- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-09
- Bylos Nr.
- ATP-384-511/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00851-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eligijus Gladutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarimu K. B. pripažino kaltu ir už (duomenys neskelbtini) str. 3 d. paskyrė 4000 (keturių tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, už ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d. paskirtas nuobaudas subendrino jas iš dalies sudedant ir K. B. paskyrė galutinę administracinę nuobaudą -4300 Lt (keturių tūkstančių trijų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams. Už tai, kad K. B. 2013-03-21 18.46 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus ir manevruodamas atbulomis, neįsitikino, jog tai daryti yra saugu ir atsitrenkė į kitą stovintį automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ko pasekoje buvo apgadinti abu automobiliai, po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
K. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimą – perkvalifikuoti administracinį teisės pažeidimą iš (duomenys neskelbtini) str. 3 d. į (duomenys neskelbtini) str. 2 d., skiriant nuobaudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, bei pagal ATP 130 str. 1 d. neskirti teisės vairuoti atėmimo. Teigia, kad neprisipažįsta padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. 3 d., šioje dalyje veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal (duomenys neskelbtini) str. 2 d. Teismas, darydamas išvadą kad buvo neblaivus, rėmėsi nukentėjusiojo L. V. parodymais bei pareigūnų parodymais. Tačiau pareigūnai tik atkartoja tai, ką jiems papasakojo L. V. (t.y. jų parodymai yra išvestiniai), jie patys su juo nebendravo bei jokiais objektyviais būdais jo neblaivumo fakto bei tuo labiau jo neblaivumo laipsnio nenustatinėjo. Nukentėjusysis L. V., kuris kaip eismo įvykio dalyvis yra suinteresuotas administracinės bylos baigtimi jo naudai, taip pat negalėjo objektyviai įvertinti ir nustatyti jo neblaivumo laipsnio. Kadangi yra neįgalus, serga širdies liga, vartoja įvairius vaistus, todėl akivaizdu, kad tam tikrus galimus, jei tokie buvo, koordinacijos ar kalbos sutrikimus, susijusius su širdies liga ir vaistų vartojimu, L. V., nebūdamas kompetentingas, galėjo palaikyti jo neblaivumo požymiu. Žmona L. B. teisme paneigė, kad ji sakė atvykusiems pareigūnams, jog jis girtas miega namuose. Ką ir kodėl ji iš tikrųjų sakė policijos pareigūnams nežino ir neįsivaizduoja, kodėl (iš nežinojimo, iš pykčio ar pan.) ji būtų galėjusi sakyti pareigūnams, kad miega girtas. Teismas, darydamas išvadą dėl neblaivumo, rėmėsi ne objektyviais duomenimis (pvz., alkotesterio parodymais), tačiau tik subjektyviais suinteresuoto kito eismo dalyvio parodymais bei išvestiniais pareigūnų, kurie patys jo net nematė ir jo neblaivumo netikrino, parodymais. Jokių tiesioginių ir neginčijamų objektyvių duomenų, patvirtinančių jo neblaivumo faktą nenustatyta, pats neblaivumo patikrinimo nevengė, kadangi niekas jo net nebandė patikrinti.
Pagal ATPK 130 str. 1 d. pirmosios instancijos teismas skirdamas nuobaudą, galėjo pritaikyti ATPK 30(1) str. 1 d. nuostatas bei neskirti papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kurias tokiomis pripažino ir teismas, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, taip pat gyvena užmiestyje, toli nuo prekybos centrų, vaistinės ir pan., su žmona dviese (vaikai yra pilnamečiai, gyvena ir dirba užsienyje) abu su žmona yra neįgalūs, todėl yra gyvybiškai priklausomi nuo jo galimybės vairuoti transporto priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis. Byloje esantys duomenys patvirtina K. B. kaltę dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo. Nors apeliantas nepripažįsta, jog automobilį vairavo neblaivus, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta. Nukentėjusysis L. V. nuo pat pradžios nuosekliai teigė, kad K. B. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vos pastovėjo ant kojų, nebuvo įmanoma su juo susikalbėti. Liudytojai policijos pareigūnai V. G., L. B., J. U. teismo posėdžio metu parodė, kad nuvykus į įvykį nukentėjusysis L. V. jiems nurodė, kad K. B. buvo neblaivus, o nuvykus pas K. B., duris atidarė L. B., kuri paaiškino, kad jos vyras K. B. su pareigūnais negali bendrauti, nes miega girtas ir jo prikelti neįmanoma. Pažymėtina, kad nėra duomenų, jog policijos pareigūnai kaip nors būtų suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jiems nebuvo jokio pagrindo K. B. apkalbėti. Nors liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad K. B. po eismo įvykio išvažiavo į Pasvalį, jog ji nesakė pareigūnams, kad vyras miega girtas, liudytojas R. B. nurodė, kad su L. B. išvažiavo į Pasvalį, tačiau L. B. ir R. B. parodymai nepaneigia nukentėjusiojo L. V. ir liudytojų V. G., L. B., J. U. parodymų. Apylinkės teismas argumentuotai pasisakė, kodėl atmeta L. B. ir R. B. parodymus. Pažymėtina, kad neblaivumas L. B. nebuvo nustatytas dėl pastarojo kaltės, nes jis pasišalino iš įvykio vietos, ir būtent dėl šios aplinkybės nebuvo galima nustatyti L. B. organizme esančio alkoholio koncentracijos, tačiau iš kitų byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, jog jis automobilį vairavo neblaivus. Teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo L. V. ir liudytojų V. G., L. B., J. U. parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs, teismui jais netikėti nebuvo pagrindo, todėl L. B. veika pagrįstai ir tinkamai kvalifikuota pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį.
ATPK 30¹ str. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Teismų praktikoje, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pakankamai tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra. Tai, kad K. B. neįgalus, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) ir pastaroji aplinkybė aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą, neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Tai, jog K. B. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis šeima, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Įvertinus padarytus pažeidimus, šių ir kitų nustatytų aplinkybių (nėra pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, sutuoktinė yra neįgali, neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau nebuvo baustas už pavojingus Kelių eismo reikalavimų pažeidimus) nepakanka, kad būtų taikomos ATPK 30¹ str. numatytos administracinės nuobaudos švelninimo nuostatos.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Transporto priemonės vairavimas, eant girtam, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė net du šiurkščius KET pažeidimus – ne tik vairavo automobilį neblaivus, bet ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Be to, jis pateikdamas klaidinančias versijas kliudė išaiškinti pažeidimą. Todėl taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas nėra pagrindo.
Keisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
nutaria:
palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą nepakeistą ir K. B. skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.