- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-6689-400/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02898-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Šimbelytė
- Atsakovas
- Z. S.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios Z. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Gribžiniai“ ieškinį atsakovui Z. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė bankrutavusi Z. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gribžiniai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 14 915,11 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepareikš atsiliepimo į ieškinį.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 20 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. rugpjūčio 29 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovės prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-295-544/2019 pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus pareiškimą nutarė iškelti bankroto bylą Z. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Gribžiniai“. VĮ Registrų centro duomenimis nuo 1991 m. kovo 28 d. iki įmonei iškelta bankroto byla, bendrovės vieninteliu savininku buvo atsakovas Z. S.. Nutartimi iškelti bankroto bylą atsakovas, kaip įmonės savininkas, buvo įpareigotas ne vėliau kaip per 15 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus įmonės dokumentus. Nutartyje konstatuota, kad Z. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo priklausančių pagal įstatymus mokėti privalomų įmokų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą, todėl nuo 2018 m. gruodžio 4 d. buvo susidariusi 5 664,11 Eur skola. Nustatyta, kad Z. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, jokios veiklos nevykdo, jokio turto neturi, todėl nebegali vykdyti įsipareigojimų. 2019 m. kovo 26 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus kreditorinis reikalavimas 6 000,11 Eur sumoje. Nustačius, kad Z. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, neturi nei turto nei pajamų, įmonės savininkas deklaravęs išvykimą į Ispaniją, neperduoda bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto, 2019 m. kovo 15 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi bankrutuojančiai Z. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, įmonė likviduota. 2019 m. sausio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtinta bankrutuojančios Z. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ administravimo išlaidų sąmata – 1 700,00 Eur. 2019 m. kovo 26 d. nutartimi dar kartą patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, susidedanti iš 13 minimalių mėnesinių algų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 415 nustatyta tvarka apskaičiuotų priemokų, visam supaprastinto bankroto procesui. Bendra bankroto byloje patvirtinta administravimo išlaidų sąmata sudaro 8 915,00 Eur. Administravimo išlaidų sąmatos (8 915,00 Eur) ir bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų (6 000,11 Eur) suma laikytina bankrutavusios įmonės žala, kurią įmonė partyrė dėl to, kad jos vadovas ir savininkas laiku nesikreipė į teismą ir neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, neperdavė jokio įmonės turto bei pažeidė kitus teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) numato įmonės savininkui (savininkams) ir įmonės vadovui ne tik teisę, tačiau tam tikrais atvejais ir pareigą, pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas, 8 straipsnio 1 dalis). Tokia pareiga šiems subjektams kyla, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis numato juridinio asmens vadovo atsakomybę už pareigos kreiptis į teismą nevykdymą – įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, jei tokiam kreipimuisi egzistuoja įstatyme įtvirtinti pagrindai, pažeidimas yra neteisėtas veiksmas.
Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovė neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu turi bendrovės vadovas.
Iš bankroto byloje esančių duomenų nustatyta, kad Z. S. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nebegali vykdyti įsipareigojimų, neturi turto ir lėšų. Nepaisant to, kad įmonė buvo nemoki nuo 1995 m., įmonės įsipareigojimai kreditoriams dar labiau didėjo, kas reiškia, kad įmonės vadovas neveikė kreditorių interesais ir pastarieji dėl to patyrė žalą, kurios dydis atsakovo vadovavimo laikotarpiu sudaro 6 000,11 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai minėtas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas, kaip Z. S. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, veikė pažeisdamas imperatyvius įstatymo reikalavimus, ieškovės ir įmonės kreditorių interesus, todėl padarė įmonei 14 915,11 Eur dydžio žalą.
Nustačius, kad atsakovas tinkamai neatliko savo, kaip įmonės vadovo, pareigų, ir tai lėmė žalos atsiradimą įmonės kreditoriams, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog kaltas bendrovės vadovas.
Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.
Vadovaudamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, jog atsakovas neatsakingais, kaltais ir aplaidžiais veiksmais įmonei ir šios įmonės kreditoriams padarė žalą, kurią privalo atlyginti, ieškovė įrodė visas sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, dėl to ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas visiškai (CK 6.245-6.249 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteisiamas 336,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir 3,80 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš viso – 339,80 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas
nutaria:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei bankrutavusiai Z. S. įmonei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 915,11 Eur (keturiolikos tūkstančių devynių šimtų penkiolikos eurų 11 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 339,80 Eur (trijų šimtų trisdešimt devynių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.