymą. Taigi, pareiškėjui, tinkamai ir laiku vykdžiusiam pareigas, iš to neturi ir negali kilti neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti apskaičiuotą Mokestį. Dėl to, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimu buvo panaikinti pareiškėjui Organizacijos išduoti Patvirtinimai, o anksčiau buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo Organizacijai išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra nei pareiškėjo, nei Organizacijos - pareiškėjo sutarties kontrahento - neteisėtų veiksmų ar kaltės. Konkrečiu atveju Sprendimu Pareiškėjas įpareigojamas antrą kartą sumokėti daug kartų didesnę sumą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, kas reiškia, jog pareiškėjui yra skiriama sankcija

Pažymi, kad vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalimi, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Konkrečiu atveju susidaro situacija, kai buvę 2018 metai buvo paskutiniai metai, kada pagal minėtas įstatymo nuostatas buvo galima apskaičiuoti arba perskaičiuoti Mokestį už 2013 metus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui patikslinus mokesčio deklaraciją už 2013 m. ir sumokėjus Mokestį, o vėliau teismams priėmus sprendimą dėl Vilniaus RAAD priimtų sprendimų, sąlygojusių mokestinės lengvatos praradimą, panaikinimo, Įmonė nebeturėtų teisinės galimybės patikslinti mokesčio deklaracijos už 2013 m. ir susigrąžinti neteisėtai įpareigotus sumokėti mokesčius

Nurodo, kad teisės aktai nereguliuoja kolektyvaus atliekų tvarkymo organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų patvirtinimų apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendimas, kuriuo remiantis priimtas Sprendimas, yra pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o Vilniaus RAAD sprendimui priimti atliktos procedūros peržengia šiai įstaigai suteiktos kompetencijos ribas. Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo nuostata (55 punktu), negaliojusia ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu (pareiškėjui Patvirtinimai buvo išrašyti 2013-2015 m., jų pagrindu pareiškėjas pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013-2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata, ir tuo metu nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę regiono aplinkos apsaugos departamentams ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai pareiškėjui teisę į mokestinę lengvatą), todėl Vilniaus RAAD sprendimas pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Taip pat Vilniaus RAAD sprendimas priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus (Vilniaus RAAD 2013 m. atliekų tvarkytojo išduotų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti įrodančius dokumentus, o ne 2015 m. gegužės 12 d. (sprendimas Nr. VR-17.5- 35). Atitinkamais terminais tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų kontrolės, o ne 2015 m. rugsėjo 16 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-63) ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. (sprendimas Nr. VR-17.5-59)), tokiu būdu praėjus 3-5 metams yra panaikinami Patvirtinimai, buvę pareiškėjo realizuotos mokestinės lengvatos pagrindu, grubiai pažeidžia teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas į procedūras neįtraukus pareiškėjo ir taip pažeidus procedūras, turėjusias užtikrinti suinteresuotų asmenų įtraukimą ir teisę būti išklausytai prieš priimant su pareiškėjo interesais susijusį sprendimą.

Nurodo, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes priimtas vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu ir neatsižvelgus į pateiktas pastabas . Kaip Sprendimo teisinis pagrindas nurodomas Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17.2 punktas, kuriame nustatoma, kad Mokėtojas (-ai) dalyvaujantis (-ys) Organizacijos veikloje, jos nustatyta tvarka nevykdantis (-ys) atliekų tvarkymo užduoties, dėl Pažymos (dėl viso Pažymoje nurodyto (perdirbtų) panaudotų atliekų kiekio ar jo dalies) pripažinimo negaliojančia turi apskaičiuoti privalomą sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis sumą ir ją sumokėti. Pažymi, kad Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarka buvo pakeista 2018 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. D1-624, kuris įsigaliojo nuo 2018 m. liepos 1 d. (4 punktas) ir kuriuo buvo panaikintas tvarkos III skyrius, įskaitant ir 17.2 punktą (2.6 punktas). Taigi, Sprendimas buvo priimtas nesant teisinio pagrindo, dėl ko yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taip pat pažymi, kad dalis neva nedeklaruoto (nuslėpto) per 2013 metų mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių pakuočių kiekio, konkrečiai - 4,086 t., susidarė pareiškėjui per trečiuosius asmenis (UAB „Ekogroup“) eksportuojant plastiko bei popieriaus ir kartono antrines žaliavas į šias bendrovės: 1) RDB GmbH Nortorfe Strase 2, Aukrug, Vokietija; 2) Mondi Packing Paper, Svviece S.A. ui Bydgoska 1, 86-100 Svviece, Lenkija; 3) Stora Enso Poland S.A. Armi VVojska Polskiego 2107-401 Ostrolenka, Lenkija. Atkreipia dėmesį, jog transportuojant plastikines bei popieriaus ir kartono antrines žaliavas, jos nėra transportuojamos būsenoje, buvusioje jas surinkus, tačiau yra presuojamos formuojant vadinamąsias antrinių žaliavų „kipas“, kurios yra aprišamos metaline viela, kad išlaikytų savo būseną transportuojant. Būtent šios metalinės vielos šiuo atveju ir sudaro 4,086 t. metalinių pakuočių atliekų kiekį, kuris akivaizdu, jog buvo eksportuotas kartu su eksportuojamomis antrinėmis žaliavomis. Šiuo atveju trečiasis asmuo (pareiškėjo patronuojanti bendrovė) UAB „Ekogroup“ teikė pranešimus apie eksportą kaip tą numato įstatymai, t. y. pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai pranešimus. Trečiasis asmuo UAB „Ekogroup“ informavo Aplinkos apsaugos agentūrą apie eksportuojamas plastiko bei popieriaus ir kartono antrines žaliavas, kurių eksportavimui be kita ko buvo panaudota metalinė viela (kipų surišimui), kuri yra įtraukta į Departamento nurodytą neva nedeklaruotą ir nuslėptą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektą metalinių pakuočių kiekį. Atitinkamai kartu su plastiko bei popieriaus ir kartono antrinėmis žaliavomis buvo transportuota 4,086 t. metalinės vielos, kuri šiuo atveju buvo prilyginta metalinei pakuotei. Remiantis teisės aktų nuostatomis, pareiškėjas metalines pakuotes galėjo eksportuoti pats, arba pasitelkti trečiuosius asmenis. Atitinkamai kaip nurodyta aukščiau, dalis metalinių pakuočių atliekų (antrinių žaliavų kipų surišimui panaudota viela) buvo perduota trečiajam asmeniui UAB „Ekogroup“, kuri eksportavo metalines pakuotes. Tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad pati UAB „Ekogroup“ yra Lietuvos Respublikoje registruota bendrovė, nurodytas eksportuotas metalinių pakuočių kiekis (4,086 t.) pareiškėjo vidiniuose dokumentuose per klaidą buvo įtrauktas į Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų metalinių pakuočių kiekius, nors faktiškai šis kiekis buvo eksportuotas. Taip pat pažymi, kad remiantis pateikiama pažyma dėl antrinių žaliavų presuotiems kipams reikalingo surišti metalinės vielos kiekio, būtent 4,086 t. metalinės vielos kiekis buvo panaudotas eksportuojant UAB „Ekogroup“ perduotas antrines žaliavas bei kartu su jomis eksportuotas. Tačiau Departamentas sprendė, kad pareiškėjas 2013 metų Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje neva pateikė klaidingus duomenis, nes nedeklaravo (nuslėpė) 23,922 t. per 2013 metų mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiektų gaminiais pripildytų apmokestinamųjų pakuočių. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai šiuo atveju patvirtina, jog 4,086 t. metalinių pakuočių buvo eksportuotos į Vokietiją bei Lenkiją eksportuojant metaline viela surištas plastiko bei popieriaus ir kartono antrines žaliavas. Tuo tarpu likęs 19,836 t. metalinės pakuotės kiekis analogiškomis aplinkybėmis buvo perduotas UAB „Europopierius“ (dabar UAB „MAD Recycling“), UAB "Ecso", UAB "Countryplast", UAB "Super Montes", UAB "Ekobazė", UAB "Ecovox". Šios nurodytos bendrovės lygiai taip pat kaip ir UAB „Ekogroup“ eksportavo pareiškėjo perduotas plastiko bei popieriaus ir kartono antrines žaliavas, kurios supresavus taip pat buvo aprištos metaline viela, kuri savo ruoštu savaime suprantama taip pat buvo eksportuota kartu su eksportuojamomis antrinėmis žaliavomis. Bendras metalinių pakuočių (metalinės vielos) kiekis, kuris buvo panaudotas aprišti nurodytoms bendrovėms perduotas eksportuoti skirtas supresuotas antrines žaliavas - 19,836 t. Pareiškėjas šiuo atveju pateikė UAB „Ekogroup“ pateiktus pranešimus aplinkos apsaugos agentūrai dėl eksportuotų antrinių žaliavų, tačiau šiuos pranešimus teikė pati UAB „Ekogroup“ bei į tai, kad ši bendrovė yra pareiškėjo patronuojanti bendrovė. Atitinkamai UAB „Ekogroup“ išsaugojus šiuos pranešimus, pareiškėjas turi galimybę gauti šiuos dokumentus ir pateikti juos teismui. Vis tik, pareiškėjui nepavyko gauti antrinių žaliavų eksportavimą pagrindžiančių dokumentų, kadangi šie dokumentai praėjus įstatyme numatytam saugojimo terminui galimai buvo sunaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas neturi galimybės pateikti pranešimų apie antrinių žaliavų eksportavimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą, kaip instituciją, atsakingą už Aplinkos apsaugos agentūros veiklą, pateikti į bylą tokius dokumentus, kurie nurodytų bendrovių galimai nebuvo išsaugoti praėjus įstatymuose numatytam privalomajam saugojimo terminui. Pažymi, kad Pareiškėja yra atliekų tvarkymo veikla užsiimanti įmonė, kuri savo ruožtu netiekia į rinką ir neimportuoja kitokių gaminiais pripildytų metalinių pakuočių, išskyrus supresuotų antrinių žaliavų kipų aprišimui skirtas metalines vielas, kurios šiuo atveju ir yra laikomos metalinėmis pakuotėmis už kurias pareiškėjui buvo paskaičiuotas Mokestis2. Atitinkamai visos Pareiškėjo deklaruotos metalinės pakuotės susideda būtent iš nurodytos aprišimui skirtos vielos, kuri šiuo atveju buvo eksportuota. Departamentas nesivadovaudamas pareiškėjo pateiktomis pastabomis, visiškai formaliai, nesigilindamas į konkrečią situaciją, priėmė Sprendimą, kuriuo, remiantis klaidingu įrašu pareiškėjo vidiniuose dokumentuose, klaidingai priskaičiavo pareiškėjui Mokestį2. Atitinkamai pareiškėjo pateiktoje deklaracijoje už 2013 m. 23,922 t. kiekis yra nurodytas kaip eksportuotas, o ne apskritai neįtrauktas į deklaraciją.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.

Nurodo, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktus pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pagal to paties įstatymo 7 straipsnio 3, 4, 5 dalių nuostatas pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo) - tačiau, pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis), t y., pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, teisės aktais pavestas užduotis, pareiga įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įvykdytos. Visos pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o ne išrašinėjami sutvarkymą liudijantys dokumentai, neįsitikinant ir neužtikrinant faktinio 2006-11-24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1168 nustatytos užduoties įvykdymo.

Dėl pakuočių eksporto per trečiuosius asmenis patvirtinančių dokumentų nurodo, kad pareiškėja patikrinimo metu jų nepateikė, nors mokesčio lengvatą suteikiančius dokumentus pati pareiškėja turėtų saugoti 5 m. Tokią nuostatą suponuoja tai, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 str. 1 d., mokestinius įmonių patikrinimus galima atlikti už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus. Dar daugiau - pareiškėja gamina, t. y. pakuoja savo gaminius (atliekų žaliavas) su metalinėmis kipomis. Tos kipos yra pakuotė. Taip supakavę vadinamus gaminius pareiškėja tiekė vidaus rinkai, t. y. pardavė įmonėms esančioms Lietuvoje. Atkreipiant dėmesį į aplinkybę, ką įmonės - pirkėjos darė su metaline pakuote, t. y., ar eksportavo, ar išpakavo, ar sunaudojo - nėra reikšmės, nes būtent pareiškėja pagamino ir išleido į vidaus rinką metalinę pakuotę. Tuo pagrindu pareiškėja, siekdama pasinaudoti lengvata ir nemokėti mokesčio už metalinę pakuotę, turėjo turėti ir pateikti atsakovui įrodančius dokumentus. Kadangi nebuvo pateikti tokie dokumentai, konstatuotas pakuočių išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką faktas. Tą patvirtina Pareiškėjos pakuočių apskaitos dokumentai, kur šis 23,922 t metalinių pakuočių kiekis priskirtas prie į vidaus rinką išleisto kiekio. Pareiškėja, teikdama pastabas dėl patikrinimo akto, taip pat nepateikė eksportą patvirtinančių dokumentų, todėl priimtas Skundžiamas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir patvirtinta mokesčio suma - 51 806,98 EUR (II dalis).

Nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir 5 praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šis principas nebuvo pažeistas.

Papildomai nurodė, kad pareiškėjai išlieka pareiga mokėti mokestį už pakuočių sutvarkymą, tačiau apskaičiuotas 58 067,95 eurų (I dalis) nesumokėtas mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumažintas (perskaičiuotas) iki 57 375 eurų sumos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“ atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą patenkinti.

Nurodo, kad pareiškėjai tinkamai ir laiku vykdžiusiai visas pareigas, negali kilti iš to neigiamos pasekmės, inter alia pareiga sumokėti Mokestį. Šiuo atveju pirmiausia Vilniaus regiono aplinkos apsaugos (toliau – Vilniaus RAAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2, o vėliau skundžiamu sprendimu pareiškėja yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina Organizacijai, nors dėl to, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai atliekų tvarkytojo UAB „Metrail“ išduoti Įrodantys dokumentai, nėra nei pareiškėjos, nei Organizacijos kaltės. Taigi, Vilniaus RAAD sprendimu ir Skundžiamu sprendimu pareiškėjai yra skiriama sankcija (kyla atsakomybe), nesant jos kaltės.

Pažymi, kad Vilniaus RAAD sprendimas, pagal jame nurodomą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės aktų rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį. Vilniaus RAAD sprendimu Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, Gamintojai ir importuotojai buvo įpareigoti apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis t. y. Vilniaus RAAD sprendimu buvo panaikinta mokesčio lengvata. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį mokesčio įstatymas – Lietuvos Respublikos įstatymas, nustatantis šio Įstatymo 13 straipsnyje nurodytą mokestį, šis Įstatymas, Muitinės įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis arba Europos Sąjungos muitų teisės aktai, kurie nustato mokestį ir (arba) apibrėžia su mokesčio taikymu arba mokesčio lengvatomis susijusius klausimus, o 2 straipsnio 10 dalį – mokesčio lengvata – mokesčių mokėtojui ar jų grupei mokesčio įstatymo nustatytos išskirtinės apmokestinimo sąlygos, kurios yra palankesnės, palyginti su įprastinėmis sąlygomis. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio lengvatą ar lengvatas nustato tik atitinkamų mokesčių įstatymai, reglamentuojantys tų mokesčių apskaičiavimo tvarką. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčių objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys bei lengvatos, baudos ir delspinigiai turi būti nustatomi įstatymu ir kad šis konstitucinis reikalavimas yra svarbi asmens teisių apsaugos garantija. Taigi, tiek pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, tiek pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, tiek pagal mokslo doktriną, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Konkrečiu atveju nei Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, nei Atliekų tvarkymo įstatymas apskritai nereguliuoja Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų, todėl Vilniaus RAAD sprendime Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodytas Aprašo 55 punktas, numatytas nesant tam įstatyminio pagrindo. Taip pat nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex tero non agit bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, o būtent, Organizacijos Gamintojams ir importuotojams išrašytų Patvirtinimų pripažinimo išrašytais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodomas Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas negalėjo būti apskritai taikomas, kadangi mokesčio lengvatų taikymo / netaikymo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu, o įstatymuose nesant nei įstatyminių Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei tokius sprendimus priimi kompetentingų institucijų, Vilniaus RAAD sprendimas vien dėl šios priežasties negalėjo būti priimtas. Dėl paminėtų priežasčių Vilniaus RAAD sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017-02-15 ir galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktas grubiai pažeidžia lex retro non agit principą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus RAAD sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojusį ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, todėl ir šiais pagrindais Vilniaus RAAD sprendimas yra naikintinas. Vilniaus RAAD sprendimas buvo priimtas grubiai pažeidus Aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus, taip pažeidžiant teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus. Pagal teisinį reguliavimą Vilniaus RAAD 2013 m. Įrodančių dokumentų teisėtumo kontrolę turėjo teisę atlikti tik iki 2013 m. rugsėjo 1 d., ir tik tada nustačius pažeidimus galėjo panaikinti Įrodančius dokumentus, o pagal Aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018-01-01) 55 punktą panaikinti ir išduotus Patvirtinimus, jei tokie Įrodančių dokumentų pagrindu buvo išrašyti. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014-2015 m. UAB „Metrail“ išduotų Įrodančių dokumentų kontrolės. Organizacijai, neturint galimybių laisvai pasirinkti ir atitinkamai kontroliuoti Tvarkytojo, pastaroji kontrolė buvo padalinta (prisiimta) valstybės institucijų, numačius pareigą RAAD kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti visų Tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Šiuo atveju 2013 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu; 2014 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.; 2015 m. UAB „Metrail“ Įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas – Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

Dėl kitų ginčo dalyvių neįtraukimo į procesą nurodo, kad pastaruoju atveju, kai Vilniaus RAAD sprendimo tikslas – per Patvirtinimų panaikinimą identifikuoti konkrečius Gamintojus ir importuotojus, pasinaudojusius mokestine lengvata, į sprendimo priėmimo procedūrą privalėjo būti įtraukta pareiškėja, kuriai Organizacijos išduoti Patvirtinimai Vilniaus RAAD sprendimu yra pripažįstami išduotais neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Departamento 2019 m. vasario 15 d. sprendimo „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 569 teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad byloje skundžiamu sprendimu Departamentas patvirtino 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo aktą Nr. V-120 ir apskaičiavo pareiškėjai papildomai mokėtiną 58 067,95 Eur (I dalis) mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą ir 51 806,98 Eur suma (II dalis).

Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018 m. vasario 22 d. Vilniaus RAAD direktoriaus sprendimu Nr. VR-19.3-2 buvo panaikinti licencijuotos organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, Departamentui atlikus perskaičiavimus pagal priimtą nutartį, pareiškėjai Sprendimu patvirtinta 58 067,95 Eur mokesčio suma už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma (I dalis) už 2013-2015 mokestinį laikotarpį yra 57 375 Eur.

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 2 dalis). Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Aplinkos apsaugos departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (Mokesčių administravimo įstatymo 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Aktuali ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MATĮ) 5 straipsnio 6 dalies redakcija nustatė, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Pagal patvirtintus duomenis pareiškėja 2013–2015 m. į vidaus rinką išleido apmokestinamąją gaminiais pripildytą metalinę pakuotę ir naudojosi mokestine lengvata, patvirtinta MATĮ 5 straipsnio 6 dalyje. Pareiškėja pavedė VšĮ „Žaliasis taškas“ organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotos gamintojų ir importuotojų organizacijos VšĮ „Žaliasis taškas“ gavo patvirtinimus apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino VšĮ „Žaliasis taškas“ išrašytus patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą atskirais 2013–2015 m. mokestiniais laikotarpiais.

Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad šis minimas Vilniaus RAAD Sprendimas yra neteisėtas ir nurodo jo neteisėtumo pagrindus. Pažymėtina, kad šis kvestionuojamas Vilniaus RAAD Sprendimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalyku, todėl teismas dėl pareiškėjos dėstomų argumentų, susijusių su Vilniaus RAAD Sprendimu, nepasisako. Be to, minėto sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas yra įvertintas teismų.

Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230, 7 punkte nustatyta, kad mokėtinas mokestis už atitinkamos rūšies pakuotę apskaičiuojamas patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį (QSUT), nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos.

Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.

Pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti Patvirtinimai nuo Vilniaus RAAD sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios, tačiau pareiškėja iki 2018 m. balandžio 20 d. nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013, 2014, 2015 metus, todėl Mokestis už aplinkos taršą metalinės pakuotės atliekomis už 2013, 2014, 2015 metus, vadovaujantis Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. D1-370/1K-230 „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punktu apskaičiuotas pagrįstai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamentas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nustatyti, kad pareiškėja privalo sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, nustatytą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje, dėl to, kad yra pasinaudojusi šio mokesčio lengvata, kurią patvirtina pareiškėjai VšĮ „Žaliasis taškas“ išduoti Patvirtinimai.

Regionų administracinis teismas (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu atmetė VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (Vilniaus RAAD teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 (procesinis Nr. 3-61-3-00858-2018-5), kurioje išnagrinėtas ginčas dėl Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Departamentas) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pagrįstumo ir teisėtumo, panaikinta atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kita Regionų administracinio teismo (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 palikta nepakeista.

LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus RAAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB „Metrail“ išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.

Nagrinėjamu atveju aktuali LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartis, kurioje apeliacinės instancijos teismas iš esmės pasisakė ginčo šalių šioje byloje keliamais esminiais klausimais. Nėra abejonių, kad šios bylos ir minėtos bylos reikalavimai, motyvai, padarytos išvados yra tarpusavyje susiję, o LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi tiesioginę įtaką sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimui. Apeliacinės instancijos teismui jau įvertinus Departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2, kurio pagrindu priimtas byloje ginčijamas sprendimas, teisėtumą, kartu buvo įvertintos ir visos faktinės aplinkybės, susijusios su Departamento pareigūnų atliktu patikrinimu, jo teisėtumu (kompetencija, aktualių teisės aktų taikymas, terminai ir pan.), todėl teismas, vengdamas pasikartojimų, abiem byloms aktualių ir jau nustatytų faktinių ginčo aplinkybių iš naujo neaptarinėjo, o šiame sprendime pasisakė tik dėl keliamo ginčo iš esmės ir pareiškėjos skunde akcentuotų esminių nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų (teisės, kaip ji teigia, pakartotinai mokėti jau prieš tai sumokėtą mokestį už pakuočių sutvarkymą). Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. eA-191-624/2025 pareiškėja buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl preziumuotina, kad minėtoje byloje priimtos išvados, motyvacija, tame tarpe ir pareiškėjos šioje byloje keliamais klausimais, pareiškėjai yra žinomos.

Teismas pažymi, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjai apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji Organizacijai perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti Patvirtinimai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata. Pareiškėjos argumentai, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą bei tai, jog buvo pažeistas „lex retro non agit“ principas, laikomi nepagrįstais. Kaip minėta šioje byloje sprendžiamas Departamento Sprendimo teisėtumas, bet ne Vilniaus RAAD Sprendimo teisėtumas.

Nustatyta, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje priėmė išvadas dėl to, kad VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013–2015 m. išduoti patvirtinimai yra pripažinti negaliojančiais. Tuo tarpu pareiškėja taip pat tik teigia, kad užduotis įvykdyta, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atitinkamai neįrodžius, kad minėtu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog už prievolę sumokėti aplinkos teršimo mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai. Pirmiau aptartų teisė aktų nuostatų kontekste, aplinkybė, kad kiti subjektai (dalyvaujantys sutarčių pagrindu) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, nedaro įtakos mokesčio mokėtojui jam nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, keliamo ginčo klausimus reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, darytina išvada, kad ginčijamas Sprendimas keistinas dalyje (I dalis), kurioje Sprendime nurodyta sumokėti pareiškėjai 58 067,95 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą, t. y. pareiškėja turi sumokėti 57 375 Eur mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį.

Pareiškėja taip pat nėra pateikusi įrodymų (apskaitos dokumentų), patvirtinančių metalinių pakuočių, kurios, kaip teigia, buvo eksportuotos iš Lietuvos per trečiuosius asmenis. Siekiant pasinaudoti galimybe būti atleistai nuo mokesčio, pareiškėja turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Kadangi tokie dokumentai nebuvo pateikti, pagrįstai konstatuotas pakuočių išleidimo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką faktas ir šiuo aspektu (II dalis, mokesčio suma - 51 806,98 Eur).

Pareiškėja skunde teismui prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies, sumažinant mokesčio dalies sumą, tačiau ginčijamas sprendimas nėra panaikintas, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundą tenkinti iš dalies.

Sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. 569 nurodytą sumokėti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Ekonovus“ 58 067,95 Eur (penkiasdešimt aštuoti tūkstančiai šešiasdešimt septyni eurai ir 95 euro centai) mokesčio už į vidaus rinką 2013–2015 m. metais išleistą apmokestinamosios metalinės pakuotės sumą iki 57 375 Eur (penkiasdešimt septyni tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt penki eurai) sumos.

Likusią pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekonovus“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Netenkinti prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Gitana ButrimaitėEgidija PuzinskaitėEglė Žulytė-Janulionienė