- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 1A-229-360/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20541-19
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- J. N.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. N. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo J. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. J. N. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 17 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), įsibrovė į tėvo V. N. gyvenamąjį namą ir iš kambaryje buvusios spintos pagrobė V. N. priklausančius 50 eurų, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. N. padarė 50 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis J. N. apeliaciniu skundu prašo pakeisti nuosprendį ir skirti jam baudą. Nesutinka su bausmės rūšimi, nurodo, kad bausmė skirta motyvuojant jo ankstesniu teistumu, neatsižvelgta į nusikalstamos veikos motyvus. Jis paėmė ne visus buvusius tėvo pinigus, o dalį, kurios reikėjo nepilnametės sesers, kuriai tėvas atsisakė padėti, kelionei apmokėti. Sutinka, jog pasielgė netinkamai, tačiau tuo metu nebūtų turėjęs, iš kur pasiskolinti pinigų. Šiuo metu su seserimi tėvo atsiprašė, grąžino paimtą pinigų sumą. Apeliantas teigia, jog gailisi, labiau reikalingas tėvų ūkyje, dirbdamas padienius darbus sugebėtų mokėti paskirtą baudą.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, prašoma skirti ne laisvės atėmimą, o baudą.
5. Nuteistasis J. N. apeliaciniame skunde nurodo, kad nusikalto norėdamas padėti seseriai, kuriai tėvas nesutiko pagelbėti, gailisi, atsiprašė, grąžino pinigų sumą. Apygardos teismas neįžvelgia pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Priežastys, kuriomis apeliantas teisinasi dėl nusikaltimo padarymo neįtikinančios. Apklausiamas pirmą kartą 2019 m. gegužės 21 d. J. N. teigė, jog negali paaiškinti, kodėl vogė tėvo pinigus, tiesiog išėjo spontaniškai (b. l. 57-28). Tik duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, J. N. užsiminė, jog pinigai buvo reikalingi ne jam, o sesei, kuriai davė 10 eurų, tačiau iš faktinių aplinkybių matyti, jog nuteistasis pavogė kur kas didesnę sumą nei, jo teigimu, reikėjo seseriai. Taigi nėra pagrindo tikėti nenuosekliais apelianto pasiaiškinimais, kita vertus, net jei ir turėjo geranoriškų tikslų, kaip pats deklaruoja, tai nepateisina jo nusikalstamo elgesio.
6. Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad bausmė jam skirta motyvuojant ankstesniu teistumu, tačiau į ankstesnį nusikaltimą padariusio asmens elgesį atsižvelgti skiriant bausmę už naują nusikaltimą yra būtina. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).
7. Aptartų bausmės skyrimui reikšmingų nuostatų šioje byloje iš esmės buvo laikytasi. J. N. nuteistas dėl apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino J. N. laisvės atėmimo bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nuosprendyje išdėstė tokios bausmės individualizavimo motyvus ir apygardos teismas neturi pagrindo šiems nepritarti. Apeliantas praeityje jau 11 kartų teistas, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs, nusikaltimą, dėl kurio nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė tik grįžęs po ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės atlikimo. Praeityje J. N. buvo skirtos ir kitos bausmės rūšys, tačiau akivaizdu, jog jos teigiamo poveikio neturėjo, apeliantas ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, jo gyvenimo būdas po bausmių atlikimo nesikeitė, todėl kolegija nemato jokių galimybių nuteistajam skirti švelnesnę bausmės rūšį. Apeliantas užsimena, jog jam galėtų būti skirta bauda, tačiau jis pats pripažįsta, jog pastovių pajamų neturi, todėl skirti piniginio pobūdžio bausmę dar ir dėl to visiškai netikslinga.
8. Apeliantui nuosprendžiu skirta mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padarytas vienas tyčinis, apysunkis nusikaltimas. Taip pat buvo įvertinta ir apelianto asmenybė – yra teistas, baustas administracine tvarka, teistumas neišnykęs yra recidyvistas. Pirmosios instancijos teismas nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nors BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, jog atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė recidyvistas, tačiau nesant dėl to skundo, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo padėties nesunkina.
9. Apygardos teismas pripažįsta, kad nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta, įvertinta reikšmingų aplinkybių visuma, bausmės skyrimas pakankamai motyvuotas. Be to, kadangi apeliantas kaltę pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta trečdaliu. Nors apeliantas pažymi, kad prisipažino, gailisi, tačiau šios aplinkybės pakankamai įvertintos skiriant bausmę skundžiamu nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistajam skirtos bausmės dydis, kuris ir taip yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės rūšies vidurkis, abejonių nekelia.
10. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo J. N. apeliacinį skundą atmesti.