- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 1-658-899/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- M. M.
- Nukentėjusysis
- V. A., O. A.
- Advokatai
- Vitalijus Metelica
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vadovaujantis LR BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, atidėtas 2 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. spalio 19 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė V. A. priklausantį (registruotą O. A. vardu) automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6 000 litų (1 737,72 eurų) vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, kuriame buvo du garso stiprintuvai, kurių bendra vertė 400 litų (115,84 eurų), dvi žemų dažnių kolonėlės „Rockford“, kurių bendra vertė 300 litų (86,88 euro), CD grotuvas „Pioneer“ 200 litų (57,92 euro). Viso pagrobė svetimo, V. A. priklausančio turto už 6 900 litų (1 998,36 eurų).
Kaltinamasis M. M. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad gavosi toks sutapimas, kad tą vakarą buvo su R. M., I. S., E. F.. Vogto automobilio akyse nematęs, jame nėra sėdėjęs. Gali būti, kad 2014-10-19 buvo su draugais. Pirmiausiai vienas pats grįžinėjo su motinos automobiliu „VW Passat“ juodos spalvos iš Radviliškio, nes ten gyvena jo draugė, apie 22-24 val. Mobilų telefoną turbūt buvo nusivežęs. Grįždamas skambino R. M., nes norėjo pas jį pastatyti mašiną, nes automobiliui nutrūko diržiukas. Paskambino R. M., paklausė, ar gali pastatyti ten mašiną, nes pirkdavo anksčiau dyzelinį kurą. Atvarė be šviesų ir įvarė tiesiai į garažą. R. M. garažo vartus jau buvo atidaręs. Automobilyje dar buvo E.. Kai įlipo į mašiną, pamatė, kad tai E.. Kai R. M. įleido į garažą, uždarė garažą ir išvežė patį į namus. Į namus išvežė su anglišku automobiliu, lyg „Passat“. Sakė, kad ta mašina dėdės ar tetos, kad iš kažkur paskolinta. Grįžo į miestą, sėdo į savo mašiną ir išvažiavo į namus. Paskui dar su R. M. susitiko prie stoties. Gal jie liudydami susimaišė, kad patį paleido prie traukinių stoties. Tai dar su R. M. susitiko, išgėrė kavos, pasuko ratus su viena, su kita mašina. Nukentėjusiųjų pats nepažinojo. Kitą dieną nusipirko diržiuką, tėvas pavežė iki R. M.. Uždėjo diržiuką ir grįžo namo. Paskui netrukus pats išvažiavo į Airiją. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimtas jo automobilis BMW. Pas patį buvo rasta aparatūra, t. y. rastos kolonėlės buvo iš pavogto automobilio. Aparatūrą pirko iš V. g. esančio asmens. Daug ką iš jo perka, pirko ir stiprintuvą, ir „subą“. R. R. – kiek suprato, tai tas pats asmuo, iš kurio pirko aparatūrą. Jis liudydamas galėjo susimaišyti, nes pats daug ką iš jo yra pirkęs. I. S. iš paties gavo telefoną, kurį buvo padavę plovykloje. Vienas sako: „Va, telefoną radau“ ir todėl pačiam jį padavė. Paskui minėtas telefonas pas patį automobilio durelėse ir mėtėsi. Š. I. pažįsta, yra klasiokas. Jam yra daug ką pardavęs. Paties tėvas prie motinos mašinos pavežė jau kitos dienos vakare, po darbų, gal apie 22 val. R. M. motina padavė garažo raktus ir jį pats atsirakino. Sutvarkė „VW Passat“, tai truko gal dvi minutes ir išvažiavo. R. M. skambino, kai buvo netoli M.. Apie automobilio sėdynes nieko nežinojo. Kai patį paleido, R. M. sakė, kad atvažiavo ir paėmė jo sėdynes, daugiau nelabai gilinosi. Su E. F. yra pažįstami. Apie automobilio vagystę su juo nėra kalbėję. Patį policijoje apsiklausė ir ėjo patikrinti mašinos. Kai atidarė bagažinę, pasakė: „O, dabar prisidirbai“. Jei būtų žinojęs, kad automobilyje buvę daiktai vogti, tai į policiją būtų net nevažiavęs. Iki to laiko nukentėjusįjį buvo matęs. Su juo bendravimo nebuvo. Apie automobilio pultus, raktelius nieko nežino. Gali būti, kad telefoną pametė kas nors iš draugų. Pats parašė draugams dėl telefono, bet niekas neatrašė. Įmetė telefoną į dureles ir sakė, jei kas nors klaus, atiduos. Paskui tą telefoną padavė Irmantui, nes jo lyg sugedo. Sakė, kad jei kas nors pasiges, jis turės atiduoti. Nežino, kodėl visi pasakojo kitaip. Pats minėto telefono visai nenaudojo.
N. V. A. teisme parodė, kad M. M. nepažįstamas, žinomas tik iš matymo. Jis yra draugo E. F. draugas. Automobiliu naudojosi jis, su juo važiuodavo į darbą, į jį investavo. Automobilio registracija mamos vardu. 2014 m. spalio mėnesį apie 21.30 val. prie namų pastatė automobilį, ryte po 6.20 val. automobilio nerado. Iškvietė policiją. Po vagystės kitą dieną paskambino nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad žino, jog automobilį pavogė E. ir jo draugai. Sakė prieš kelis mėnesius jam jį siūlė, sakė, kad M. yra geltonas automobilis „Passat“. Tai T., pavardės nepamena. Sakė, kad E. draugai, jis viską žino. Sakė, kad E. turėjo automobilio raktelius. Žmogus parašė „Facebooke“, po to sako „atvažiuok“. Po to paskambino E., jis sako „kiek galėsiu, padėsiu, gali pasakyti policijai“. Prieš vagystę du-tris mėnesius buvo dingę raktai, o pats tuo laiku buvo su E.. Jis tam žmogui sakė, kad yra raktai nuo to automobilio ir E. siūlė kas gali pavogti. Signalizacija automobilyje buvo, bet ji buvo sugedusi. Raktai buvo pas E., nes pačiam jie buvo dingę. Be to, E. buvo paskolinęs ir automobilį, tai jis galėjo juos ir pasigaminti. E. galėjo raktus parduoti, nes kad pats būtų vogęs, taip nemano. Automobilyje buvo telefonas, piniginė, dokumentai, kvepalai, garso aparatūra: stiprintuvai, garso kolonėlės, magnetola. E. sakė „aš nekaltas, mane išteisino, pats matai teismo nėra“. Pagal daiktus sprendžia, kad kaltas M. M.. Daiktus, paimtus iš automobilio, atpažino. Tiksliai E. M. vardo, pavardės nenurodė. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Turto vertė apie 2 000 Eur, ją nurodė tokią, kokią ir mokėjo. Automobilis buvo draustas „L. d.“ privalomuoju draudimu. Jokių išmokų negavo, apie įvykį draudimui pranešė.
Nukentėjusioji O. A. teisme parodė, kad M. M. nepažįsta. Automobilis yra pačios vardu, bet pirktas sūnui. Ryte išėjus į darbą, automobilis buvo pavogtas. Kvietė policiją. Automobilis nebuvo vertingas, tai vagystė iš draugų rato. V. prisiminė, kad prieš porą mėnesių dingo magnetola, jie buvo su E., nuėjo pas jo draugą ir grįžo, dingo automagnetola. Viskas pradėjo megztis per E.. Už mėnesio į V. „Facebook“ puslapyje pranešė, kad automobilis kaime. Tris sykius atėjo nuorodos, kad automobilis kaime už sodų, apie viską pranešdavo pareigūnams. Garso aparatūrą sūnus pats susipirko, kažką iš parduotuvės, kažką iš asmenų. Civilinio ieškinio nereiškia.
Liudytojas Ž. L. teisme parodė, kad M. M. pažįstamas, su juo bendrauja. Su M. M. kalbėjosi prieš mėnesį, gal du. „Facebook“ svetainėje V. A. puslapyje buvo skelbimas „šiąnakt pavogtas automobilis, gal kas matėte“, įdėtos nuotraukos, daugiau nieko nežino. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Automobilis „VW Passat“, kas jį pavogė, nežino. „Facebook“ komentarų buvo, bet jų pats neskaitė. Su M. M. apie šį įvykį nekalbėjo. Pats buvo mieste, kai sugedo telefonas. Tada draugas I. S. davė telefoną „NOKIA“ ir sakė, kad gali juo naudotis. Telefono numeris (duomenys neskelbtini), o kitas - (duomenys neskelbtini). Pats nežino iš kur I. S. gavo telefoną. Sakė, kad telefoną gavo iš draugo, iš kokio - nesakė. Telefonas dabar yra konfiskuotas, nes jis buvo vogtame automobilyje.
Liudytojas I. S. teisme parodė, kad M. M. - buvęs draugas, dabar nebendrauja, konfliktų nėra. V. A. matytas iš matymo. Apie automobilio vagystę nieko nežino. Telefoną „Nokia“ buvo gavęs iš M. M.. Kada tiksliai, pasakyti negali. Tuo metu pats neturėjo telefono. Telefoną gavo „Saulės mieste“ ar traukinių stotyje. Pats M. M. neklausė iš kur jis gavo telefoną. Paskui pareigūnai pasakė, kad telefonas vogtas iš automobilio „Passat B5“. Automobilis buvo įdėtas „Facebook“ tinklapyje. M. M. pravardė „S.“. Su M. M. buvo susitikę, jo paklausė „ar turi telefoną“, sakė „turiu“. Telefoną turėjo automobilyje. Apie telefono atidavimą jam nekalbėjo. Pats V. A. apie pavogtą automobilį įdėjo į „Facebook“. Kai pareigūnai pasakė, kad telefonas iš vogto automobilio, įtarė, kad jis gali būti iš automobilio „Passat“. M. M. su tuo automobiliu nesiejo. M. M. pačiam pirkti ar parduoti daiktų nesiūlė. Jis telefoną paskolino, tačiau jo grąžinti nesitarė. Telefonas buvo dėvėtas, nebrangus, gal 50 Lt vertės. M. M. pačiam buvo skolingas, tačiau telefonas kaip skola nebuvo duotas.
Liudytojas Š. I. teisme parodė, kad su M. M. kartu mokėsi, ryšius palaiko, buvo susitikę prieš porą mėnesių. V. A. ir O. A. matyti iš matymo. Kas pavogė automobilį „VW Passat“, nežino. Pas patį rado garso stiprintuvą „Magnat“, kuris buvo vogtame automobilyje. Šį stiprintuvą rudenį pirko iš M. M. už 100 Lt. M. M. sakė, kad jį pirko iš draugo. Pradžioje sakė, kad kaina 150 Lt, po to atvežė stiprintuvą ir pasakė, kad draugas buvo skolingas ir pardavė už 100 Lt. M. M. turėjo pažįstamų, kurie pardavinėja. Iš M. M. yra pirkęs ir ankščiau kaip iš tarpininko. Pats nėra girdėjęs, kad M. M. pardavinėja vogtus daiktus.
Liudytojas R. R. teisme parodė, kad M. M. matytas iš matymo, nukentėjusieji asmenys – nepažįstami. Užsiima individualia veikla, t. y. prekiauja garso aparatūra automobiliams. Kiek pamena, buvo duoti parodymai, kad pas patį pirko žemų dažnių garsiakalbį, ko iš tikro nebuvo. Pats prekiauja „Bochman“ firmos, bet pasitaiko ir kitokių. „Rockford“ firmos labai retai, tokių garsiakalbių 2014 m. neturėjo. Stiprintuvų „Crunch“ nematė, nes beveik niekas jais neprekiauja. M. M. buvo atvažiavęs kažką nusipirkti, bet tai buvo seniai, ką pirko, įvardinti negali. „Rockford“ firmos garsiakalbių M. M. nėra pardavęs.
Liudytojas E. F. teisme parodė, kad M. M. matytas, jo pavardės nepamena, pravardė „S.“. Nukentėjusieji matyti, gyvena tam pačiame rajone. Santykiai buvo draugiški, dabar nebendrauja. Prasidėjo pykčiai, nes patį kaltino. Žino, kad buvo pavogtas automobilis, kuriuo važinėjo draugas V. A.. Pats su juo yra važiavęs ir automobilį vairavęs. Nežino, ar M. žinojo apie automobilio vagystę. Pats sužinojo kuomet gavo šaukimą į policiją. V. A. skambino ir sakė atiduoti automobilį. Teigė, kad jis (E. F.) pasidarė automobilio raktelius, pultelį, nors nesidarė. Pas patį automobilyje V. A. buvo palikęs pultelį kai važiavo jo automobiliu, bet pats pultelio nematė. Tik pardavęs automobilį, pradėjęs krautis daiktus, pamatė, kad dėtuvėje giliai įkritęs buvo pultelis. D. R. gyvena M.. Su juo tą vakarą kai dingo automobilis buvo, važinėjosi po miestą. M. M. taip pat važinėjo mieste. 2014 m. spalio 19 d. buvo mieste su R. M.. Paskambino M. M., prašė R. M. padėti, nes nutrūko generatoriaus diržas, nebebuvo šviesų. R. M. sakė, kad tuščias garažas, gali priimti. Važiavo su R. M., pats sėdėjo priekyje. Išlipęs iš automobilio nebuvo. M. yra buvęs ir M. M. ankščiau yra ten buvęs. Kiek žino, M. M. buvo atvaręs motinos automobilį. R. M. sakė, kad atvažiavo palikti automobilį, nes buvo gedimas. Iki Šiaulių apie 10 km. Pats išlipęs iš automobilio nebuvo, kuomet M. M. automobilį M. paliko. Jiems atvažiavus, atvažiavo ir vienas M. M.. Jis įvarė automobilį į daržinę. Daržinėje buvo tamsu. Automobilis buvo tamsus, naktį nesimatė. Iš kur M. M. važiavo, pats nežino. M. M. ir R. M. sėdo į automobilį ir išvažiavo į miestą. M. M. nuvežė pas draugus mieste, tiksliai kur - nepamena.
Liudytojas R. M. teisme parodė, kad M. M. - geras draugas. Nukentėjusieji nematyti. Ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepamena, bet visą laiką sakė teisingai. Buvo su E. F. „B.“. Jis pasakė, kad ryte paskambino draugas ir kaltino jį dėl dingusio automobilio „Passat“. „B.“ miegojo pas patį Šiauliuose. Pats jį nuvežė namo, močiutė padavė šaukimą į policijos komisariatą. Nuvyko į policijos komisariatą, laukė jo, bet jis pasakė „manęs nepaleidžia“. Paskui policijos pareigūnai ir pačiam įteikė šaukimą. Tą vakarą miegoti nuėjo apie 24.00-01.00 val., prieš tai buvo mieste. Būnant mieste paskambino M. M. ir paklausė „ar Lietuvoje, ar galiu pas tavo tėvus pastatyti automobilį“, pasakė jam „jokių problemų“. Susitarė už 15 minučių susitikti pas patį kieme, todėl atrakino garažą, paklausė „kodėl patamsiais įvažiavote?“, sakė „nutrūkęs dirželis“. Su E. F. į M. važiavo dviese apie 24.00 val., važiavo iš Šiaulių. M. M. atvažiavo iš Radviliškio pusės. E. F. iš automobilio buvo išlipęs, rūkė. Automobilį matė. Automobilis važiavo, nes kažkiek su nutrūkusiu dirželiu gali važiuoti, važiavo pasitampydamas. Įlipo į automobilį, M. M. nuvežė į namus, o patys su „B.“ važinėjo po miestą. M. M. atvažiavo nuo Radviliškio pusės. Automobilis buvo tamsus, gal mėlynas, tiksliai pasakyti negali, nes buvo naktis. Pats važiavo su sidabrinės spalvos „Passat“ automobiliu, kurį buvo pasiskolinęs. E. F. buvo kartu. M. M. turėjo automobilį „BMW“, tas automobilis buvo mamos. Nežino tiksliai automobilio spalvos, atrodė, kad M. M. atvyko su mėlynos spalvos automobiliu. Ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Tyrėjai sakė, kad važiavo su automobiliu „Passat“. „Takso spalva“ sakė tyrėja. M. M. atvyko tamsios spalvos automobiliu. Tikrai automobilis buvo ne „takso“ spalvos, buvo tamsus. Tyrėja sakė „automobilis šviesus, takso spalvos“. Protokolą pasirašė kaip liepė, pačiam neaiškino, kad galima rašyti pastabas. Pats turėjo omenyje ne taip, kaip sakė tyrėja. Dėl spalvos nesutinka. Nesakė, kad automobilis – takso spalvos. Pačiam iš kompiuterio perskaitė parodymus ir juos pasirašė. Pats negalvojo, kad ką nors prirašys. Takso spalvos prasmės nesiaiškino, bet tyrėja kalbėjo apie šviesią spalvą. Kai tyrėja iš kompiuterio perskaitė parodymus, pats negalvojo, kad ji kalba apie dingusį automobilį. Nepripažįsta, kad takso spalva – šviesi spalva. Pats nesuprato, kad tyrėja kalba apie dingusią mašiną. Pats nepamena automobilio, su kuriuo atvažiavo M. M.. M. M. automobilį pasiėmė kitą dieną. Paskambino pasakė, kad atvažiuoja pasiimti automobilio. Tuo metu paties namuose nebuvo, todėl paskambino mamai ir jai pasakė, kad atvažiuos pasiimti. Daiktai buvo nevogti, pusę daiktų yra paties, o juos visus paėmė. Odinės sėdynės buvo paties. Jas turėjo, gal prieš 1,5-2 metus, kuomet įsigijo iš ardomo automobilio. Nežino iš kur nukentėjusiojo dokumentai galėjo būti prie paties daiktų. Mano, kad gali daug kas pakišti. Mano, kad galėjo papirkti pareigūnus, atvažiavo, susirinko daiktus ir pakišo popierius.
Liudytoja G. M. teisme parodė, kad visi parodymai yra užrašyti, jie teisingi, todėl prašo jais vadovautis. Nei M. M., nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Gyvena M. kaime, Radviliškių rajone. Namas nuosavas, yra dar ir daugiau statinių. Vakare paskambino sūnus, pasakė „atvažiuos draugas, nes mamos automobilis sugedo. Paduok jam raktus“. Atvyko vakare, jau buvo prietema. Automobilis buvo daržinėje, bet kaip jis ten atsirado, nežino. Gal vyras ar sūnus įleido. Sūnus dabar gyvena pas juos. Automobilio atvyko vienas asmuo. M. M. vakare atvažiavo. Daržinės raktai buvo kambaryje. Automobilio pati nematė, todėl nežino kokios spalvos jis buvo. Atėjęs asmuo pasakė „noriu raktų, mamos automobilis sugedo, vakare pastatėme“. Automobilis gal buvo važiuojantis, gal jį susitvarkė. Kai atėjo vaikinas, pati paskambino sūnui. M. M. tą vakarą matė pirmą kartą. Ikiteisminio tyrimo metu nuotraukas atpažinti asmenį rodė, pati sakė „gal tas, gal tas“, t. y. neatpažino, bet dabar atpažįsta. Tyrėja liepė rodyti, ji fotografavo. Nuotraukose asmuo kitoks, bet posėdyje gyvą asmenį atpažįsta. Tyrėja prirašė nesąmonių, dėl automobilio spalvos, nes buvo tamsu. Dabar asmenį atpažįsta ir pati.
Liudytoja I. E. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnė. Vykdė G. M. apklausą. Kaltinamasis ir nukentėjusieji asmenys pažįstami tik tarnybinių pareigų ėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu atliko du veiksmus, t. y. G. M. apklausą ir M. M. atpažinimą. G. M. davė parodymus apie įtariamąjį, kuris atvyko ar išsitempti automobilį, ar paprašyti raktų. Apklausa buvo išsami, vyko laisva valia, ir atliktas atpažinimas. Ji atpažino M. M. kaip asmenį, buvusį jos namuose, paprašiusį rakto ir išsitempusį automobilį. Nežino, kodėl G. M. keičia nuomonę. Buvo parodytos keturios nuotraukos. Jokio suflerio, t. y. kurį asmenį rodyti, nebuvo. G. M. protokolą skaitė, pastabų neturėjo. Apklausa vyko G. M. namuose, virtuvėje prie stalo. Moteris bendravo ramiai. Ji nurodė asmenį. Kai žmogus atpažįsta asmenis, tada pasako, kad „pridėkite ranką prie nuotraukos, kad nufotografuoti“. Asmuo buvo kategoriškas atpažįstant įtariamąjį.
Liudytoja A. K. teisme parodė, kad kaltinamojo asmeniškai nepažįsta, bet žino jį iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekama jo apklausa. Nukentėjusiuosius taip pat žino, kiek tai susiję su byla. R. M. apklausą kažkiek atsimena. Ji vyko balandžio 3 d. Apklausos metu jam buvo užduodami ir klausimai, ir jis pats pasakojo laisva forma. Apklausos protokolą rašė kompiuteriu. R. M. protokolą skaitė, pastabų dėl jo neturėjo. R. M. pasakojo, kad M. M. M. buvo. Minėjo takso spalvos automobilį ir, kiek pati suprato, kad takso spalva, tai šviesi, gelsva, dramblio kaulo. Greičiausiai takso spalvą panaudojo R. M.. Tuo metu pati suprato, jog tiek ji, tiek liudytojas R. M. supranta, kad tai šviesios, dramblio kaulo spalvos automobilis. Takso spalva pačiai žinoma kaip šviesi. Galėjo būti, kad pati pasitikslino apie tą spalvą, bet abu su liudytoju suprato kaip šviesiai gelsvą, dramblio kaulo. E. F. minėjo, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami, kad automobilis „VW Passat“, karavanas ir, lygtais paminėjo, kad takso spalvos. E. F. nurodė, kad R. M. pažįsta gerai, kad jis gerai žinojo nukentėjusįjį ir žinojo, kokios spalvos automobilis. R. M. apklausė paskui, taip ir įvardino tą spalvą. Apklausų metu turbūt išsiaiškino apie tą spalvą ir automobilio atpažinimo nebuvo. Kas liečia protokolo surašymą, tai parašo protokolą, perskaito, žmogus pasako, ką nori papildyti, tada jie - pareigūnai protokolą pataiso, atspausdina ir apačioje pasirašo. Pati iš kompiuterio paskaitė jo parodymus ir, jei kas nors būtų buvę ne taip, būtų taisę. Apklausos metu pagrinde buvo kalbama apie nukentėjusiojo automobilį. Liudytojas sakė, kad į M. buvo atvykęs savo mašina, kuri yra sidabrinės spalvos, o galimai nukentėjusiojo mašina šviesios spalvos, ir su juo atvyko kaltinamasis.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis M. M. teisme kaltu pagal LR BK 178 str. 2 d. neprisipažino, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiųjų V. A., O. A. duoti parodymai, liudytojų Ž. L., I. S., Š. I., R. R., I. E., A. K. duoti parodymai, iš dalies E. F., R. M., G. M. duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2014-10-20 protokolas-pareiškimas, kuriuo V. A. pranešė apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką (1 t., 5 b. l.);
- 2014-10-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos - kiemas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose (1 t., 7-9 b. l.);
- 2014-10-27 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. K. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad vykdant ikiteisminį tyrimą iš nukentėjusiojo V. A. gauta informacija, kad jo pagrobtajame automobilyje buvo paliktas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 178 b.l.);
- 2014-12-30 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriuo Ž. L. pateikė judriojo ryšio telefoną „NOKIA“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 95 b.l.);
- 2015-01-05 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas judriojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., 68-71 b.l.);
- 2015-01-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriuo Š. I. pateikė žemo dažnio stiprintuvą „Magnat“ (1 t., 124 b.l.);
- 2015-01-26 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota,jog buvo apžiūrėtas garso stiprintuvas „Magnat“ (1 t., 75-78 b.l.);
- 2015-01-23 daiktų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota, kad V. A. atpažino garso stiprintuvą „Magnat“, kuris buvo jo pagrobtajame automobilyje „VW Passat“. Taip pat parodymų patikrinimo metu garaže atpažino automobilio sėdynes, kurios buvo įmontuotos automobilyje „VW Passat“ (jose buvo ir jam priklausantys dokumentai) (1 t., 43-56 b. l.);
- 2015-01-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota kaip R. R. atpažino M. M. kaip pas jį stiprintuvą pirkusį asmenį (1 t., 104-107 b. l.);
- 2015-01-13 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad atlikus įtariamojo M. M. automobilio „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūrą, buvo rasta ir paimta žemo dažnio kolonėlė „Rockford“ (2 t., 139-147 b. l.);
- 2015-01-14 daiktų parodymo atpažinti protokolas, kuriame užfiksuota kaip V. A. atpažino garsiakalbį „Rockford“, kuris buvo jo pagrobtajame automobilyje „VW Passat“, o vėliau paimtas iš M. M. automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 36-40 b. l.);
- 2015-01-15 kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad kratos metu, atliktos adresu (duomenys neskelbtini) k., Šiaulių rajone, rezultatai, daržinėje rasta ir paimta: dvi priekinės automobilinės juodos spalvos odinės sėdynės, galinės automobilinė juodos spalvos odinė sėdynė su atlošu, dvi juodos spalvos odinės dalys, salono atskyrimo nuo bagažinės užuolaida, priekinis automobilio radiatoriaus tvirtinimo rėmas su ventiliatoriumi, prietaisų skydelis Nr. (duomenys neskelbtini), dirbtinės odos pilkos spalvos užuolaidos, aušinimo radiatorius, kondicionieriaus radiatorius, maitinimo laidas su saugikliu (1 t., 165-166 b.l.);
- 2015-01-23 daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog buvo apžiūrėtos odinės automobilio sėdynės ir jose rasti dokumentai (1 t., 59-67 b. l.);
- 2015-01-22 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota kaip G. M. atpažino M. M. kaip asmenį, kuris jos prašė ūkinio pastato raktų ir iš ten išsitempė šviesios spalvos automobilį (1 t., 155-160 b. l.);
- Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015-01-20 priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas įtariamojo E. F. atžvilgiu (2 t., 99-100 b. l.);
- 2015-02-12 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos Antrojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl telefoninių pokalbių analizės, kuriame nurodyta, kad R. M. naudojamas telefono numeris +(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.49 val. iki 2014-10-19 22.54 val. jungėsi prie bokštelių, kurie yra kryptimi link M. gyvenvietės, taip pat E. F. telefono numeris +(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.49 val. iki 2014-10-19 22.54 val. buvo prisijungęs prie bokštelių link M. gyvenvietės, taip pat M. M. telefono numeris +(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.47 val. iki 2014-10-19 23.06 val. jungėsi prie bokštelių M. gyvenvietės kryptimi (1 t., 200 b. l.).
LR BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Nors kaltinamasis M. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neigia, tačiau teismo ištirtų įrodymų, jų visumos analizės pagrindu daroma išvada, kad M. M. pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2014 m. spalio 19 d. laikotarpyje nuo 21.00 val. iki 23 val., tiksliai nenustatytu laiku, pagrobė V. A. priklausantį (registruotą O. A. vardu) automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 6 000 litų (1 737,72 eurų) vertės, stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, kuriame buvo du garso stiprintuvai, kurių bendra vertė 400 litų (115,84 eurų), dvi žemų dažnių kolonėlės „Rockford“, kurių bendra vertė 300 litų (86,88 euro), CD grotuvas „Pioneer“ 200 litų (57,92 euro). Viso pagrobė svetimo, V. A. priklausančio turto už 6 900 litų (1 998,36 eurų).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertindamas M. M. duotus parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, atkreipia dėmesį į tai, kad jo parodymai nėra nuoseklūs, apie įvykio svarbesnes aplinkybes kaltinamasis teigė nežinantis, negalintis paaiškinti ir pan., todėl teismas juos vertina kritiškai ir traktuoja kaip siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Be to, M. M. tam tikros nurodytos aplinkybės nesutampa su liudytojų parodymais ir kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. M. M. teisme teigė, kad kitą dieną nusipirko diržiuką, tėvas pavežė iki R. M.; uždėjo diržiuką ir grįžo namo. Tuo tarpu liudytoja G. M. teisme parodė, kad automobilio atvyko vienas asmuo (ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad vienas automobilis tempė kitą automobilį), t. y. teisme nepatvirtino aplinkybės, kad M. M. atvežė tėvas ar kitas asmuo. Be to, M. M. teigė, kad grįžo į miestą, sėdo į savo mašiną ir išvažiavo į namus. Tuo tarpu liudytojas E. F. teisme parodė, kad M. M. nuvežė pas draugus mieste, tiksliai kur - nepamena. Kitas liudytojas R. M. teisme parodė, kad M. M. nuvežė į namus, o patys su „B.“ važinėjo po miestą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad aukščiau minėtų liudytojų, t. y. G. M., E. F., R. M. duoti parodymai dėl tam tikrų įvykio aplinkybių yra ne visai sutampantys bei jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat skiriasi. Visi minėti liudytojai ikiteisminio tyrimo metu neminėjo, kad M. M. į M. atvarė būtent savo motinos automobilį, ši versija atsirado teisme; ikiteisminio tyrimo metu R. M. teigė matęs, kad M. M. atvažiavo taksi spalvos „VW Passat“, G. M. teigė, jog matė, kaip M. M. išsitempė šviesios spalvos automobilį, teisme abu liudytojai šias ikiteisminio tyrimo metu duotas aplinkybes neigė ir liudytojas R. M. parodė, kad M. buvo tamsios spalvos automobilis, liudytoja G,. M. teigė, kad neprisimena kokios spalvos automobiliu atvyko M. M..
Pažymėtina, kad baudžiamajame procese leidžiama įrodymų patikimumą patikrinti ir teismo vidinį įsitikinimą formuoti kitomis priemonėmis, kaip pvz.: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Teismų praktikoje nekartą pažymėta, kad apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Remiantis šia nuostata, perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl labai svarbu įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų patikimumą ir jų visumos pakankamumą išvadai apie asmens kaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-200/2009). Todėl siekiant nustatyti byloje tiesą ir siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisme liudytojomis buvo apklaustos pareigūnės I. E. ir A. K., kurios vykdė minėtų liudytojų apklausas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja I. E. teisme parodė, kad vykdė G. M. apklausą; apklausa buvo išsami, vyko laisva valia, ir atliktas atpažinimas; G. M. atpažino M. M. kaip asmenį buvusį jos namuose ir paprašiusį rakto ir išsitempusį automobilį; jokio suflerio, t. y. kurį asmenį rodyti nebuvo; protokolą skaitė, pastabų neturėjo. Kita liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji vykdė R. M. apklausą, kuris metu jam buvo užduodami ir klausimai, ir jis pats pasakojo laisva forma; R. M. protokolą skaitė, pastabų dėl jo neturėjo; R. M. minėjo takso spalvos automobilį ir, kiek pati suprato, kad takso spalva, tai šviesi, gelsva, dramblio kaulo; greičiausiai takso spalvą panaudojo R. M.; galėjo būti, kad pati pasitikslino apie tą spalvą, bet abu su liudytoju suprato kaip šviesiai gelsvą, dramblio kaulo; vykdė ir E. F. apklausą, jis minėjo, kad su nukentėjusiuoju yra pažįstami, kad automobilis „VW Passat“, karavanas ir, lygtais paminėjo, kad takso spalvos; apklausų metu turbūt išsiaiškino apie tą spalvą ir automobilio atpažinimo nebuvo; kas liečia protokolo surašymą, tai parašo protokolą, perskaito, žmogus pasako, ką nori papildyti, tada jie - pareigūnai protokolą pataiso, atspausdina ir apačioje pasirašo. Esant šioms liudytojų I. E. ir A. K. nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad liudytojai laisva valia davė parodymus, tyrėjos savo nuomonės ir įžvalgų apklausos protokoluose nefiksavo, teismui nėra pagrindo abejoti aukščiau minėtų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jais remiasi ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Be to, nors teisme liudytojas R. M. teisme parodė, kad kai tyrėja iš kompiuterio perskaitė parodymus, pats negalvojo, kad ji kalba apie dingusį automobilį; pats nesuprato, kad tyrėja kalba apie dingusią mašiną, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas liudytojas neturi jokių psichinės sveikatos problemų, todėl akivaizdu, kad jis apklausų metu puikiai suprato apie kokį automobilį vyko kalba. Teismas, vertindamas liudytojos G. M. parodymus, atkreipia dėmesį, kad teisme apklausos pradžioje ji teigė, kad visi parodymai yra užrašyti, jie teisingi, todėl prašo jais vadovautis, tačiau vėliau bandė paneigti ikiteisminio tyrimo metu užrašytus jos parodymus. Be to, pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis M. M. yra draugiškuose santykiuose su liudytoju R. M., o R. M. motina yra G. M., bei R. M. draugas yra E. F., todėl vienaip ar kitaip minėti liudytojai gali siekti palankaus sprendimo kaltinamojo M. M. atžvilgiu.
Kaltinamojo gynėjas baigiamųjų kalbų metu teigė, kad šioje esant tik įtarimams; spėlionėms; abejonėms; loginiu mąstymu, kad turėjo būti taip; byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad M. M. įvykdė automobilio vagystę. Teismas, nesutikdamas su gynėjo nuomone, pažymi, kad baudžiamajame procese galimi tiesioginiai ir netiesioginiai įrodymai. Įrodant įvykio aplinkybes netiesioginiais įrodymais svarbu, kad jie būtų tikri; jų būtų visetas; būtų susiję su įrodinėtinomis aplinkybėmis; turi patvirtinti vienas kitą; turi sudaryti vieningą įrodymų grandinę, kuri leistų padaryti tik vieną išvadą apie asmens kaltumą ir nekaltumą. Šioje byloje M. M. kaltė pagrobus svetimą automobilį „VW Passat“ grindžiama visuma netiesioginių įrodymų. Nustatyta, kad pagrobtame automobilyje buvo įmontuoti: du garso stiprintuvai, dvi žemų dažnių kolonėlės „Rockford“, CD grotuvas „Pioneer“; automobilio sėdynės buvo odinės (vairuotojo kėdės kairė pusė buvo įplyšusi) ir galinėse automobilio sėdynėse buvo gamykliškai įmontuotos sėdynės vaikams. Liudytojas Š. I. teisme parodė, kad su M. M. kartu mokėsi, ryšius palaiko; pas patį rado garso stiprintuvą „Magnat“, kuris buvo vogtame automobilyje; šį stiprintuvą rudenį pirko iš M. M. už 100 Lt; M. M. sakė, kad jį pirko iš draugo; pradžioje sakė, kad kaina 150 Lt, po to atvežė stiprintuvą ir pasakė, kad draugas buvo skolingas ir pardavė už 100 Lt. N. V. A. 2015-01-23 atpažino garso stiprintuvą „Magnat“, kuris buvo jo pagrobtajame automobilyje „VW Passat“ (1 t., 43-56 b. l.). Tuo tarpu M. M. teisme, iš esmės siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, apie Š. I. parduotą pagrobtą daiktą nesiplėtė ir tik minėjo, kad Š. I. pažįsta, yra klasiokas; jam yra daug ką pardavęs. M. M. nuosavame automobilyje buvo rasta ir paimta žemo dažnio kolonėlė „Rockford“ (2 t., 139-147 b. l.), kurią nukentėjusysis V. A. taip pat atpažino ir teigė, kad ji buvo pagrobtajame automobilyje „VW Passat“ (1 t., 36-40 b. l.). Teisme M. M. šias aplinkybes grindė tuo, kad aparatūrą buvo nusipirkęs iš asmens esančio V. g.; daug ką iš jo perka, pirko ir stiprintuvą, ir „subą“; R. R. – tai kiek suprato, tai tas pats asmuo, iš kurio pirko aparatūrą. Tuo tarpu liudytojas R. R., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė iš esmės analogiškas aplinkybes ir teigė, kad „Rockford“ firmos garsiakalbių turi labai retai ir 2014 m. neturėjo; M. M. buvo atvažiavęs kažką nusipirkti, bet tai buvo seniai, ką pirko, neįvardins; „Rockford“ firmos garsiakalbių M. M. nėra pardavęs. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė, kad minėtas liudytojas ir M. M. būtų buvę ar yra konfliktiškuose santykiuose, kaip jau buvo minėta, liudytojos R. R. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės yra analogiški, todėl netikėti šio liudytojo parodymais teismas neturi pagrindo. Be to, teismas atsižvelgiant į tai, kad kaip teisme teigė R. R. - „Rockford“ firmos garsiakalbių jis turi labai retai, todėl priešingai nei teigė M. M., jog R. R. liudydamas galėjo susimaišyti, nes pats daug ką iš jo yra pirkęs, mano jog tai nedažnas atvejis ir liudytojas šioje situacijoje yra tikras.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. A. prisiminė, kad jo pagrobtame automobilyje buvo ir mobiliojo ryšio telefonas (1 t., 178 b. l.). Šį nukentėjusiojo minimą mobiliojo ryšio telefoną pateikė Ž. L. (1 t., 95 b. l.). Teisme liudytojas Ž. L. teisme parodė, kad buvo mieste, kai sugedo telefonas; tada draugas - I. S. davė telefoną „NOKIA“ ir sakė, kad gali juo naudotis; pats nežino iš kur I. S. gavo telefoną, bet sakė, kad telefoną gavo iš draugo, iš kokio - nesakė. Liudytojas I. S. teisme parodė, kad telefoną „Nokia“ buvo gavęs iš M. M.; su M. M. buvo susitikę, jo paklausė „ar turi telefoną“, sakė „turiu“; telefoną turėjo automobilyje; kai pareigūnai pasakė, kad telefonas iš vogto automobilio, įtarė, kad jis gali būti iš automobilio „Passat“. Teismas M. M. iškeltą versiją, kad mobiliojo ryšio telefoną gavo automobilių plovykloje, t. y. vienas sakė „va, telefoną radau“ ir pačiam jį padavė; paskui telefonas mėtėsi durelėse, laiko nelogiška ir traktuoja kaip kaltinamojo gynybinę versiją. Taigi, šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad M. M., pagrobęs automobilį, disponavo ne tik automobiliu, bet ir jame buvusiais kitais daiktais.
Teismas taip pat nelogiška versija laiko ir liudytojo R. M. teisme parodytą aplinkybę dėl rastų pagrobto automobilio odinių sėdynių, jog odinės sėdynės buvo paties; jas turėjo, gal prieš 1,5-2 metus, kuomet įsigijo iš ardomo automobilio; nežino iš kur nukentėjusiojo dokumentai galėjo būti prie paties daiktų (odinių sėdynių); mano, kad gali daug kas pakišti; mano, kad galėjo papirkti pareigūnus, atvažiavo, susirinko daiktus ir pakišo popierius ir mano, kad minėtas liudytojas siekia palankaus sprendimo M. M. atžvilgiu. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad pagrobto automobilio odinės sėdynės buvo pas kaltinamojo draugą – R. M..
Tai, kad M. M. pagrobė automobilį „VW Passat“, įrodo ir kiti įrodymai, t. y. iš telefoninių pokalbių analizės, matyti, kad M. M. telefono numeris +(duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2014-10-19 22.47 val. iki 2014-10-19 23.06 val. jungėsi prie bokštelių M. gyvenvietės kryptimi (1 t., 200 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, jog kaltinamasis įvykio metu vyko iš Radviliškio, atsirado tik teisminio nagrinėjimo metu, nors ikiteisminio tyrimo metu nei pats M. M., nei kiti liudytojai to konkrečiai neįvardijo. Aiškinantis šias aplinkybes M. M. teisme teigė, kad vienas pats grįžinėjo su motinos automobiliu „VW Passat“, juodos spalvos iš Radviliškio, nes ten gyvena jo draugė, apie 22-24 val.; mobilų telefoną turbūt buvo nusivežęs. Tačiau iš telefoninių pokalbių analizės matyti, kad M. M. telefono numeris +(duomenys neskelbtini) kaltinamojo nurodytu laikotarpiu nė karto nesijungė nė prie vieno bokštelio, esančio Radviliškyje, tačiau jungėsi prie Šiauliuose prie skirtingose vietose esančių bokštelių. Šios aplinkybės tik dar kartą paneigia M. M. iškeltą versiją, jog buvo Radviliškye ir iš ten grįžinėjo motinos automobiliu. Taip pat iš telefoninių pokalbių matyti, kad ne tik M. M., bet ir liudytojai R. M. ir E. F. vyko M. gyvenvietės kryptimi. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. M. parodė, kad į M., t. y. pastatyti automobilį į garažą, M. M. atvažiavo taksi spalvos automobiliu “VW Passat B5“, karavanu, valstybinių numerių nežino. Liudytoja G. M. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad pro langą matė, kaip vienas automobilis tempė kitą, to, kuris tempė, ji neįsidėmėjo, o tas, kurį tempė, buvo šviesios spalvos, o 2015-01-22 ji atpažino M. M. kaip asmenį, kuris jos prašė ūkinio pastato raktų ir iš ten išsitempė šviesios spalvos automobilį (1 t., 155-160 b. l.). Be to, nukentėjusysis V. A. teisme parodė, kad M. M. nepažįstamas, žinomas tik iš matymo, jis yra draugo E. F. draugas; po vagystės kitą dieną paskambino nepažįstamas žmogus ir pasakė, kad žino, jog automobilį pavogė E. ir jo draugai; sakė prieš kelis mėnesius jam jį siūlė, sakė, kad M. yra geltonas automobilis „Passat“.
Atsižvelgiant į tai, kad paminėta, visus netiesioginius įrodymus jungiant į vieną vientisą įvykių grandinę matyti, kad pagrobtu automobiliu M. M. disponavo, t. y. nuvarė pagrobtą automobilį į M. esančią daržinę; disponavo pagrobtame automobilyje buvusiais daiktais, kuriuos naudojo pats arba perleido tretiesiems asmenims – savo draugams, pažįstamiems. Esant šiems surinktiems įrodymams, kaltinamojo M. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį kaip automobilio pagrobimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas baudžiamajame įstatyme nurodytas aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamasis M. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.). Nusikalto būdamas teistas (2 t., 199-201 b. l.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (LR BK 59 str., 60 str.) nenustatyta. Praeityje baustas administracine tvarka (3 t., 4-8 b. l.). Dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam nėra atlyginęs. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. M. už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.
Kadangi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-12-20 nuosprendžiu paskirtos subendrintos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas jau yra pabaigęs (t. y. nėra neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, kas aktualu LR BK 64 str. taikymui), bausmių bendrinimo klausimas nespręstinas.
Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-12 iki 2015-02-26 laikas (2 t., 127, 169-170, 173-174 b. l.).
Atsižvelgiant į tai, kad M. M. atžvilgiu naujai pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra, metų laikotarpyje administracine tvarka nėra baustas, yra gana jauno amžiaus, šiuo metu yra dirbantis, manytina, jog M. M. pozityvia kryptimi keičia savo nuostatas, todėl teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus M. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p.).
M. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumento paėmimas ir periodinė registracija policijos įstaigoje (2 t., 191-195 b. l.) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
N. V. A. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 1 998,36 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., 82 b. l.). 2015-04-07 nutarimu V. A. buvo pripažintas civiliniu ieškovu minėtai sumai (1 t., 83 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu viena žemų dažnių kolonėlė „Rockford“ 43,44 Eur vertės ir garso stiprintuvas „Magnat“ buvo grąžinti nukentėjusiajam V. A. (viso grąžinto turtė vertė – 101,36 Eur); į tai, kad automobilio „VW Passat“ vertė 1 737,72 Eur atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, turtinė žala padaryta M. M. veiksmais, todėl nukentėjusiajam V. A., kuris dėl pavogto automobilio patyrė realią žalą, turi būti atlyginta pilnutinai likusi neatlyginta žala. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 1 897 Eur sumai ir iš M. M. priteistina 1 897 Eur suma nukentėjusiajam V. A. turtinei žalai atlyginti.
2015-04-20 Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Lauryno Butvido nutarimu Nr. TP5-1723 laikinai - šešiems mėnesiams apribotos M. M. nuosavybės teisės į automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., 149-150 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2015-06-16 nutartimi iš dalies panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „BMW 730“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą registruotam Ž. D. vardu ir nuo 2014-12-04 išregistruotam, bei nustatyta, kad nuo 2014-12-04 naujam savininkui leidžiama valdyti ir naudotis minėtu automobiliu. Kitoje dalyje laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliktas nepakeistas, t. y. draudžiant minėtą automobilį perleisti tretiesiems asmenims (3 t., 42-43 b. l.). Nuosavybės teisių į turtą apribojimas pratęstinas iki tol, kol nukentėjusiajam V. A. bus atlyginta padaryta turtinė žala.
- mobiliojo ryšio telefonas NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefonas HUAWEI, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš M. M. (2 t., 109 b. l.), – grąžintini M. M. nuosavybei;
- 3 kompaktinės plokštelės su išklotinėmis, – paliktinos prie bylos;
- automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas, automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, kurie teisminio nagrinėjimo metu buvo grąžinti M. M., - paliktini M. M.;
- automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelis, paimtas iš nukentėjusiojo V. A., esantis pakete Nr. 1, - grąžintinas V. A.;
- automobilis „BMW 730“, valstybinis numeris valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (2 t., 153 b. l., 3 t., 42-43 b. l.), tačiau M. M. leista valdyti ir naudotis automobiliu, - paliktinas M. M., leidžiant jam valdyti ir naudotis automobiliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. M. atidėti 2 (dvejiems) metams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šiuos įpareigojimus:
- tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
- būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti M. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-01-12 iki 2015-02-26 išbūtą laiką.
M. M. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti, asmens dokumento paėmimo ir periodinės registracijos policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Nukentėjusiojo V. A. civilinį ieškinį dėl 1 998,36 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš M. M. V. A. priteisti 1 897 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus) turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.
Laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „BMW 730“, kėbulo identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą registruotam Ž. D. vardu ir nuo 2014-12-04 išregistruotam, panaikinti galutinai išsprendus padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą.
- mobiliojo ryšio telefoną NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobiliojo ryšio telefoną HUAWEI, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurie ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti iš M. M., – grąžinti M. M. nuosavybei;
- 3 kompaktines plokšteles su išklotinėmis, – palikti prie bylos;
- automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, automobilio BMW 730, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kurie teisminio nagrinėjimo metu buvo grąžinti M. M., - palikti M. M.;
- automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelį, paimtą iš nukentėjusiojo V. A., esantį pakete Nr. 1, - grąžinti V. A.;
- automobilį „BMW 730“, valstybinis numeris valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, tačiau M. M. leista valdyti ir naudotis automobiliu, - palikti M. M., leidžiant jam valdyti ir naudotis automobiliu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.