- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- I-1289-739/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00201-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- E. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus
- Advokatai
- Jonas Povilionis
- Kategorijos
- 11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.21Teismo sprendimas
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja),Irenos Varžinskienės, Dalytės Zlatkuvienės, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. (toliau - ir pareiškėja) prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Biržų skyriaus(toliau – ir NŽT Biržų skyrius), dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja, patikslinusi prašymą( 93-98 b.l ), teismo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą paduoti: prašymui dėl nuosavybės teisių į M. V. žemę, kurios bendras plotas 40,37 ha, esančią Biržų rajone Nausėdžių kaime; prašymui dėl giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų; prašymui dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Prašyme ir teismo posėdžiuose pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjai kartu su kitais pretendentais jau yra atkurta nuosavybės teisė į jos tėvo J. V. Biržų rajone Juodupės kaime turėtą 55,55 ha žemę. Pareiškėjai teko 18,51 ha ploto tėvo valdytos žemės dalis. Tačiau pareiškėja manė, kad V. šeima žemės turėjo daugiau, iš viso apie 100 ha. Todėl ji nuolatos kreipdavosi į įvairias institucijas su prašymais, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į visą žemę. Teismo posėdžiuose pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad pareiškėjos senelis M. (M.) V., kuris mirė (duomenys neskelbtini)., nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, buvusio Biržų apskrities Vabalninkų valsčiaus Nausėdžių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo plane, sudarytame 1925m. matininko J. S., kurio nuorašas patvirtintas 1937-01-13d. Žemės tvarkymo departamento direktoriaus, pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini) (37,26 ha ploto) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (3,11 ha ploto) ir bendrai sudarančius 40,37 ha ploto. Pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad mirus pareiškėjos seneliui M. V., jo našlė, pareiškėjos tėvo J. V. motina D. ir M. bei D. sūnus K. V. gyveno kartu su pareiškėjos tėvu J. V. ir jie kartu valdė visą žemės sklypą, tai yra 55,55 ha žemės sklypą Juodupės kaime, kuris buvo J. V. vardu, ir 40,37 ha senelio vardu buvusią žemę Nausėdžių kaime, tai yra beveik 100 ha žemės. Pareiškėja ir jos atstovas mano, kad 1993-01-10 iš Lietuvos valstybinio archyvo į pareiškėjos prašymą gautame archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys apie žemės paėmimą į valstybinį žemės fondą, patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. V. turėjo 80,55 ha žemės .Taip pat pareiškėja paaiškino, kad J. V. buvo jos tėvo J. V. brolis, tai yra M. V. ir D. sūnus, o be K., J. ir J., senelis M. V. dar turėjo dvi dukteris, viena iš jų O. Pareiškėja pripažino, kad Nausėdžių kaime gyveno ir kitas M. V., kuris turėjo vaikus F. ir P. Pareiškėja ir jos atstovas mano, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, giminystės ryšių nustatymo dokumentams bei nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti dėl svarbių priežasčių, tai yra dėl trečiojo suinteresuoto asmens neveikimo, kai pareiškėja daugybę kartų kreipėsi į NŽT Biržų skyrių, prašydama jai grąžinti likusią negrąžintą žemę. Pareiškėja teigė, kad tarnautojai nieko jai neaiškino, nerodė turimų žemės planų, kuriuose pažymėta jos senelio žemė. Pareiškėjos atstovas prašė prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Biržų skyriaus, atsiliepime prašo pareiškėjos prašymą atmesti. NŽT Biržų skyriaus atstovas atsiliepime ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad pareiškėjai yra atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią jos tėvo J. V. Biržų raj. Juodupės kaime valdytą 55,55 ha žemės sklypą, tačiau kitų duomenų apie pareiškėjos tėvo valdytą žemę nėra. 2015-10-29 teismo posėdyje pareiškėjo atstovas paaiškino, kad į M. V. žemę nuosavybės teisės buvo atkurtos M. V. dukrai P. L. ir V. V. Todėl pareiškėjo atstovas mano, kad pareiškėjos prašymas neturi būti tenkinamas, nes jokių duomenų, kad pareiškėjos senelis ar jo tėvas valdė daugiau žemės, negu ta žemė, į kurią jau atkurtos nuosavybės teisės, nėra.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl praleisto termino pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti giminystės ryšį su savininku ir nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.
Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).
Pagal nuo 2011 m. lapkričio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino(žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų terminų atnaujinimas, nagrinėjamoje byloje, pirmiausia, yra susijęs su nustatymu, ar pareiškėja apskritai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą į konkretų pareiškėjos nurodytą nekilnojamąjį turtą. Taip pat būtina patikrinti ar toks termino atnaujinimas yra būtinas ir, ar jis sukels atitinkamas pasekmes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad procesas dėl termino prašymui ir dokumentams pateikti atnaujinimo nėra savitikslis. Jo paskirtis – sudaryti galimybes (pašalinti kliūtis) atkurti nuosavybės teises tiems asmenims, kurie dėl svarbių priežasčių negalėjo pateikti kompetentingoms institucijoms tokių dokumentų, kurie yra būtini sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Taigi dokumentai, kurių pateikimui prašoma atnaujinti terminą, kompetentingai institucijai turi būti būtini ir apskritai reikalingi sprendžiant klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į konkretų nekilnojamąjį turtą. Priešingu atveju teismo procesas dėl termino atnaujinimo būtų beprasmiškas, tokiu būdu nepateisinamai naudojant ribotus teismo ir visuomenės, iš kurios surenkamų mokesčių ir yra iš esmės išlaikoma teismų sistema, resursus. (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A444 – 2093/2010)
Byloje esantys duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjai kartu su kitais pretendentais jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. V. 55,55 ha žemės sklypą Juodupės kaime Biržų raj.(39b.l.).Tačiau pareiškėja siekia, kad jai būtų atnaujintas praleistas įstatymų nustatytas terminas prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos senelio M. V. nuosavybės teise Nausėdžių k. Biržų raj. valdytą žemę, o taip pat giminystės dokumentų su žemės savininku ir žemės valdymą nuosavybės teise patvirtinančių dokumentų pateikimui. Pareiškėja tvirtina, kad jos senelis M. V. Nausėdžių kaime valdė 40,37 ha žemės, o seneliui mirus, šią žemę paveldėjo ir nuosavybės teise iki pat jos nacionalizacijos kartu su 55,55 ha žemės sklypu Juodupės vienkiemyje valdė pareiškėjos tėvas J. V. kartu su savo motina D. V. ir K. V. bei kad bendras nuosavybės teise valdomas žemės plotas buvo apie 100ha.
Byloje esantys dokumentai ir pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjos tėvas J. V. iki žemės nacionalizacijos valdė 55,55 ha žemės sklypą Biržų rajone Juodupės vienkiemyje (1936-03-13 Žemės tvarkymo departamento direktoriaus patvirtinto Biržų apskrities Vabalninkų valsčiaus Nausėdžių kaimo žemės vienkiemiais išskirstymo planas, sudarytas 1925m. matininko S. J. (toliau – ir Planas), 1925-09-04 sutartis tarp Nausėdžių kaimo ūkininkų ir J. V.)( b.l. 66,89b.l.). Nors pareiškėja tvirtina, kad Plane įrašai Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos senelis M. V. nuosavybės teise valdė du sklypus: Nr. (duomenys neskelbtini) - 37,26 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini)- 3,11 ha ploto, iš viso 40,37 ha Nausėdžių kaime, tačiau šį faktą paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Nustatyta, kad pareiškėjos senelis M. V. mirė (duomenys neskelbtini) Nausėdžių kaime ir paliko žmoną D. Š., vaikus: J., J., K., Z. ir O.( 86 b.l.). Taigi pareiškėjos senelis M. V. negalėjo būti žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) savininku Plano sudarymo metu ir jo tvirtinimo metu. Šią aplinkybę patvirtina kiti Plano duomenys: pagal Planą M. V. įpėdiniai J. V. ir K. V. 1925 metais( praėjus 32 metams po tėvo M. V. mirties) jau savarankiškai valdė 55,55 ha žemės sklypą, o M. V. sūnus J. savarankiškai valdė žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) - 17,10 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini) 1,51 ha ploto, iš viso 18,61 ha bendro ploto. Be to, pareiškėja 2015-10-29 ir 2015-11-26 teismo posėdžiuose paaiškino, kad jai gyvenant Juodupės vienkiemyje( pareiškėja yra gimusi (duomenys neskelbtini)), pareiškėja žinojo, jog tuo pat metu Nausėdžių kaime gyvena M. V., kuris turėjo vaikus: F. ir P. 1989-10-17 archyvinė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad M. V. su sūnumi F. V. ir kitais asmenimis 1948 metais iš Biržų rajono Nausėdžių kaimo buvo ištremti į Krasnojarsko kraštą. Iš administracinės bylos( 106-109 b.l.) ir P. L. žemės grąžinimo bylos duomenų nustatyta, kad M. V. įpėdiniai, M. V. duktė P. L. ir M. V. sūnaus F. sūnus V. V. pretendavo į M. V. 39,50 ha ploto žemę, esančią Nausėdžių kaime Biržų raj. NŽT Biržų skyriaus atsiliepime išdėstyti trečiojo suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad nuosavybės teisės į 39,50 ha žemės, buvusios Biržų rajono Nausėdžių kaime, atkurtos M. V. įpėdiniams: P. L. ir . V.V. Paminėti duomenys patvirtina, kad Plane įrašytas žemės savininkas M. V. yra ne pareiškėjos senelis, o visai kitas asmuo.
Nors pareiškėjos atstovas tvirtina, jog 1993-01-10 Lietuvos valstybinio archyvo pažymėjimo duomenys apie žemės paėmimą į Biržų apskrities valstybinį žemės fondą, patvirtina, jog iš pareiškėjos tėvo J. V.į minėtą valstybinį –žemės fondą paimta 80,55 ha žemės, tačiau teismas atmeta tokius pareiškėjo atstovo argumentus. Iš paminėto archyvinio pažymėjimo (105 b.l.) duomenų neginčijamai nustatyta, kad iki paimant iš J. V. žemę į valstybinį žemės fondą, pagal 1940-11-01 Vabalninko valsčiaus žemės komisijos nutarimą, J. V. Juodupės vienkiemyje turėjo 55, 55 ha žemės, todėl nei 1940 metais , nei vėliau į valstybinį žemės fondą iš J. V. nebuvo paimta daugiau žemės, negu jis turėjo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 1948-06-29 Biržų apskrities Vabalninko valsčiaus Getaučių apylinkės žemės apskaitos žiniaraščio duomenys, patvirtinantys, kad J. V. prieš tarybinį žemės pertvarkymą Juodupės vienkiemyje (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo 55,55 ha žemės( 110 b.l.).
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos prašyme nurodytas žemės savininkas – jos senelis M. V. negalėjo būti pareiškėjos siekiamos susigrąžinti žemės savininku, kadangi jis mirė 1893-01-03. Iš Plano nustatyta, kad 1925 metais, kuomet buvo vykdomas Nausėdžių kaimo žemės išskirstymas vienkiemiais, žemės savininku jau buvo pareiškėjos tėvas J. V., tuomet kartu su broliu K. V. valdęs 55,55 ha žemės. Taip pat žemės savininku buvo ir kitas M. V. įpėdinis J. V. Remiantis šiais duomenimis teismas daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjos senelis iki mirties valdė nuosavybės teise žemę, tai per 32 metus iki Plano sudarymo jau buvo įvykusios šios žemės paveldėjimo procedūros. Be to, nurodytos aplinkybės, byloje surinkti duomenys apie žemės savininką Nausėdžių kaime M. V., tai yra iš pareiškėjos paaiškinimų nustatytas faktas apie šio asmens gyvenimą iki žemės nacionalizacijos Biržų rajono Nausėdžių kaime, turėjimą vaikų, kurių vardai buvo P. ir F., taip pat iš archyvinės pažymos duomenų apie M. V. ištrėmimą 1948 metais į Krasnojarsko kraštą(jo gimimo, mirties metus, kartu tremiamą sūnų Fabijoną), duomenų apie nustatytais terminais M. V. įpėdinių( P. L., V. V.) paduotų prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. V. žemę Nausėdžių kaime ir šių teisių atkūrimo, daroma išvada, kad būtent šis asmuo, o ne (duomenys neskelbtini) metais miręs pareiškėjos senelis M. V. buvo Plane pažymėtų žemės sklypų Nausėdžių kaime savininku. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl įstatymo nustatyto termino dokumentams pateikti atnaujinimo, remiasi jau surinktais dokumentais apie jos senelio M. V., tėvo J. V. žemės valdymą nuosavybės teise, tačiau pagal dokumentus, kuriais remiasi pareiškėja, jai jau yra atkurtos nuosavybės teisės į jos tėvo J. V. 55,55 ha žemės sklypą buvusiame Juodupės vienkiemyje, o duomenų apie didesnio žemės sklypo valdymą nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos juose nėra. Nors byloje yra surinkti įrodymai, kad pareiškėja po nuosavybės teisių į jos tėvo J. V. 55,55 ha žemės sklypą Biržų rajone atkūrimo, ne vieną kartą kreipėsi į įvairias institucijas, teigdama, kad jai liko neatkurtos nuosavybės teisės į dalį tėvo J. V. valdytos žemės ir savo aktyviais veiksmais siekė likusios žemės grąžinimo, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad atnaujintas įstatymu nustatytas terminas paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises teisės į M. V.( kaip ir į J. V.) žemę, pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančius dokumentus, pareiškėjai nesukels jos siekiamų pasekmių, kadangi pareiškėjos nurodyti argumentai dėl jos teisės atkurti nuosavybės teises į didesnį žemė plotą nepasitvirtino. Esant šioms aplinkybėms tenkinti pareiškėjos prašymą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
Prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.