- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-575-1514-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – ir VDI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 4–5) už tai, kad V. B., būdamas UAB „Bioenergija“ (toliau – ir Įmonė) direktoriumi, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad būtų vykdomas darbo inspektoriaus teisėtas reikalavimas, tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. nutarimu (b. l. 47–48) V. B. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad V. B. į darbą Įmonės direktoriumi buvo priimtas 2009 m. gegužės 7 d., o reikalavimas pašalinti pažeidimus Įmonei buvo surašytas 2009 m. balandžio 2 d., tuo metu dirbusiam direktoriui D. L.. Kadangi V. B. 2009 m. balandžio 2 d. patikrinimo metu neatliko darbdavio funkcijų, jis tuo metu nebuvo direktoriumi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad V. B. negalėjo padaryti pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 51) prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. VDI nurodo, kad pirminis nustatytų pažeidimų pašalinimo ir duotų nurodymų įvykdymo terminas buvo 2009 m. gegužės 6 d.. Įmonės prašymu nustatytų pažeidimų pašalinimo ir duotų nurodymų įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2009 m. gegužės 29 d., todėl direktorius V. B. turėjo daugiau kaip 20 dienų nustatytų pažeidimų pašalinimui, tačiau visi nustatyti pažeidimai nebuvo pašalinti ir reikalavimas nebuvo visiškai įvykdytas. V. B. darbdavio funkcijas vykdė ir 2008 m. Kaip bendrovės direktorius, jis privalo būti susipažinęs su galiojančių norminių aktų reikalavimais ir imtis priemonių, kad reikalavimai vykdomi ir nepažeidinėjami, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad nustatyti pažeidimai būtų laiku pašalinti. V. B. turėjo būti žinoma, kad VDI yra įteikusi privalomą vykdyti reikalavimą, nes raštas apie reikalavimo įvykdymo terminų pratęsimą išsiųstas 2009 m. gegužės 11 d., V. B. jau būnant direktoriumi. Reikalavimas įteikiamas darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui pasirašytinai arba išsiunčiamas paštu. Tai rodo, kad darbdaviui atstovaujančių asmenų pasikeitimas įtakos reikalavimo vykdymui neturi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 41² straipsnio 1 dalis nustato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo 100 iki 1 300 litų ir pareigūnams – nuo 30 iki 900 litų.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teisės pažeidimas, įtvirtintinas ATPK 41² straipsnio 1 dalyje, užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims. Todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Tiksliai nenustačius tokio asmens, administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukiama dėl subjekto nebuvimo. ATPK numato atsakomybę tik fiziniams asmenims, tuo tarpu atsakomybė juridiniams asmenims nėra numatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis byloje Nr. N525-1326/2008). Dėl nurodytų argumentų, aiškinantis administracinio teisės pažeidimo subjektą, būtina nustatyti, kuris fizinis asmuo yra „darbdavys“ ar „darbdavio įgaliotas asmuo“. Vadovaujantis Darbo kodekso 16 straipsniu darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra bei kiekvienas fizinis asmuo. Tuo tarpu vadovaujantis Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalį darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams, be to, darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra V. B., kuris, vadovaujantis byloje esančiai ir nenuginčytais įrodymais (b. l. 19–20, 24), tapo Įmonės direktoriumi nuo 2009 m. gegužės 7 d. Šis momentas laikytinas ir V. B. tapimu „darbdavio atstovu“, jam darbdavio atstovo teises ir pareigas nustato ne tik Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalis, bet ir Įmonės įstatų 93.1. punktas, todėl nuo 2009 m. gegužės 7 d. V. B. galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė kaip darbdavio atstovui.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas, su kurio nevykdymu siejama administracinė atsakomybė V. B., yra gautas Įmonėje 2009 m. balandžio 3 d., o pats reikalavimas pašalinti pažeidimus surašytas 2009 m. balandžio 2 d. (b. l. 9–10), ginčo dėl to byloje nėra. Reikalavimo gavimo Įmonėje metu Įmonės direktoriumi buvo D. L. (b. l. 9, 23, 25). Pažymėtina, kad 2009 m. gegužės 4 d. Įmonės direktorius D. L. pateikė prašymą VDI kai kurių pažeidimų pašalinimo terminą atidėti iki 2009 m. gegužės 29 d. (b. l. 7), VDI 2009 m. gegužės 14 d. raštu (b. l. 8) pratęsė pažeidimų pašalinimo terminą iki 2009 m. gegužės 29 d., t. y. tuo metu, kai Įmonės direktoriumi jau buvo V. B..
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Konstituciją teisinių santykių subjektai yra įpareigoti elgtis sąžiningai, nepažeisdami teisės. Jie turi pareigą patys stengtis sužinoti, ko iš jų reikalauja teisė. To reikalauja bendrasis teisės principas bona fides, neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje V. B., 2009 m. gegužės 7 d. tapęs Įmonės direktoriumi, turėjo protingą ir pagrįstą laiko tarpą iki 2009 m. gegužės 29 d. išsiaiškinti visus su Įmonės veikla bei jo atsakomybės sferomis susijusius klausimus inter alia apie nepašalintus darbo įstatymų pažeidimus. Pažymėtina, kad byloje nėra paneigta, jog V. B. buvo susipažinęs su 2009 m. gegužės 14 d. VDI raštu (b. l. 8), kuriuo VDI pratęsė pažeidimų pašalinimo terminą. Be to, patikrinimas dėl nurodytų pažeidimų pašalinimo buvo atliekamas Įmonėje 2009 m. birželio 9–15 d. Vadovaujantis ATPK 9 straipsnio 1 dalimi administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Pagal ATPK 11 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Dėl nurodytų argumentų V. B. elgesys, nesiimant veiksmų šalinti nustatytų pažeidimų ar atliekant kokius nors kitus veiksmus, parodančius pakankamą V. B., kaip Įmonės direktoriaus, rūpestingumą, per protingą ir pagrįstą laiko tarpą teisėjų kolegijos vertinamas kaip ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas neveikimu, esant asmens neatsargumui. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad priešingai vertinant situaciją ir ATPK 41² straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, susiejant su įmonės vadovu, kurio vadovavimo metu buvo surašytas reikalavimas pašalinti trūkumus, leistų susidaryti situacijai, kai atsakomybės nepagrįstai būtų išvengiama, pakeičiant įmonės vadovą, nors ir nepašalinant trūkumų, kadangi kiekvieną kartą VDI pareigūnas privalėtų iš naujo nustatyti reikalavimą pažeidimams pašalinti, prieš taikydamas atsakomybę pagal ATPK 41² straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta bei įvertinusi administracinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, apeliacinis skundas yra tenkinamas, administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.