Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-03-17 · Byla Nr. eS2-17942-155/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-17
Bylos Nr.
eS2-17942-155/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11583-2017-7
Teisėjas
Rima Krušnienė
Pareiškėjas
N. K., A. K.
Kategorijos
  • 12.15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. eS2-17942-155/2017 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11583-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija 12.15.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m.kovo 17 d.VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų N. K. ir A. K. prašymą dėl leidimo sudaryti namo pardavimo sandorį išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai prašo išduoti teismo leidimą sudaryti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį. Nurodė, kad pardavimo sandoris sudaromas, kadangi šiame name pareiškėjų šeima jau faktiškai nebegyvena ir jis nebenaudojamas, todėl pareiškėjai nori namą parduoti ir išsikelti gyventi į kitą miestą. Pažymėjo, jog turi du nepilnamečius vaikus – N. K., gim. 2002-12-24, ir A. K., gim. 2012-10-07.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.85 straipsnio 2 dalis įpareigoja gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl turto, atitinkančio dvi sąlygas: šis turtas yra nekilnojamasis daiktas ir jis pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK 3.84 straipsnio 2 dalies nuostatas iš nekilnojamųjų daiktų šeimos turtu pripažįstama tik šeimos gyvenamoji patalpa, nuosavybės teise priklausanti vienam arba abiem sutuoktiniams, o jei šeima turi keletą gyvenamųjų patalpų (butų, namų ir pan.), tai tik viena šeimos gyvenamoji patalpa pripažįstama šeimos turtu. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas reikalingas tik sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Pra­šy­mas dėl teis­mo lei­di­mo iš­da­vi­mo tu­ri ati­tik­ti ben­druo­sius pro­ce­si­nio do­ku­men­to for­mos ir tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mus (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 2 dalis, 111 straipsnio 1 ir 2 dalys). Prie pra­šy­mo tu­ri bū­ti pri­dė­ti įro­dy­mai, reikš­min­gi spren­džiant klau­si­mą dėl lei­di­mo iš­da­vi­mo (CPK 581 straipsnis). Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Remiantis pareiškėjų nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais dokumentais nustatyta, kad pareiškėjai nuo 1999-08-07 yra santuokoje, turi nepilnamečius vaikus – N. K., gim. 2002-12-24, ir A. K., gim. 2012-10-07. Pareiškėjams pagal 2006-07-21 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso po ½ dalis žemės sklypo ir namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš NTR išrašo matyti, kad šis planuojamas parduoti namas yra suvaržytas nuo 2006-04-27 hipoteka (7.1 punktas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal CPK XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgos 8.3 punktą, teismui turi būti pateikiami įrodymai apie būsimo sandorio preliminarias sąlygas ir jo įvykdymo galimybes (pavyzdžiui, preliminari buto ar gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis, sutartis dėl avanso sumokėjimo už perkamą butą, hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl įkeisto turto pardavimo ir panašiai), vaiko teisių apsaugos galimybes sandorio neįvykdymo atveju bei kiti įrodymai, kuriuos teismas pripažintų reikšmingais sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo. Šiuo atveju ketinamas parduoti namas yra suvaržytas hipoteka (Nekilnojamojo turto registre išrašo 7.1. punktas), tačiau prie pareiškimo nepridėti duomenys, kad šio namo, esančio (duomenys neskelbtini), hipotekinis kreditorius namo pardavimui yra davęs sutikimą. Todėl teismui turi būti pateiktas šio hipotekinio kreditoriaus sutikimas dėl šio namo pardavimo.

Taip pat pareiškėjai pareiškime nurodė, kad šiame name jau faktiškai nebegyvena ir jis nebenaudojamas, tačiau šis namo adresas (duomenys neskelbtini), nurodytas pareiškime kaip pareiškėjų gyvenamoji vieta, kitos dabartinės gyvenamosios vietos pareiškėjai nenurodė, todėl šias aplinkybes pareiškėjai taip pat turėtų patikslinti.

Atsižvelgiant išdėstytą ir į bylų dėl teismo leidimo išdavimo specifiškumą, t. y. kad prašymai dėl leidimo išdavimo yra nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta pagreitinto proceso tvarka, juos išnagrinėjant per 5 dienas nuo jų priėmimo dienos, todėl CPK 115 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų trūkumų ištaisymą, negali būti taikomos, pareiškėjų prašymas dėl teismo leidimo išdavimo atmetamas.

Ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams, pašalinus trūkumus ar išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms patenkinti prašymą, kreiptis su prašymu dėl leidimo išdavimo pakartotinai (CPK 137 straipsnio 4 dalis, 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 290-292, 582 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjų N. K. ir A. K. prašymą išduoti teismo leidimą sudaryti namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorį, atmesti.

Išaiškinti pareiškėjams, kad teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš jų teisės, pašalinus trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, kliudžiusioms išduoti leidimą, pakartotinai kreiptis su prašymu dėl teismo leidimo išdavimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Rima Krušnienė