- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1S-1157-478/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-67-1-00007-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė (pirm.), Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. Ž.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2016 m. liepos 29 d. priimtą nutarimą Nr. LK-180 taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. Ž. nuteistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Bausmės pradžia – 2015 m. kovo 9 d., bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 19 d.2016 m. liepos 29 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-180 nutarta taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis įvykdė ankstesnio svarstymo metu Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones, paleistas lygtinai, turės pastovią gyvenamąją vietą. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 80 iki 72 balų pagal OASys metodiką.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad V. Ž. tai jau septintasis teistumas, anksčiau jam taip pat ne kartą buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau nuteistasis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, taikytas švelnesnis bausmės atlikimo režimas nuo naujų nusikalstamų veikų darymo jo neatgrasino. Be to, V. Ž. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankamai reikšminga.Skunde nuteistasis V. Ž. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2016 m. liepos 29 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nes buvo nepakankamai įvertinta pateikta medžiaga. Teismas neįvertino, kad jo elgesys Kybartų pataisos namuose gerėja, tai patvirtina OASys metodikos vertinimo balai. Jis taip pat įvykdė Komisijos rekomendacijas – lankėsi pas psichologus, dalyvavo specialybės įgijimo kursuose ir įgijo staliaus specialybę. V. Ž. teigimu, jis nuo pat bausmės atlikimo pradžios dengia turimus įsiskolinimus, vykdo visus pataisos įstaigos administracijos nurodymus, bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Nuteistasis pažymi, kad 45 balai iš jam nustatytų 72 balų pagal OASys metodiką yra nekintantys. Teismas neturėtų vertinti jo jaunystės klaidų. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra sukūręs šeimą, turi du vaikus, iš kurių vienas yra mažametis, be to, turi nuolatinį darbą. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo palikti galioti skundžiamą nutartį ir nuteistojo skundą atmesti.Nuteistojo V. Ž. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga matyti, jog V. Ž. po truputį koreguoja savo elgesį tinkame linkme: bausmės atlikimo metu jis mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo staliaus specialybę, pagal galimybes dengia priteistą civilinį ieškinį, palaiko pozityvius ryšius su artimaisiais – bendrauja laiškais, susiskambina, yra lankomas ir pasimatymų metu. Dėl gero elgesio ir stropaus mokymosi nuo 2016 m. liepos 11 d. jis perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.Nagrinėjamu atveju, nuteistajam V. Ž. nustatyta vidutinė, t. y. 72 balų, nusikalstamo elgesio rizika. Tokiu atveju turi būti svarstoma, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įvertinęs visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepadarė šios išvados. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. Ž. yra linkęs nesilaikyti įstatymų imperatyvų nuo pat paauglystės, nors šiuo metu jam jau daugiau nei keturiasdešimt metų, būtent dėl to, vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, net 45 balai yra nekintami, vis dėlto, 27 dinaminius balus nuteistasis dar gali mažinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo palaikomos nuostatos, mąstymas bei elgesys šiuo metu neleidžia kalbėti apie sėkmingą probaciją. V. Ž. dėl paskutinio padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino tik iš dalies, bausmės atlikimo metu jo požiūris nepasikeitė, savo nusikalstamą elgesį jis teisina, lygindamas jį su kitų žmonių nusikaltimais. Taigi, visuotinai nepriimtinų veiksmų menkinimas neleidžia padaryti išvados, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, savo gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis ir būdais. Šį teiginį patvirtina ir tai, kad anksčiau V. Ž. lygtinis paleidimas buvo taikytas net tris kartus, tačiau nuteistasis parodyto pasitikėjimo nepateisindavo ir netrukus grįždavo prie jam vienam priimtino elgesio. Todėl tai, jog gerą pusmetį nuteistasis elgiasi pavyzdingai (nuo 2016 m. sausio 12 d. nebeturi galiojančių drausminių nuobaudų), nepersveria nuo 1990 metų sistemingai daromų nusikalstamų veikų.Pateikta medžiaga liudija, kad nemažai V. Ž. padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su fizinio smurto naudojimu, apsvaigus nuo alkoholio. Dabartinis nusikaltimas, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, - lengvas kūno sužalojimas, įvykdytas taip pat būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistasis dalyvavo programoje, skirtoje gėrimo įpročiams ir jų valdymui koreguoti, pataisos įstaigoje nėra pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau sudalyvavimas vienkartinėje programoje dar nereiškia, jog turimi įpročiai iš tiesų pasikeitė, juo labiau, kad, būdamas laisvėje, nuteistasis alkoholį vartojo itin neatsakingai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti ir tai, jog V. Ž. turi tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo problemų. Nuteistajam yra būdingi reti, tačiau nekontroliuojami pykčio priepuoliai, taigi, psichologo konsultacijos V. Ž. vis dar reikalingos. Įvertintina ir tai, jog nuteistasis, vertindamas kitus žmones ir aplinką, pernelyg pasitiki savo „sveiku protu“, greitai daro išvadas, nors sugeba įžvelgti eilę problemų sprendimų galimybių, tačiau nesugeba to pritaikyti sau, ypač emocinėse situacijose. Be to, V. Ž. stokoja ir bendravimo gebėjimų – jis sunkiai užmezga ir palaiko kontaktą. Visas šias problemas bei įgūdžių stoką tikslinga lavinti pataisos įstaigoje dalyvaujant įvairiose socialinės reabilitacijos programose, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis dalyvauja tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, taigi, aktyviai nesistengia ugdyti savo asmenybės, keisti netinkamo požiūrio bei elgesio.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pataisos namuose V. Ž. nedirba, teigia, jog dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Taigi, darbinės motyvacijos stiprumas aukštesniajam teismui kelia abejonių. Būdamas laisvėje, nuteistasis yra dirbęs keliose darbovietėse, tačiau trumpą laiko tarpą, taigi, darbinio stažo V. Ž. iš esmės neturi. Tai, jog ūkininkas A. K. sutinka priimti nuteistąjį dirbti į savo ūkį (b. l. 18), dar nereiškia, jog V. Ž. iš tiesų įsidarbins, nes, jau minėta, bet kokį darbą dirbti jam nėra priimtina. Tuo tarpu ūkininkas A. K. siūlo paprasto darbininko – audinių prižiūrėtojo, pareigas.Šiuo metu V. Ž. nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka, bendravimas su kriminalinį pasaulį propaguojančiais asmenimis, nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas, emocinės gerovės problemos. Keturis iš minėtų kriminogeninių veiksnių nuteistasis galėtų mažinti arba visai pašalinti, tačiau akivaizdžios pažangos tam daryti nesimato. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti V. Ž. lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.